Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedusiam, aukštojo išsilavinimo, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Nusižengimas buvo nustatytas 2019 m. liepos 19 d.

Teismo posėdžio metu D. G. pripažino padaręs nusižengimą ir nurodė, kad dėl jo nuoširdžiai gailisi. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai nustatytu laiku nebuvo pateikti tik dėl to, kad 2018 m. pabaigoje pasikeitė įmonės finansininkė, o naujoji finansininkė nespėjo laiku pateikti duomenų audito kompanijai. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Paaiškinime Institucijai D. G. nurodė, kad 2018 metų pabaigoje pasikeitus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai buhalterei dėl didelio informacijos kiekio darbą perėmusi vyriausioji buhalterė fiziškai nespėjo teikti informacijos audito kompanijai. Dėl šios priežasties auditas laiku nespėjo pateikti audito išvadų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ - laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Registrų centrui. Finansinę atskaitomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ Registrų centrui pateikė liepos pabaigoje, prašo susiklosčiusias aplinkybes vertinti kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

D. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, šią pareigą vykdė netinkamai, nustatytais įstatymo terminais bendrovės metinis finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas registrų tvarkytojui. D. G. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), D. G. prisipažinimu teisme ir paaiškinimu dėl nusižengimo padarymo Institucijai (b. l. 13), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad D. G. nuo 2017 m. spalio 19 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), taip pat iš minėto išrašo matyti, kad finansinės atskaitomybės dokumentai Registrui buvo pateikti 2019-07-28 (b. l. 4-12), VĮ „Registrų centras“ raštu, adresuotu D. G. (b. l. 14) bei kita bylos medžiaga. D. G. skirtina administracinė nuobauda.

D. G. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – į tai, jog D. G. nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, įmonė gavusi duomenis iš VĮ „Registrų centro“ apie finansinių ataskaitų nepateikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad finansinės ataskaitos būtų kuo greičiau pateiktos Registrui (minėti dokumentai VĮ “Registrų centras” gauti 2019-07-28). Taip pat atsižvelgtina į D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad dėl nusižengimo žala valstybei nebuvo padaryta.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti D. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.