Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-40-557/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-31
Bylos Nr.: AN2-40-557/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-33-3-00136-2021-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas: A. T.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-40-557/2022Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00136-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 1.4.11; 1.5.3; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK, Institucija) 2021-09-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1505-2021 A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį 34 Eur bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 14 (keturiolikai) mėnesių už tai, kad jis 2021-08-20 8.57 val. Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,70 promilės neblaivumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2021-09-17 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas jam paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metų laikotarpiui.

3. Skundžiama 2021-11-29 nutartimi Plungės apylinkės teismas A. T. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2021-09-17 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1505-2021 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-11-29 nutartį ir pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021-09-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N-l505-2021 dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, paskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams.

4.1. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2021-08-20 surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021-08-20 8.57 val. Plungės rajone vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,7 promilės) neblaivumas. Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus 2021-09-17 nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 2 dalyje galutine subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 14 mėnesių. Kadangi jis nesutiko su Institucijos sprendimu netenkinti jo pagrįsto ir teisėto prašymo skirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, šią nutarimo dalį paskundė apylinkės teismui, tačiau teismas jo skundo netenkino ir 2021-11-29 nutartimi policijos nutarimą paliko nepakeistą.

4.2. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai neįžvelgė galimybės skirti jam alternatyvią sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę.

4.3. A. T. nurodo, kad bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu jis pareiškė prašymą ir sutikimą skirti sankcijoje numatytą, o ne kaip traktuojama skundžiamoje nutartyje, švelnesnę poveikio priemonę (ANK 34 straipsnio 6 dalis), t. y. jis prašė ne išskirtinių, ekstraordinarinių nuolaidų, o prašė paskirti administracinio poveikio priemonę, numatytą toje pačioje sankcijoje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams. Savo prašymą, be kita ko, jis motyvavo nuoširdžiu prisipažinimu, gailesčiu, savęs pasmerkimu, supratimu savo klaidos, padarytos dėl lengvabūdiškumo, nustatytu nedaug viršijančiu leistiną ribą girtumu ir t. t.

4.4. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad policijos nutarime jo prašymas net nefiksuotas. Jame nurodyta tik tai, kad A. T. paprašė pridėti prie bylos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, o tai, kad jis prašė ir sutiko dėl minėtos poveikio priemonės paskyrimo, nenurodyta. Policijos nutarime ne tik kad neužsimenama apie jo prašymą, tačiau nėra ir jokių prašymo atmetimo motyvų, nors žodžiu policijos pareigūnas, nagrinėjęs bylą, nurodė, kad šios rūšies poveikio priemonės „iš principo“ jam netaikys.

4.5. A. T. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas alternatyvios poveikio priemonės paskyrimą neteisingai sutapatino su ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindais ir sąlygomis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog jam negali būti paskirta tame pačiame straipsnyje numatyta poveikio priemonė.

4.6. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad administracinio poveikio priemonių rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau, A. T. manymu, teismas neįvertino būtent nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

4.7. Byloje nustatyta, kad jis, A. T., neturėjo galiojančių nuobaudų už šiurkščius teisės pažeidimus, dėl padaryto pažeidimo jis buvo nustebęs, gailėjosi, tačiau negalėjo patikėti, kad alkoholio koncentracija organizme gali viršyti leistiną ribą. Ši abejonė, atsižvelgiant į jo koordinaciją, kalbėseną ir elgseną bendraujant su pareigūnais, buvo nuoširdi. Ne be reikalo jis, skatinamas abejonių, nuvyko į ligoninę dėl kraujo tyrimo. Jis, kaip pažymėta ir administracinio nusižengimo protokole, taip pat ir nagrinėjant bylą policijos įstaigoje, išvakarėse vartojo nedidelį kiekį alkoholio, ryte jautėsi gerai, visiškai nesijautė negalintis vairuoti, manė, kad tikrai jo organizme negalėtų būti draudžiama alkoholio koncentracija. Pagal savijautą negalėjo susitaikyti su tuo, kad alkotesteris parodė viršytą alkoholio ribą. Vis dėlto gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada parodė, kad jo organizme alkoholio koncentracija buvo 0,61 promilės, t. y. 0,2 promilės viršijo leistiną įstatyme numatytą ribą. Tačiau ligoninės Priėmimo skyriuje jis buvo patikrintas ir, kaip matyti iš patikrinimo akto, jame nurodyta, kad A. T. koordinuotas ir visiškai normalios būsenos, faktiškai apsvaigimo nestebima. Tačiau be abejonės jis pasielgė neapgalvotai, lengvabūdiškai, neatsakingai ir dėl to labai save smerkia. Teismas to tinkamai neįvertino. Aplinkybės rodo, kad nusižengimas padarytas aiškiai dėl neatsargumo, nesąmoningai, neturint jokios dingsties tyčia vairuoti neblaiviam. Byloje nustatyta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nustatyta, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, aiškiai parodo, kad jis turėjo pagrindo prašyti ir sutikti, kad jam už nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymą būtų paskirta sankcijoje numatyta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

4.8. Taip pat teismas neįvertino, kad jis, nelaukdamas termino pabaigos, sumokėjo Institucijos nutarimu jam paskirtą 900 Eur baudą (tai įrodo teismui pateiktas kvitas), taip parodydamas savo geranorišką santykį su valstybe ir paskirta nuobauda.

4.9. A. T. nuomone, akivaizdu, kad teismas turėjo pagrindo, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, ne apskritai paneigti galimybę taikyti prašomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – minimaliam terminui, o galbūt skirti šią poveikio priemonę ilgesnės trukmės nei minimumas, ir tokiu būdu individualizuoti skirtiną poveikio priemonę.

4.10. Šiuo atveju susidaro paradoksali situacija, kai pažeidėjas, esant nustatytai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturėdamas galiojančių nuobaudų, minimaliai viršijęs leistiną girtumo ribą dėl neatsargumo (riba viršyta dvejomis dešimtosiomis promilės), negali tikėtis sankcijoje numatytos poveikio priemonės, kuri savo esme, priešingai nei nurodė teismas, netraktuotina išskirtine. Jos paskyrimas įstatyme nesietinas su ypatingais pažeidėjo nuopelnais ir nepriskiriamas švelnesnės ar mažesnės nuobaudos skyrimo atvejui. Tačiau šiuo atveju tiek policija, tiek teismas tokios poveikio priemonės skyrimą traktavo būtent kaip išskirtinę aplinkybę, tai iškreipia įstatymo leidėjo valią ir tikslus.

4.11. Esant pagrįstam prašymui ir sutikimui dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, policijos įstaiga atsisakė taikyti šią administracinio poveikio priemonę, A. T. teigimu, „ambicingais žodiniais motyvais“, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam pritarė, taip tinkamai neindividualizuojant poveikio priemonės pagal įstatymo leidėjo tikslus ir siekius. Įstatymo pakeitimu, kaip matyti iš įstatymo pakeitimo aiškinamųjų raštų, kitų lydimųjų dokumentų svarstant pakeitimus, įstatymo leidėjas siekė, kad vairuotojai neprarastų vairavimo įgūdžių ir būdami pakankamai ilgą laiką kontroliuojami, vairuodami transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, grįžtų į visavertį eismą kaip pilnaverčiai eismo dalyviai. Tam tikslui 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, ANK pakeitimai, susiję su nauja administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31¹ straipsnis).

4.12. 2020-01-01 įsigaliojo ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai, numatantys, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

4.13. 2020-01-01 įsigaliojo ANK 31¹ straipsnis, kuriame numatyta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo 1 iki 3 metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

4.14. Kadangi minėta administracinio poveikio priemonė gali būti skirta tik pažeidėjui sutikus, A. T. tokį sutikimą pareiškė. Antialkoholinio variklio užrakto įrengimas kainuoja mažiausiai 1 500 Eur, o tai yra papildomos tokios priemonės įrengimo pasekmės pažeidėjui, dar labiau atgrasančios daryti pažeidimus.

