- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-920-220/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pažeidėjas
- V. K.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant A. V., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., nukentėjusiajam R. Š., teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2016 m. gegužės 10 d., 15.24 val., Tauragės r. sav., Tauragė, Tilžės pl. 3, vairuodamas automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5,9,101,p.p. reikalavimus, išvažiuodamas atbulomis iš savo stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai padaryti yra saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė stovėjimo vietoje stovintį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 5, 9, 101, punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d.
Taip pat V. K. tuo pačiu 2016-05-11 administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn , kad jis 2016 m. gegužės 10 d., 15.24 val., Tauragės r. sav., Tauragė, Tilžės pl. 3, vairuodamas automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1p.. reikalavimus, išvažiuodamas atbulomis iš savo stovėjimo vietos, atsitrenkė į stovintį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio su kuriuo yra susijęs pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos , tuo pažeisdamas KET 219.1, punktų reikalavimus bei Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
V. K. kaltu dėl padarytų pažeidimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis 2016-05-10, buvo atvykęs prie parduotuvės „Vinita“.Išvažiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo aikštelės vietos nepastebėjo, kad būtų kliudęs kitą automobilį. Jis tik matė, kad yra privažiavęs arti prie kito automobilio, bet susidūrimo nejuto, todėl nuvažiavo. Sekančią dieną jam paskambino policijos pareigūnai ir jam pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį. Šiuo metu ant jo automobilio galinio bamperio matosi nežymus dažų pažeidimas, toje vietoje dažų spalva tapo matinė . Prašo neatimti teisių vairuoti transporto priemones,nes jis dirba Ispanijoje vairuotoju.
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis atvažiavo prie parduotuvės „ Vinita“ . Kai jis grįžo iš parduotuvės prie savo automobilio, tai pakelyje susitiko nepažįstamą asmenį, kuris jam pasakė, kad vienas žalias autobusiukas įvažiavo į jo automobilį. Aplinkybių – kaip buvo įvažiuota į automobilį, jis neklausinėjo. Jis nežino ar jo automobilis po smūgio sujudėjo, o taip pat ar tas asmuo matė ar girdėjo automobilių susidūrimą. Tik tas asmuo jam pasakė nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Draudimas jam sumokės 150€ žalos. Jo automobilio buvo nubrozdinti dažai ir truputį lengvai įlenktas sparnas. Nubrozdinimas yra apie 15-20cm. Pretenzijų V. K. neturi.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jis pripažįsta,kad išvažiuodamas atbuline eiga su autobusiuku atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau susidūrimo nejuto ir toliau nuvažiavo. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai, tai yra pažeisdamas Kelių eismo taisykles( Kelių eismo taisyklių 222 str.). Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų nuotraukų, eančių CD audio įraše ir vaizdo įraše, matyti, kad buvo apgadinti abu automobiliai. Abiejų automobilių dažai pažeisti. Iš nuotraukų nesimato, kad automobilio „VW Multivan „ v/n (duomenys neskelbtini) kairiojo galinio bamperio dažai būtų nubrozdinti iki dažų grunto. O automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisti dešniojo galinio sparno ir bamperio dažai yra nubrozdinti, o taip pat, kaip teigia nukentėjusysis, lengvai įlenktas ir sparnas, įbrėžimai apie 15-20 cm. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, kad jis kairės pusės automobilio bamperiu atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį. Vertinant padarytus automobilio apgadinimus galima teigti , kad automobilio „VW Multivan „ v/n (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai mažesni, negu automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra labai žymūs. Nukentėjusysis parodo, kad jis neklausinėjo nepažįstamo asmens, pranešusio jam apie autoįvykį, automobilių susidūrimo aplinkybių. Tai yra jis negali pasakyti ar tas asmuo matė ar girdėjo automobilio susidūrimą, ar susidūrimas buvo toks, kad stovintis automobilis pajudėjo. Todėl, vertinant visas autoįvykio aplinkybes, galima vadovautis tik byloje surinktais duomenimis, tai yra abiejų automobilių nuotraukomis, vaizdo įrašu, autoįvykio schemą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimais. Pagal V. K. paaiškinimus galima teigti, kad jis, prieš pat baigiant atbulinės eigos manevrą, pamatė, jog yra privažiavęs arti kito stovinčio automobilio, tačiau susidūrimo nejuto ir nuvažiavo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „VW Multivan „ v/n (duomenys neskelbtini), prieš pat baigiant judėjimą atgal, sulėtina greitį ir sustoja bei atlikęs keletą manevrų nesustojęs nuvažiuoja. Vaizdo įraše nesimato, kad stovintis automobilis būtų sujudėjęs. Byloje yra nustatytas, kad susidūrimo metu buvo buvo nubrozdinti tik dažai ir, kaip teigia nukentėjusysis, nežymiai buvo įlentas sparnas. Tačiau nuotraukose sparno įlinkimo nesimato, o taip pat apie sparno įlinkimą nėra pažymėta autoįvykio schemoje. Todėl nėra paneigta V. K. versija, kad jis galėjo prieš baigiant judėjimą atbulas nežymiai paliesti automobilį ir nejusti jų susilietimo. Be to, automobilis „VW Multivan „ v/n (duomenys neskelbtini) yra sunkesnis už stovintį automobilį, todėl jų svorių skirtumas taip pat galėjo turėti įtakos nejausti jų susidūrimo, nes automobiliai lietėsi nedideliu plotu bei nebuvo greičio.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas aliko, kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų , patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios, kuri reikalinga pagrįstai kavalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1d. , tai yra nėra neginčijamai įrodytas tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių esimo taisyklių reikalavimus. Nors ir buvo nežymiai apgadinti abu automobiliai bei nukentėjusiajam apie įvykį pranešęs asmuo užsirašė automobilio numerį, galima tik prielaidomis spręsti, kad tas nepažįstamas asmuo girdėjo susidūrimą, todėl šį susidūrimą turėjo justi ir V. K.. Tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad automobilių apgadinimai nebuvo žymūs, buvo važiuota nedideliu greičiu, nebuvo smūgio, atsitrenkęs automobilis buvo sunkesnis už kitą automobolį , o visą tai turi įtakos jutiminiams žmogaus refleksams, liko nepaneigta V. K. versija, kad jis nejuto susidūrimo. Visos šios aplinkybės teismui sukėlė abejones dėl to ar asmuo sukėlęs autoįvykį galėjo justi susidūrimą. Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes ir, vadovaudamasis įstatyminę nuostatą, kad visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo ), laiko, kad byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad V. K. atliko neteisėtus veiksmus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., todėl V. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.)
Taip pat V. K. kaltė padarant administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta jo paties paaiškinimu ir prisipažinimu bei kita bylos medžiaga, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nes buvo apgadintas svetimas turtas.
Skiriant nuobaudą V. K., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina nuobauda ATPK 127 str. 2d. sankcijoje nustatytose ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutar i a:
V. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirti 30 Eur (tridešimt eurų) baudą;
Administracinės bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. V. K. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėtis.
Išaiškinti , kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis – ROIK: 16057835221.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.