- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-655-327/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Darius Kantaravičius, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. J.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. J. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistajam taikytos BK 64¹ str. nuostatos ir bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki vienerių metų dviejų mėnesių terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. skiriamos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir V. J. pasiųstas atlikti paskirtą vienerių metu ir dviejų mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 22 d., pabaiga – 2016 m. liepos 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai 22 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos.
Komisija 2016 m. kovo 1 d. nutarė netaikyti V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo.
Šalies argumentai
V. J. prašo apsvarstyti jo skundą ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad Komisijos nutarimas nemotyvuotas, pateiktos rekomendacijos betikslės. Komisija nevertino nei vieno aiškaus ir tikslaus kriterijaus, kuriuos nuteistasis turėtų atitikti, kad būtų paleistas, nepateikė argumentų, kodėl lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas. Teigia, kad lanko programas, neatsisako darbo, dirbo tvarkiniu, drausminių nuobaudų neturi, du kartus skatintas. Turi aiškius ateities planus, nori kreiptis į AA klubą, lankytis pas psichologą. Skunde taip pat nurodo, kad turi nepilnametį sūnų, kuriam šiuo metu reikalingi tėvai, nenori, kad sūnus pasektų jo pėdomis. Nuteistasis nori kuo greičiau išeiti iš įkalinimo įstaigos, kad galėtų daugiau bendrauti su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. J. priklauso vidutinės rizikos grupei (62 balai), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pa-žeidimus drausmine tvarka baustas du kartus, du kartus paskatintas. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinė nuobauda buvo paskirta likus mažiau nei šešiems mėnesiams iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos, kuomet V. J., neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, elgesyje būdingas impulsyvumas, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių ir neįvertina patyrimo, yra linkęs pernelyg greitai daryti išvadas, savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo V. J. rizikos veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksniai, impulsyvumas priimant sprendimus, nesugebėjimas susidoroti su savo neigiamomis emocijomis, neatsakingas alkoholio vartojimas, nuostata į apribojimus, taisyklių laikymąsi. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, nutarties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta.
Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. J., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. J. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.