Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Reginos Agrbos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria K. V. atstovės advokatės Reginos Agrbos skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu K. V. atstovė, advokatė Regina Agrba, pateikė skundą apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo atmestas ir Institucijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad K. V. padarė ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas K. V. nesilaikė KET 57 punkte bei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 17 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų dviračių vairuotojams ir atsitrenkęs į nukentėjusiąją sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį. Tai, kad apeliantas ir jo atstovė advokatė nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

9. ANK 428 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Šio nusižengimo subjektais yra ir dviračių vairuotojai. Kelių eismo taisyklių 57 punktas numato, kad važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. V. neneigia kartu su T. S. 2021 m. balandžio 10 d. apie 16.00 val. važiavęs dviračiais (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) dviračių ir pėsčiųjų taku. Taip pat nurodo, kad T. S. pravažiavo pro prieš juos einančią nukentėjusiąją J. N. su draugu R. K., o K. V. atsitrenkė į nukentėjusiąją J. N., tačiau jis nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog jis J. N. susidūrimo metu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip pažeidė KET 57 punktą.

11. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai – staigus pasisukimas į dviračiu važiuojantį K. V. buvo priežastis, lėmusi jo atsitrenkimą į nukentėjusiąją. Skunde nurodomus netinkamus pačios nukentėjusiosios veiksmus paneigia kiti ištirti įrodymai. Liudytojas T. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė pėsčiuosius likus iki jų maždaug 30 m. atstumui Jie ėjo per visą taką ir iš kraštų juos apvažiuoti galimybės nebuvo. Priartėjus prie pėsčiųjų sumažino greitį ir matydamas tarp jų apie 70 cm tarpą, važiavo pro jį. Pravažiavus pėsčiuosius pastebėjo, kad ant kairės dviračio vairo pusės liko maišo atplaiša, tačiau smūgio nepajautė. Dar pavažiavo apie 10 m, sustojo pažiūrėti, kaip pravažiuos K. V., ir atsisukęs pamatė, kad K. V. yra ant žemės. Taip pat minėtą skundo argumentą paneigia liudytojo R. K. parodymai, kuris pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog T. S. pravažiavo su dviračiu, kliudė J. N. maišelį ir pažiro jos pirkiniai, o K. V. kliudė nukentėjusiąją ir ją nubloškė ant grindinio. Jis su drauge ėjo dešiniu šonu, dviratininkai galėjo pravažiuoti pro kairę pusę. Taip pat ir nukentėjusioji J. N. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dviratininkus matė, šiek tiek pasitraukė, kad jie pravažiuotų. Dviratininkai važiavo vienas paskui kitą, nestabdė. T. S. gerokai pavažiavo į priekį ir tuomet sustojo. Su K. V. nukrito ir gulėjo vienas šalia kito. Pažymėtina, jog tiek liudytojai T. S. ir R. K., tiek nukentėjusioji identiškus parodymus davė ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-2281-720/2021, kurie buvo pagarsinti pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu (AN b. l. 77-78, 80-81, 98-99, 106-107). Minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios, kurie dalyvavo pačiame įvykyje, parodymai iš esmės patvirtina aplinkybę, jog K. V., vairuodamas dviratį, pažeidė KET 57 punkte numatytą reikalavimą, teigiantį, kad pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į J. N., tokiu būdu ją nežymiai sužalodamas.

12. Skundo argumentai, teigiantys, kad skiriasi liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl tikslios susidūrimo vietos bei asmenų išsidėstymo susidūrimo metu, K. V. teisinei atsakomybei įtakos neturi. Neabejotinai nustatyta, kad K. V., važiuodamas dviračiu nebuvo atsargus, nevykdė KET numatytos pareigos duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ir nekelti pavojaus ir į nukentėjusiąją J. N. atsitrenkė. Kelių eismo taisyklėse teigiama, kad pro pat pėstįjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Matydamas, kad nėra galimybės saugiai apvažiuoti pėsčiuosius, K. V. privalėjo sustoti ir nuo dviračio nulipti. Taip elgtis įpareigoja ir SEAKĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nagrinėjamu gi atveju, nebuvo nustatyta jokių pavojų, dėl kurių būtų kilusi didesnė žala tuo atveju, jeigu K. V. prisiartinęs prie pėsčiųjų ir įvertinęs apsunkintas galimybes pro juos pravažiuoti dviračiu, būtų nuo dviračio nulipęs.

