- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- I-3851-473/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai D. G., atsakovės atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėja skunde (b. l. 2-3) nurodė ir per teismo posėdį paaiškino, kad 2004-12-17 nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagal LR BK 182 str. 1 d. skyrė jai dviejų mėnesių arešto bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi 2005-06-28 paliko galioti žemesnių pakopų teismų sprendimus ir jos skundą atmetė. Manydama, kad jai turėjo būti pritaikytas įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriuo vadovaujantis nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies buvo atleidžiamos nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos iki 5 metų imtinai, ji kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, prašydama atnaujinti procesą jos baudžiamojoje byloje. 2005-09-05 nutartyje LAT išaiškino, kad Prezidentas savo valią atleisti nuteistas nėščias moteris ir motinas, auginančias vaikus iki 18 metų, numatė tik tais atvejais, jei nuteistosios turėtų atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu ji buvo nuteista trumpalaike laisvės atėmimo bausme, t.y. areštu. Tokią savo išvadą Aukščiausiasis Teismas grindė ir tuo, kad amnestijos akte bausmės laikas skaičiuojamas metais, o arešto bausmės laikas skaičiuojamas paromis. Nurodo, kad LR Aukščiausiasis teismas neteisingai išaiškino įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" nuostatas. Nutartyje pateiktas išaiškinimas prieštarauja teisės teoretikų, to paties teismo teisėjų, moksliniuose leidiniuose pateiktiems aiškinimams, kuriuose nurodoma, kad areštas ir laisvės atėmimo bausmė iš esmės yra tokio paties pobūdžio bausmės, kuriomis apribojama asmens laisvė. Be to, areštas kaip baudžiamojo proceso kodekso kategorija atsirado jau po minėto įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" priėmimo, todėl įstatymų leidėjas negalėjo to iš anksto numatyti ir šiame akte aptarti arešto. Tačiau logiškai aiškinant įstatymo normas akivaizdu, kad jei yra amnestuojamos nuteistosios, padariusios daug sunkesnius nusikaltimus ir kurioms paskirtas daug ilgesnis laivės atėmimo terminas, tai nuo bausmės atlikimo turi būti atleisti ir asmenys nubausti lengvesne laisvės atėmimo bausme (jos atveju 2 mėnesių trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto bausme). Mano, kad buvo pažeistos jos lygios teisės su kitomis nuteistosiomis, kurioms buvo pritaikytas Amnestijos aktas. Nurodo, kad Lietuvos aukščiausiajam teismui nepatenkinus jos prašymo dėl proceso atnaujinimo ji privalėjo atlikti 2 mėnesių arešto bausmę. Areštinėje ji patyrė diskomfortą dėl laisvės apribojimo, pažeminimą po asmens kratos, pirštų atspaudų paėmimo. Išsiskyrimas su sūnumi, baimė dėl jo savijautos, jo ligos, vidinės būsenos išsiskyrimo metu, nuoskauda dėl patirtos neteisybės atsiliepė jos savimonei, tikėjimui teisine sistema ir įstatymų skaidrumu. Patirtą neturtinę žalą ji vertina 120 000 Lt ir prašo ją atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) nurodė ir teismo posėdyje atstovai paaiškino, kad pareiškėja skundo teisiniu pagrindu nurodo CK 6.272 str., t.y. straipsnį numatantį valstybės deliktinę civilinę atsakomybę, kuri atsiranda dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kuriose žalą savo neteisėtais veiksmais padaro viešasis asmuo - valstybė ar savivaldybė viešojo administravimo srityje. Bylas, kuriose žala padaroma neteisėtais teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo ar civilinio proceso srityse, nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Todėl atsižvelgdami į tai, kad pati pareiškėja nurodo, jog žala padaryta neteisėtais teismo veiksmais, mano, kad ši byla neteisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-06-28 yra priėmęs nutartį, kurioje išaiškino, kad nėra teisinio pagrindo D. G. taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį", nes ji nėra nuteista terminuoto laisvės atėmimo bausme, tuo tarpu minėto įstatymo 1-5 straipsnių nuostatų analizė rodo, jog šis įstatymas taikytinas tik asmenims, kuriems skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kurie turi realiai ją atlikti. Šia nutartimi LAT išaiškino įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 1-5 straipsnių taikymo apimtis.
Bylos faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-12-17 buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir nuteista šešiasdešimties parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.
Vilniaus apygardos teismas 2005-03-24 nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą
2005-06-28 Lietuvos Aukščiausiasis teismas atmetė pareiškėjos kasacinį skundą, palikdamas galioti žemesnių pakopų teismų sprendimus (b. l. 38-44).
2005-06-28 pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą, kuriame nurodė, kad jai nepagrįstai nebuvo pritaikytas 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriuo vadovaujantis nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies buvo atleidžiamos nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos iki 5 metų imtinai (b. l. 45-48).
2005-09-02 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo (b. l. 79-80). Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo D. G. taikyti 2002-11-07 įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį", nes ji nėra nuteista terminuoto laisvės atėmimo bausme, tuo tarpu minėto įstatymo 1-5 straipsnių nuostatų analizė rodo, jog šis įstatymas taikytinas tik asmenims, kuriems skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kurie turi realiai ją atlikti.
Teismo išvados.
Pareiškėja, prašydama atlyginti neturtinę žalą, skunde vadovaujasi LR CK 6.272 str. ir nurodo, kad žala jai buvo padaryta dėl to, kad Aukščiausiasis teismas neteisingai išaiškino ir jos atžvilgiu nepritaikė įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriuo vadovaujantis nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies buvo atleidžiamos nėščios moterys ir motinos, auginančios iki 18 metų vaiką, nuteistos iki 5 metų imtinai, nuostatos.
LR CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad įstatymų nustatyta tvarka nustatyta, jog nuteisimas, kardomasis kalinimas (suėmimas), sulaikymas, procesinių prievartos priemonių pritaikymas ar administracinės nuobaudos - arešto paskyrimas yra neteisėti.
Kaip minėta, pareiškėjos prašymą atnaujinti jos baudžiamąją bylos dėl to, kad jai nebuvo pritaikytas 2002-11-07 įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį", išnagrinėjo ir dėl šio prašymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-09-02 nutartyje, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo D. G. taikyti amnestijos, nes ji nėra nuteista terminuoto laisvės atėmimo bausme, tuo tarpu minėto įstatymo 1-5 straipsnių nuostatų analizė rodo, jog šis įstatymas taikytinas tik asmenims, kuriems skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kurie turi realiai ją atlikti.
Iš auksčiau nagrinėto teisinio reguliavimo matyti, kad jei pareiškėja jai atsiradusią žalą kildina iš 6.272 straipsnio 1 dalies, t.y. kaip atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto – paskyrimo, ji turėtų kreiptis dėl šios žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo numatyta tvarka. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip pati pareiškėja nurodė teismo posėdyje, ji ketina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ateityje ir nori, kad administracinis teismas pasisakytų ir išspręstų klausimą dėl LR Aukščiausiojo teismo 2005-09-02 nutartyje pateikto išaiškinimo ir jai būtų taikomos įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis numato, kad teismas vykdydamas teisingumą yra nepriklausomas. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.
Be to, kaip numato LR ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl teismas nepasisako dėl pareiškėjos nurodomų argumentų, susijusių su teismo sprendimų vertinimu.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės normos, kurią pareiškėja ginčija šioje byloje taikymas jau buvo išaiškintas LR Aukščiausiojo teismo 2005-09-02 nutartyje, todėl kitoks, nei šioje nutartyje pateiktas šių normų aiškinimas neatitiktų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.
LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus dėl jai atsiradusios žalos pagal LR CK 6.263 str. 1 d., teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.