Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-03-04 · Byla Nr. A2.2.-2569-957/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-04
Bylos Nr.
A2.2.-2569-957/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01783-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
E. M.
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-2569-957/2015Proceso Nr. 4-68-3-01783-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 41.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,Sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50 straipsnį dėl to, kad jis, 2015 m. sausio 27 d., apie 15.30 val., parduotuvėje UAB „Tilaga“, esančioje Vilniuje, Vydūno g. 17, apsirengė bliuzoną, kurio vertė 6,95 Eur ir bandė išeiti nesusimokėjęs.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nemėgino išeiti. Jis matavosi du bliuzonus, vienas nepatiko, nuėjo žiūrėti kitų bliuzonų, norėjo priderint balta spalva prie kito bliuzono. Tada priėjo apsauginis, sako: „nori mokėti 100 eurų dabar ar kviečiam policiją“. Jis atsakė, kad nesupranta kodėl, nes jis tik bliuzonus kitus žiūrėjo, o ne išeiti ketino. Net nebandė išeiti iš parduotuvės.

Liudytojas G. P. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad E. M. pamena. Jis buvo užėjęs į parduotuvę, kurioje liudytojas dirba vadybininku ir bandė pavogti megztinį su kapišonu. E. M. pasiėmė daugiu daiktų matuotis, pasimatavo kabinoje, vieną apsirengė, pakabą įkišo į kitus drabužius. Liudytojas sulaikėme E. M. prie durų, nes jo darbas vaikščioti po parduotuvę, stebėti žmones. Liudytojas teismo posėdyje nupiešė parduotuvės planą, kuriame nurodė kur kabėjo megztinis, kur matavimo kabina ir kur buvo sulaikytas E. M.. Pasak liudytojo jis E. M. sulaikė ant laiptų, netoli išėjimo, nes jis pakabino kitą džemperį su likusia pakaba, kurių buvo prisiėmęs, pakabą įkišo į kitą megztinį. Jis jį pagavo, prie kasos jis nebūtų priėjęs tai yra labiausiai paplitęs vogimo būdas.

Liudytoja L. R. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad dirba parduotuvėje Vydūno g. 17. Atsimena E. M., nes jis užėjo, maloniai pasisveikino, dažnai tokia taktika ir būna. Ji paties įvykio nematė, nes stovėjo prie kasos, tada atėjo Gytis, pasakė, jog pagavo vagį ir atvedė laiptukais E. M.. Tiksliai nepamena ar Gytis atėjo pirmas, ar jie atėjo kartu. Liudytoja pateikė parduotuvės planą, ir jame užrašė paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Todėl ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvųjį požymį veiką bei subjektyvųjį požymį tiesioginę tyčią pagrobti svetimą turtą, būtina nustatyti sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal šį ATPK straipsnį klausimą.

Nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi situacija nesudaro teisinių prielaidų daryti išvadą, kad E. M. apsivilkdamas 6,95 Eur vertės bliuzoną jį pagrobė vagystės būdu. Pažymėtina, kad E. M. savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, nepripažino ir parodė, kad išties matavosi bliuzoną, jį apsivilko matavimo kabinoje ir juo apsirengęs išėjo į parduotuvės prekybos salę, nes norėjo priderint baltą spalvą prie kito bliuzono. Tokia E. M. versija byloje iš esmės liko nepaneigta. Pažymėtina, kad liudytojas G. P. parodė, kad matė kaip E. M. pasiėmė daugiu daiktų matuotis, pasimatavo kabinoje, vieną apsirengė, pakabą įkišo į kitus drabužius ir išėjo iš matavimo kabinos apsirengęs parduotuvės bliuzonu. Pasak liudytojo, jis sulaikė E. M. ant laiptų, netoli išėjimo durų. Pažymėtina, kad liudytojas teismo posėdyje nupiešė parduotuvės planą ir jame nurodė aktualias bylai vietas. Šiame bei liudytojos L. R. nupieštame planuose matyti, kad laiptai yra parduotuvės viduryje išties netoli durų, tačiau kasa yra prie durų. Taigi, E. M. norėdamas išeiti iš parduotuvės turėjo praeiti pro kasas. Vis tik liudytoja L. R. parodė, kad nors stovėjo prie kasos, tačiau nematė kaip G. P. sulaikė E. M.. Taigi logiška, kad šis sulaikytas buvo parduotuvės prekybos salėje. Pažymėtina, kad vien faktas, kad E. M. buvo apsivilkęs bliuzoną, dar nereiškia, kad jis jį ketino pagrobti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis pro parduotuvės kasas, kaip ir iš pačios parduotuvės neišėjo. Duomenų, kad kažkokiu būdu būtų slėpęs bliuzoną byloje nėra. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad jis norėjo pagrobti svetimą turtą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad E. M. už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus nebaustas, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų teistas už nusikaltimus nuosavybei. Tuo tarpu liudytojų nuomonė, kad E. M. protokole nurodytu būdu bandė pavogti bliuzoną, laikytina tik prielaida. Tačiau prielaidomis ir abejonėmis grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę teismas neturi teisinio pagrindo. Tai prieštarautų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurispridencijai.

Aptartų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. M. bliuzoną pagrobė vagystės būdu, nes jis neišėjo iš parduotuvės, net nepriėjo prie parduotuvės kasos, kaip ir nėra duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad jis bliuzoną apsivilko turėdamas tiesioginę tyčią jį pagrobti vagystės būdu. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, nenustačius būtinųjų ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviojo požymio – veikos, taip pat subjektyviojo požymio – tyčios – konstatuotina, kad E. M. veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

E. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius