Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ieškinį atsakovams A. S. ir T. S., trečiajam asmeniui V. S. dėl išlaikymo priteisimo iš pilnamečių vaikų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo. Atsakovo atstovas advokatas K. S. paaiškinimo, kad įstatymas įpareigoja pilnamečius vaikus padėti tėvams, ieškovas yra neįgalus.

Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo atstovo, atsakovų T. S., A. S. paaiškinimų, liudytojos V. S. parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. S. ir V. S. buvę sutuoktiniai, kurių santuoka įregistruota 1989-08-05 Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 235), santuoka nutraukta 2015 m. gegužės mėnesio 5 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu. (b.l.42-44) Gyvenant santuokoje A. S. ir V. S. susilaukė šešių vaikų, iš kurių dabartiniu metu du yra pilnamečiai, t.y. T. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Be šių vaikų ieškovas A. S. turi dar vieną pilnametę dukrą V. S.. 2015 m. gegužės 5 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta V. S. ir A. S. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria A. S. įsipareigojo savo keturiems nepilnamečiams vaikams kiekvienam kas mėnesį skirti po 58 Eur iki jų pilnametystės. Savanoriškai išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, todėl išlaikymas vaikams išieškomas priverstinai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos pirmasis teritorinis skyrius A. S. nustatė 35% darbingumo lygį nuo 2014-10-08 iki 2027-06-27 (b.l.9). Iš 2016-02-15 Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA-PZ1-493 matyti, kad A. S. neįgalumo pensija yra 181,72 Eur. Iš jų išskaičius išlaikymo išieškojimą A. S. išmokama suma 90,86 Eur. Teismo sprendimu A. S. atiteko santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilojamojo turto. Taip pat A. S. turi kreditorių, prieš kuriuos yra solidariai atsakingas kartu su V. S.. Duomenų, kad ieškovas iš savo gaunamų pajamų vykdytų kreditorinius įsipareigojimus nėra. Ieškovas A. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su D. L., su kuria 2015-08-27 sudarė ikivedybinę sutartį (b.l.72-74).

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas, o viena iš tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo pareiga, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir Civilinio kodekso 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.205 str. 1 d. nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Pagal LR CK 3.205 str. 1 d. išlaikymas tėvams iš jų vaikų gali būti priteisiamas tik esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui. Taigi, sprendžiant ginčą dėl vaikų pareigos išlaikyti tėvus, būtina nustatyti: 1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas; 2) ar jam reikalinga parama; 3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.

Iš darbingumo lygio pažymos (b. l. 9) matyti, kad ieškovui A. S. nuo 2014-10-08 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovas yra iš dalies nedarbingas. Teismo nuomone, ieškovo iš valstybės gaunama 181,72 Eur išmoka yra pakankama jo šiuo metu esamų poreikių tenkinimui ir pragyvenimui, tai yra vien dalinis nedarbingumas nesuteikia ieškovui teisės į paramą (išlaikymą).

Teismas vertindamas ar ieškovui reikalinga parama atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, nedarbingas tik iš dalies, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis bandytų susirasti darbą pagal galimybes ir taip pagerinti savo materialinę padėtį. Nors dėl dalinio darbingumo ribotos ieškovo galimybės susirasti darbą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas gauna pastovias pajamas – 181,72 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensiją, taip pat ieškovas turi nekilnojamojo turto. Be to kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas gyvena su D. L., su kuria veda bendrą ūkį ir yra sudarę ikivedybinę sutartį. Duomenų apie D. L. turtą ir gaunamas pajamas ieškovas nepateikė, tačiau konstatuotina, kad paramą ieškovas gauna iš kartu vedančios bendrą ūkį D. L.. Nors ieškovas nurodė, kad jo paties gaunamų pajamų bei turimo turto neužtenka patenkinti jo būtiniausius poreikius, tačiau teismui nepateikė duomenų apie savo būtinuosius poreikius. Ieškovas, prašydamas iš atsakovų priteisti po 50 Eur nemotyvuoja kokiems jo poreikiams tenkinti nepakanka jo gaunamų lėšų. Ieškovas turi išlaikytinių: jis nurodo, kad jo materialinė padėtis sunki dėl to, kad moka 90,86 Eur išlaikymą per mėnesį keturiems savo nepilnamečiams vaikams bei jo nekilnojamas turtas areštuotas būtent dėl skolos už išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams. Todėl prašo priteisti iš atsakovų po 50 Eur. Pažymėtina, kad tėvai privalo įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvas. Išlaikyti nepilnamečius vaikus yra asmeninė tėvų pareiga. LR CK nėra numatytos pareigos pilnamečiams materialiai remti savo nepilnamečius brolius bei seseris, todėl vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais teismas, vertindamas ar ieškovui A. S. reikalinga parama iš pilnamečių vaikų, neatsižvelgia į jo turimus įsiskolinimus nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko neįrodyta, kad A. S. reikalinga parama iš savo pilnamečių vaikų.

Vertinant ar ieškovas A. S., kaip vaikų tėvas, nevengė pareigų savo nepilnamečiams vaikams vertintinas jo elgesys santuokos metu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas buvo santuokoje su atsakovų motina nėra absoliutus pagrindas išvadai, kad ieškovas nevengė savo pareigų atsakovams, kai jie buvo nepilnamečiai. Kaip matyti iš atsakovų A. S. ir T. S. paaiškinimų bei liudytojos V. S. parodymų, nors ieškovas gyveno šeimoje su atsakovais, jis materialinio išlaikymo vaikams neteikė – niekur nedirbo, jokiais būdais neprisidėjo prie šeimos materialinio gerbūvio, šeima pragyveno iš gaunamų pašalpų už vaikus. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jis dirbo bei materialiai išlaikė atsakovus. Iš UAB „Norveglit“ pažymos nustatyta, kad ieškovas dirbo Norvegijos Karalystėje nuo 2011-01-01 iki 2011-03-31, tačiau tuo laiku atsakovai jau buvo pilnamečiai. Kitų duomenų apie ieškovo darbinę veiklą nėra. Be to, ieškovo kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155). Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Ginčo atveju iš atsakovų bei liudytojos parodymų nustatyta, jog šių pareigų ieškovas tinkamai neatliko. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos V. S. parodymais iš kurių matyti, kad ieškovas kaip tėvas pareigų neatliko, jais nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiu, nepadėjo vaikams įsitvirtinti gyvenime. Liudytojos parodymai sutampa su atsakovų nurodomomis aplinkybėmis, todėl teismas laiko įrodyta, kad ieškovas vengė atlikti pareigas savo nepilnamečiams vaikams. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tretysis asmuo V. S. užaugo vaikų globos namuose, nors atsakovas yra jos tėvas.

Sprendžiant dėl išlaikymo tėvams priteisimo vertintina ir galimybė vaikams mokėti išlaikymą tėvams. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovų bendravimas nutrūko atsakovams sulaukus pilnametystės ir išvykus iš namų. Atsakovai kaip santykių su ieškovu nutrūkimą nurodo jo netinkamą elgesį šeimoje tiek su jais, tiek su jų motina bei visišką nesirūpinimą šeima. Vertinant atsakovės A. S. turtinę padėtį nustatyta, kad ji nekilnojamojo turto neturi, gyvenamą būstą nuomoja, dirba MAXIMA LT, UAB. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad A. S. 2016 m. sausio mėnesį nustatyta liga, dėl kurios ji yra nuo 2016 m. sausio mėn. nedarbinga. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad A. S. dėl nustatytos ligos bus siunčiama darbingumo lygio nustatymui. A. S. netekėjusi, išlaikytinių neturi. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. S. dabartiniu metu dėl savo turtinės padėties nepajėgi teikti ieškovui išlaikymo. Atsakovas T. S. nedirba, nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį būtą nuomoja ir pragyvena iš atsitiktinių darbų. Vertinant dabartinę atsakovų materialinę padėtį darytina išvada, kad atsakovų materialinė padėtis sunki.

Kadangi ieškovas neįrodė, kad jam reikalinga parama (CPK 178 str.) bei teismas, vadovaudamasis atsakovų bei liudytojos parodymais ir kita bylos medžiaga konstatavo, kad ieškovas vengė atlikti pareigas savo nepilnamečiams vaikams, ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip matyti atsakovė A. S. patyrė 700 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo A. S. priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. S. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 270 str. teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.