13. Atmestini skundo argumentai ir dėl per mažo dviračių bei pėsčiųjų tako pločio. Skunde nurodoma, jog pėsčiųjų ir dviračių takas, kuriame įvyko eismo įvykis neatitinka tokia takui keliamų reikalavimų. Iš bylos duomenų nustatyta, jog minėtas takas yra pažymėtas kaip pėsčiųjų ir dviračių takas kelios ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu. Iš Institucijos atsiliepimo pirmos instancijos teisme ir prie jo pateikiamų duomenų, matyti, jog įvykio vietos dviračių ir pėsčiųjų atkas buvo įrengtas 1995-1999 metais, rekomendacijos tokiems takam įrengti buvo patvirtintos tik 2012 metų spalio 10 d. prirėmus Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas R PDTP 12 (b. l. 31-33, 37). K. V., važiuodamas pėsčiųjų ir dviračiu taku kuriuo eina pėstieji, matydamas jo plotį bei pėsčiųjų išsidėstymą take, turėjo įvertinti galimą riziką ir nesant galimybės manevruoti saugiai, nuo dviračio nulipti, o to nepadaręs turi prisiimti dėl savo rizikingo veikimo kilusias pasekmes.

14. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad K. V. susidūrimas su pėsčiąja įvyko pėsčiųjų ir dviračių take, kuriame nėra atskirtos dviračių juostos. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokiu atveju įstatymų leidėjas nenumatė jokių specifinių pėsčiųjų elgesio taisyklių (SEAKĮ 15 straipsnis), kai tuo tarpu SEAKĮ 17 straipsnis bei jau minėtas KET 57 punktas įpareigoja dviračio vairuotoją duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ir nekelti pavojaus. Taigi, sisteminė nurodytų teisės normų analizė duodam pagrindą teigti, kad būtent dviračio vairuotojas, kaip didesnį pavojų keliantis eismo dalyvis, turi pareigą būti atidesnis, dėmesingesnis ir atsargesnis. Nagrinėjamu gi atveju, K. V. elgėsi neatsakingai ir neapdairiai, taip, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį – dviratį, siekė lengvabūdiškai pravažiuoti prie pėsčiųjų ir dviračiu taku einančius nukentėjusiąją ir liudytoją R. K., tačiau to padaryti nepavykus, jis atsitrenkė į nukentėjusiąją, bei ją nežymiai sužalojo.

15. Skunde keliamas ir priežastinio ryšio tarp K. V. veiksmų ir J. N. padaryto sveikatos sutrikdymo klausimas. Nurodoma, jog nukentėjusioji į medikus kreipėsi tik po penkių dienų nuo įvykio ir medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku. Nurodyti skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 644/2021 (02) nurodyta, kad J. N. nustatyta kraujosruva kairėje plaštakoje, kraujosruva pilvo kairėje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2021 m. balandžio 10 d., apie 16.00 val. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, į J. N. atsitrenkus dviratininkui ir jiems abiem nukritus ant žemės. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (ar) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (AN b. l. 63-64). Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas R. K. primos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji į medikus iš karto nesikreipė, nes jai sumuštas vietas pradėjo skaudėti tik įvykio dienos vakare, o iki kreipimosi į medikus ji gėrė nuskausminamuosius vaistus. Tiek iš specialisto išvados, tiek iš minėtų liudytojo ir nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent į ją įvykio metu dviračiu atsitrenkus K. V., o jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kitu metu ar kitomis aplinkybėmis byloje nėra, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes KET reikalavimus pažeidžiantys K. V. veiksmai, sukėlę ANK 428 straipsnio 4 dalyje nurodytus padarinius, pagrįstai pripažinti administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą jis ir buvo nubaustas. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, jog K. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodyta ir abejonių nekelia. Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista ir K. V. atstovės advokatės Reginos Agrbos apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir K. V. atstovės advokatės Reginos Agrbos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.