Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo L. P. atstovei pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatės R. Šaltinienės sutikimu pagal pavedimo sutartį jos padėjėjai L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017m. sausio 01d., apie 02⁰⁰ val., nakties metu, kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pil. G. J. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis su šeima buvo atvažiavęs pas savo motiną-pil. G. J. švęsti Naujuosius Metus, virtuvėje kilusio konflikto su jo(kaltinamojo A. M.) sesers sugyventiniu-pil. L. P. metu, pastarajam tyčia vieną kartą su kumščiu trenkė į veidą, po ko, konfliktui tarp jų tęsiantis minėto daugiabučio gyvenamojo namo kieme, vėl per kilusias muštynes tyčia vieną kartą su peiliu dūrė stovinčiam nukentėjusiajam L. P. į dešinį šoną, tuo pastarajam padarydamas durtinę-pjautinę, kiauryminę dešinės pusės, viršutinės pilvo sienos srities žaizdą su kepenų pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, ko pasekoje nukentėjusiajam L. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytoja G. J. parodė, kad 2016m. gruodžio 31d. pas ją į namus švęsti Naujųjų Metų buvo susirinkusi visa šeima, t.y. dukra R. J. su savo sugyventiniu L. P. ir vaikais, sūnus A. M. su savo sugyventine S. P. ir vaikais, dar buvo jo sūnaus A. tėvas S. M. ir jos sūnus G. R.. Buvo vartojamas alkoholis, t.y. gėrė degtinę, alų. Šampaną. Visi suaugę vyrai buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Po 24⁰⁰ val. visi išėjo į lauką šaudyti fejerverkų, o po to visi vėl susirinko kambaryje. Ji nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė. Ją pažadino triukšmas. Išgirdo, kad virtuvėje konfliktuoja jos sūnus A. M. ir jos dukros sugyventinis L. P.. Atbėgusi iš kambario, ji atsistojo tarp sūnaus A. ir L. P., norėdama juos išskirti. Matė, kad sūnaus A. veidas yra kruvinas. Jai stovint tarp sūnaus ir L. P., pastarasis jai vieną kartą su kumščiu sudavė į kaktą, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Šalia stovėjo jos sūnus G. R., kuris verkė, sakydamas, kad jam trenkė L. P.. Trenkė sūnui už tai, kad šis neprižiūrėjo savo draugo. Kuris gėrė šampaną. Po jai suduoto smūgio ji nuėjo į sūnaus G. kambarį miegoti, todėl kas buvo po to, ji nematė. Ją pažadinusi dukra, prašė jos paskolinti pinigų, pasakiusi, kad L. P. reikia vežti į ligoninę, nes jį su peiliu padūrė jos sūnus A. M.. Ji pati nematė nei sužaloto L. P., nei savo sūnaus A. M.. Po kelių dienų sūnus A. M. jai pasakė, kad įvykio dieną po konflikto virtuvėje jis kartu su L. P. buvo išėję į lauką, kur muštynės tęsėsi, nes L. P. vėl trenkė jo broliui, o jos sūnui G. R.. Kaip nurodė sūnus A. M., muštynių metu jis, gindamasis, su peiliu dūrė L. P., kurį nešiojosi su savimi, nes peilis buvo reikalingas ūkiniams darbams atlikti, tačiau ji pati šio įvykio nematė.

Liudytojas A. V. parodė, kad A. M. yra jos sesers G. J., su kuria gyvena viename daugiabučiame name, bet kitoje laiptinėje, sūnus. 2016m. gruodžio 31d. jis A. M. su šeima buvo atvežęs pas savo seserį G. J. švęsti Naujųjų Metų, o pats grįžo į savo namus. Jau buvo po 24⁰⁰ val., kai jis lauke išgirdo triukšmą, nes langas buvo atidarytas. Prie laiptinės pamatė apsiverkusį susirietusį G. R., kurio veidas buvo kruvinas. Vaikas pasakė, kad jam trenkė „ Lionka “. Parvedęs G. R. į namus nusiprausti, lauke vėl išgirdo šurmulį, girdėjo riksmus, kad kažkas kažką padūrė. Vėl išėjęs į kiemą, pamatė ateinantį neblaivų A. M., kuris buvo kruvinas. A. M. jam pasakė, kad susimušė su L. P., nes gynė brolį G. R.. A. M. dar sakė, kad L. P. jį smaugė, jis springo krauju, dėl ko jis, gindamasis, tikriausia L. P. padūrė su peiliu. Tada ant žemės pamatė gulintį taip pat neblaivų L. P., prie kurio buvo jo žmona R. J.. Kaip su peiliu buvo padurtas L. P., jis pats nematė.

Iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažymos apie gautą pranešimą dėl įvykio matyti, kad 2017m. sausio 01d., 02¹⁴ val., Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas telefoninis pranešimas(skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. +37067742276) apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini),. yra peiliu sužalotas asmuo, kuriam yra reikalinga greitoji medicinos pagalba. Prie pažymos yra pridėta telefoninio skambučio išklotinė, kaltinimą byloje palaikančiam prokurorui bylos nagrinėjimo teisme metu pateikus ir skaitmeninę garso įrašo kopiją, įrašytą į CD kompaktinį diską (laikmeną)(b.l. 131-133, t. 1, b.l. 77, 79, t. 2).

Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2017m. sausio 01d., 03⁵⁷ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo A. M. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,63 promilės girtumas(b.l. 177, 180, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. gruodžio 31d., vakare, G. J. kvietimu pas ją į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), švęsti Naujųjų Metų buvo susirinkę šeimos nariai, tarp kurių buvo atvažiavęs jos sūnus-kaltinamasis A. M. su šeima ir dukra R. J. su savo sugyventiniu-nukentėjusiuoju L. P. ir vaikais. Bute buvo vartojamas alkoholis, išmušus 24⁰⁰ val., visi buvo išėję į kiemą pasižiūrėti fejerverkų. Po vidurnakčio į butą atbėgo apsiverkęs kaltinamojo A. M. jaunesnysis brolis G. R., kuris virtuvėje buvusiam kaltinamajam pasiskundė, jog jį kieme užsipuolė nukentėjusysis L. P., kuris su delnu sudavė į veidą. Kaltinamajam A. M. pareiškus priekaištus, kodėl yra mušamas jo brolis, tarp kaltinamojo ir iš kiemo į virtuvę atėjusio nukentėjusiojo L. P. įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į sustumdymą ir muštynes, jų metu nukentėjusiajam sudavus smūgį į veidą vyrus bandžiusiai išskirti buto šeimininkei G. J., kurias(muštynes) nutraukė kiti namuose buvę šeimos nariai. Nukentėjusiajam L. P. išėjus į kiemą, paskui jį išbėgo jo sugyventinė R. J. ir kaltinamojo A. M. sugyventinė S. P., norėdamos sutramdyti buvusį neblaivų nukentėjusįjį ir jį „ paauklėti “. Įkandin moterų į lauką išbėgo ir taip pat buvęs neblaivus kaltinamasis A. M.. Kieme tarp nukentėjusiojo L. P. ir moterų įvyko susistumdymas, kurio metu nukentėjusysis L. P. pavartojo fizinį smurtą tiek prieš kaltinamojo A. M. sugyventinę S. P., tiek dar kartą ir prieš lauke buvusį ir link jo(nukentėjusiojo L. P.) bėgusį kaltinamojo jaunesnįjį brolį G. R., jiems abiems suduodamas smūgius į veidą. Matydamas, kad yra mušami jo sugyventinė ir brolis, į kieme tebesitęsusį konfliktą įsitraukė ir kaltinamasis A. M., kuris su nukentėjusiuoju vėl susimušė. Kieme vykusių muštynių metu kaltinamasis A. M. panaudojo su savimi turėtą peilį, su kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis L. P.. Abu muštynių dalyviai(nukentėjusysis L. P. ir kaltinamasis A. M.), duodami parodymus byloje, labai skirtingai aiškina peilio panaudojimo ir nukentėjusiojo L. P. sužalojimo su juo aplinkybes. Nukentėjusysis L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu visą laiką aiškiai parodė, kad kieme tebesitęsusio konflikto metu smūgį į dešinį šoną pajuto, būdamas stovimoje padėtyje, iš pradžių nesuprasdamas, kad buvo sužalotas su peiliu, pasak kurio, per muštynes su kaltinamuoju A. M. pastarojo ant žemės pargriovęs nebuvo ir šio gulinčio apžergęs kojomis, kaip teigia pats kaltinamasis A. M., nemušė. Nukentėjusiojo L. P. teigimu, susistumdymo tarp jo ir į lauką išbėgusių moterų(jo sugyventinės R. J. ir kaltinamojo A. M. sugyventinės S. P.) metu iš už jų nugarų išlindęs kaltinamasis A. M., prišokdamas prie jo, kaip dabar žino, su peiliu jam smogė į dešinį šoną(b.l. 23-24, t. 1, t. 1, b.l. 85-86, t. 2). Tuo tarpu paties kaltinamojo A. M. duoti parodymai byloje, aiškinant aplinkybes apie peilio panaudojimą per kieme kilusias muštynes tebesitęsusio konflikto su nukentėjusiuoju L. P. metu, yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi. Po kaltinamojo A. M., kaip asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, sulaikymo, pastarajam pirminės įtariamojo apklausos metu atsisakius duoti parodymus byloje, kaltinamasis A. M. vėlesnės 2017m. sausio 02d. apklausos metu nurodė, kad dėl buvusio girtumo jis viską prisimena kaip per sapną, nurodydamas, kad negali tiksliai pasakyti, ar kieme vykusių muštynių metu, jį pargriautą ant žemės, nukentėjusysis L. P. toliau mušė, būdamas apžergęs kojomis ar klūpojo šalia, savo duotuose parodymuose visiškai nenurodydamas aplinkybės apie tai, kad nuo suduotų smūgių į veidą ir nosies sritį jis ėmė springti dėl oro trūkumo, nes, pasak kaltinamojo, į gerklę pradėjo plūsti kraujas. Pasak tuo metu kaltinamojo A. M. duotų parodymų, jis, prisiminęs, kad striukės kišenėje turi peilį, šį peilį, net nejausdamas, kažkaip išsitraukė ir su juo dūrė nukentėjusiajam L. P., tačiau kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, nes viskas įvyko staiga(b.l. 177, 1783-186, t. 1). Jau 2017m. sausio 26d. papildomos įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui, kaltinamasis A. M. nurodė visai kitokias nukentėjusiojo L. P. sužalojimo su peiliu aplinkybes, prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jau tiksliai prisimindamas, kas įvyko kieme tebesitęsusio konflikto su nukentėjusiuoju L. P. metu, pasak kurio, jį pargriautą ant žemės nukentėjusysis toliau mušė, būdamas apžergęs kojomis, todėl, gindamasis, jis su turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam L. P. į šoną, nes dėl iš nosies į gerklę bėgusio kraujo jis springo ir jam trūko oro(b.l. 190-194, t. 1). Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. M. visų apklausų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu negalėjo nurodyti nei kaip(kokiu būdu) ir iš kurios kišenės jis išsitraukė su savimi turėtą peilį, nei su kuria ranka jis su peiliu dūrė nukentėjusiajam L. P. į šoną. Nors kieme tebesitęsusio konflikto metu buvo ir daugiau žmonių(parodymus byloje davę liudytojai R. J., S. P. ir G. R.), tačiau nei vienas iš jų, išskyrus liudytoją S. P., kuri patvirtino kaltinamojo A. M. duotus paskutinius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme(b.l. 37-38, t. 1, b.l. 85, t. 2), nematė nei kaltinamojo A. M. būsenos(stipraus kraujavimo), nei kaip peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis L. P.. Liudytojos S. P. aiškinamas aplinkybes apie tarp kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiojo L. P. vykusias muštynes lauke turėjo patvirtinti ir kieme tebesitęsusio konflikto metu buvusi kita liudytoja R. J., kuri beje yra kaltinamojo sesuo, nes, pasak liudytojos S. P., liudytoja R. J. bandė atitraukti nukentėjusįjį L. P. nuo savo brolio-kaltinamojo tuo metu, kai šis, pargriautas ant žemės, buvo mušamas, nukentėjusiajam jį apžergus kojomis, tačiau liudytoja R. J., turėdama būti suinteresuota duoti naudingus parodymus savo brolio-kaltinamojo A. M. naudai, ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusi, tačiau teisme sutikusi duoti parodymus, šias aplinkybes paneigė, nurodydama, kad ji matė kieme besimušančius vyrus tik stovimoje padėtyje(b.l. 26-27, t. 1, b.l. 103-104, t. 2). Atsižvelgiant į abiejų muštynių dalyvių(nukentėjusiojo L. P. ir kaltinamojo A. M.) skirtingai aiškinamas peilio panaudojimo ir nukentėjusiojo L. P. sužalojimo su juo aplinkybes, teismo iniciatyva apklausai, kaip specialistai, buvo iškviesti teismo medicinos ekspertai R. Laurinavičius ir J. Bytautaitė, ikiteisminio tyrimo metu pagal medicininiuose dokumentuose esančius užfiksuotus medikų įrašus apie buvusio sužalojo nukentėjusiojo L. P. apžiūrą davę išvadas apie pastarajam padarytus sužalojimus ir jų sunkumo laipsnį(b.l. 140-142, 146-151, t. 1), pasak kurių, yra galimos abi muštynių dalyvių išsakytos skirtingos L. P. sužalojimo su peiliu versijos, t.y. tiek stovimoje padėtyje, tiek ir kaltinamojo gulimoje ant žemės padėtyje, ant jo atsisėdusiam nukentėjusiam, apžergus kojomis, tačiau vieno iš teismo R. Laurinavičiaus teigimu, gulint, yra labai neparanku ir nepatogu su dešine ranka padaryti sužalojimą pilvo dešinėje pusėje, todėl mažai tikėtina kad nukentėjusysis L. P. buvo sužalotas su peiliu pagal paties kaltinamojo A. M. aiškinamas įvykio aplinkybes(b.l. 103-105, t. 2). Kadangi pagal byloje išaiškintas aplinkybes kaltinamasis A. M. yra dešiniarankis, o iš ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. M. duotų parodymų matyti, kad po smūgio su peiliu nukentėjusiajam L. P. su peiliu į šoną peilis liko pas jį dešinėje rankoje(b.l. 194, t. 1), atsižvelgiant į kaltinamojo duotų parodymų byloje prieštaringumą, yra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam L. P. su peiliu buvo smogta į dešinį šoną su dešine ranka būtent pagal nukentėjusiojo aiškinamas įvykio aplinkybes, t.y. abiejų muštynių dalyvių stovimoje padėtyje. Tuo tarpu paties kaltinamojo A. M. aiškinamą nukentėjusiojo sužalojimo su peiliu versiją(kaltinamasis guli ant žemės ir springsta nuo iš nosies į gerklę smarkiai bėgančiu krauju, o ant jo atsisėdęs nukentėjusysis, apžergus jį kojomis, muša jį rankomis), vertinant tai, kad kaltinamasis A. M., duodamas parodymus byloje, negalėjo nurodyti nei kaip(kokiu būdu) ir iš kurios kišenės jis išsitraukė su savimi turėtą peilį, kuris beje yra neatlenkiamas ir asmens gulimoje padėtyje gali sužaloti patį asmenį, teismas laiko kaip sunkiai įsivaizduojamą asmens sužalojimo su peiliu situaciją, juolab, kad 2017m. sausio 02d. po įvykio apžiūrėjus patį kaltinamąjį A. M. dėl galimai patirtų sužalojimų išvakarėse įvykusio konflikto metu, gydytojo-traumatologo pastarajam diagnozuotas galimas nosies lūžis, kuri, pasak paties kaltinamojo, jau vieną kartą yra buvusi laužta iš anksčiau, teismo medicinos eksperto kaip naujas sužalojimas vertinamas nebuvo, nes lūžis nebuvo patvirtintas radiologiniu tyrimu, ką patvirtina bylos medžiagoje esanti teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 155-159, t. 1). Esant tokioms aplinkybėms, paties kaltinamojo duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip pastarojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir taip sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti kaltinamojo A. M. parodymais, kuriuos vertina kritiškai. Kritiškai teismas vertina ir parodymus byloje davusios liudytojos S. P. parodymais, nes pastaroji, kaip kaltinamojo šeimos narys(sugyventinė), yra suinteresuota duoti naudingus parodymus kaltinamojo A. M. naudai, kad šis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl teismui yra pakankamas pagrindas netikėti ir šios liudytojos parodymais. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių byloje nesivadovautina ir liudytojo S. M., kuris yra kaltinamojo tėvas, t.y. šeimos narys, parodymais, juolab, kad šis liudytojas ir nebuvo tiesioginis vykusių muštynių, kurių metu buvo panaudotas peilis, liudytojas, įvykio aplinkybes sužinojęs tik iš savo sūnaus-paties kaltinamojo A. M. pasakojimo, kada pastarąjį po įvykio vežė į namus.

Kadangi pagal bylos duomenis 2017m. sausio 01d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme konfliktas, vėl peraugęs į muštynes, kurio metu buvo panaudotas ir peilis, tęsėsi tarp dviejų akivaizdžia neblaivių asmenų(b.l. 21, 150-151, 180, t. 1), kaltinamojo A. M. padaryti nusikalstami veiksmai pagal sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į jo duotų parodymų byloje prieštaringumą ir visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, negali būti vertintini nei kaip peilio panaudojimas kilusio konflikto metu, jam labai susijaudinus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 136 str., nei kaip būtinoji gintis ar tariama būtinoji gintis, nes tokie kaltinamojo veiksmai neatitiktų ir būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Be to, pagal visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą kaltinamojo A. M. parodymai apie peilio panaudojimo aplinkybes negalėtų būti vertintini ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, nes būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tik tada, kai kaltininkas visuomenei pavojingas pasekmes suvokia kaip neišvengiamas arba daugiau ar mažiau galimas, t.y. veikia tiesiogine tyčia. Tuo tarpu, pasak paties kaltinamojo A. M., smogdamas su peiliu nukentėjusiajam į šoną, jis nenorėjo jo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti pastarojo sveikatą, nes, pasak kaltinamojo, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo L. P. fizinio smurto prieš jo asmenį panaudojimo, t.y. kaltinamasis A. M. veikė netiesiogine tyčia. Visgi laikytina, kad kaltinamasis A. M., tyčia smogdamas su peiliu nukentėjusiajam L. P. į šoną, suprato savo veiksmo pavojingumą, ką patvirtina ir jo tolimesni veiksmais(būdamas išsigandęs ką padarė, kaltinamasis A. M. po suduoto smūgio su peiliu, nepasiliko įvykio vietoje, pats sau jokios pagalbos neprašė, o tėvo buvo nuvežtas į savo namus, kur atvykusių policijos pareigūnų buvo surastas pasislėpęs rūsyje), o tarp kaltinamojo suduoto smūgio ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių, t.y. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys(b.l. 140-142, 146-151, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. M. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., požymius, t.y. sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.352,23 Eur.(vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 23 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo L. P. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 66-102, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. M. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo L. P. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, skirtingai aiškindamas peilio panaudojimo ir nukentėjusiojo su juo sužalojimo įvykusio tarpusavio konflikto metu aplinkybes, iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jo pasigailėti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo A. M. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įstatymas su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimą numato tik asmeniui, kuris yra teisiamas pirmą kartą už neatsargaus arba nesunkaus at apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą(LR BK 55 str.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, pilnamečiam asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą negalėtų būti taikytinos LR BK 75 str. nuostatos. Sankcijoje už veiką, numatytą LR BK 135 str. 1d., yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas.

Nežiūrint į tai, pagal seną LR BK 75 str. 1d. redakciją asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus(išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas galėjo atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų(LR 2015m. kovo 19d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio iki 2017m. spalio 06d., redakcija). Tokiu būdu sistemiškai aiškinant įstatymą, iki 2017m. spalio 06d. pilnamečiam asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą galėjo būti taikomos LR BK 75 str. nuostatos. LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., buvo pakeista LR BK 75 str. 1d. redakcija, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už padarytus vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Kadangi baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios(LR BK 3 str. 3d.), asmenims, iki 2017m. spalio 06d. padariusiems sunkius nusikaltimus, galėtų būti taikytinos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos pagal seną LR BK 75 str. 1d. redakciją, galiojusią iki 2017m. spalio 06d.

Visgi, įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis A. M. anksčiau teistas nebuvo, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo(b.l. 164-169, t. 1), teismas, atsižvelgdamas tiek į nusikaltimo padarymo aplinkybes(nukentėjusysis L. P. buvo sužalotas dėl asmeninių paskatų tebesitęsusio konflikto, kuris dar buvo prasidėjęs pil. G. J., pas kurią konflikto dalyviai su šeimomis buvo atvažiavę švęsti Naujųjų Metų, namuose, tarp jo ir kaltinamojo A. M., kaip dviejų neblaivių asmenų, metu, kurį(konfliktą) išprovokavo pats nukentėjusysis, įvykio dieną vartojęs fizinį smurtą prieš kitus asmenis), tiek ir paties kaltinamojo A. M. asmenybę bei įvertindamas bylos nagrinėjimo teisme metu išreikštą nukentėjusiojo L. P. poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam taikymo, pasak kurio, jis kaltinamajam A. M. dovanoja ir jam atleidžia, nereikšdamas ir jokių turtinių pretenzijų byloje, laiko, kad kaltinamajam A. M., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, jam inkriminuojamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies-terminuoto laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui(LR BK 54 str. 3d.), todėl, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kaltinamajam A. M. yra paskirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą, t.y. laisvės apribojimas, paskyrus ne tik baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, bet ir kitas įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam. L. P. byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017m. kovo 28d. sprendimą, jo interesus byloje atstovaujant advokatės R. Šaltinienės sutikimu pagal pavedimo sutartį jos padėjėjai L. B.(b.l. 96, t. 1, b.l. 73-76, t. 2). Bylos nagrinėjimo teisme metu iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. rugpjūčio 25d. ir 2017m. lapkričio 15d. buvo gautos dvi pažymos, iš kurių matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje bendroje galutinėje sumoje sudaro 323,19 Eur.(trys šimtai dvidešimt trys eurai ir 19 eur/ct.)(b.l. 81, 107, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2016m. gruodžio 20d. įstatymo Nr. XIII-165, įsigaliojusio 2017m. liepos 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).. Kadangi pats nukentėjusysis L. P. tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, o įstatymo leidėjo numatytas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti išieškojimas iš kaltinamojo nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, atsižvelgiant į kaltinamojo A. M., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, turtinę padėtį, juolab, kad kaltinamajam yra priteistinos mokėti nemažos lėšos, kaip netiesioginė turtinė žala, valstybei už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas(b.l. 99-102, 170, t. 1), laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra netikslinga iš kaltinamojo A. M. išieškoti valstybės turėtas nukentėjusiajam byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas(LR BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir, pritaikius LR BK 54 str. 3d. nuostatas, nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausiant visą šios programos kursą; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų; d) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo nuo 2017m. sausio 01d., 03⁵⁷ val., iki 2017m. sausio 02d., 15⁴⁴ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo dieną, kada kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. M. 1.352,23 Eur.(vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 23 eur/ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiojo L. P. interesus baudžiamojoje byloje, priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus-peilio geležtę ir peilio medinę rankeną, kurie yra supakuoti į paketą Nr. 263890, ir nukentėjusiajam L. P. priklausančius drabužius, t.y. sukarpytus vyrišką raudonos spalvos džemperį ir vyriškus tamsiai mėlynos-baltos spalvos marškinėlius, kurie yra sudėti į dėžę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinius įrodymus-CD kompaktinį diską(laikmeną) su filmuota nepilnamečio asmens G. R. apklausos vaizdo medžiaga, įdėtą į popierinį voką, ir CD kompaktinį diską(laikmeną) su telefoninio skambučio Bendrosios pagalbos centro Vilniaus skyriui garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.