4.15. Kaip minėta, tiek policijos įstaiga, tiek apylinkės teismas neturėtų alternatyvią sankcijoje numatytą poveikio priemonę tapatinti su ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju buvo prašoma paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę, kuri savo pobūdžiu ir įstatymo leidėjo požiūriu nelaikytina švelnesne nei buvusi vienintelė sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, tiesiog jos vykdymo terminas ir specifika yra kitokia (prailginimas pažeidėjo kontrolės laikas), sukelianti kitokių nepatogumų pažeidėjui. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad neva jis, A. T., siekia trumpesnės kontrolės, yra nepagrįstas.

4.16. A. T. nuomone, šioje konkrečioje situacijoje, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad nebuvo realaus pagrindo neskirti prašomos poveikio priemonės. Apylinkės teismo motyvai, kad jis nėra vertas šios poveikio priemonės, prasilenkia su įstatymo leidėjo valia ir tikslais, įtvirtintu reglamentavimu.

4.17. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įstatymo leidėjo nurodomu naujos poveikio priemonės atsiradimo aiškinimu ir traktavimu, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tam tikram laikui, o suėjus šiam terminui, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokiu būdu jis neišvengiamai patirs neigiamas pasekmes – tam tikrą laiką apskritai nevairuos transporto priemonių, o vėliau tam tikrą vairuos transporto priemonę, kurioje įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Taigi jis bus kontroliuojamas ilgesnį laiką ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Be to, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas jis bet kuriuo atveju turės atlikti švietėjišką atestaciją dėl alkoholio vartojimo, taip pat dalyvauti papildomuose vairuotojo mokymuose, tokiu būdu neišvengiamai bus patikrintos ir jo vairavimo teorinės bei praktinės žinios.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. apeliaciniame skunde prašo už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, taikyti jam šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), paskiriant jam už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Žemesnės instancijos teismas

7. A. T., be kita ko, nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,7 promilės.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2021-09-17 nutarimu A. T. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam 900 Eur baudą ir artimam minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 14 mėnesių – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

9. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti A. T. prašymą skirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), nurodė, kad prašoma pakeisti administracinio poveikio priemonė negali būti taikoma besąlygiškai, kadangi ANK 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu Institucijos nutarimu paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. A. T. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, būdamas anksčiau baustas už įvairius švelnesnius nusižengimus dėl KET pažeidimų, tai rodo, kad jis nesiekia pasitaisyti, o kelia vis didesnę grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams, todėl pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui. Tai, kad A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė ilgesniam laikui sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

10. ANK 31¹ straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo 1 iki 2 metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu.

11. Pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti Institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

12. Kaip minėta, Plungės apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti A. T. prašymą paskirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažymėdamas, kad A. T. padarė šiurkštų KET pažeidimą, būdamas praeityje ne kartą baustas už KET nusižengimus.

13. Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju A. T. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (apeliantas už šį ir už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirtų baudų neginčija), paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai.

14. Pažymėtina, kad A. T. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,7 (± 0,01) promilės neblaivumas (kaip matyti iš Neblaivumo nustatymo akto, pirmojo patikrinimo metu 8.58 val. A. T. buvo nustatytas 0,88 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 9.25 val. – 0,7 promilės neblaivumas), t. y. beveik dvigubai viršijantis leistiną (0,4 promilės) ribą girtumas. Nors nenustatyta, kad A. T. vairuodamas neblaivus sukėlė realią žalą ar padarė kitus šiurkščius KET pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks jos elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. A. T. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis alkoholį vartojo vakarykščiai, iš ryto jautėsi gerai, todėl sėdo prie vairo nežinodamas, kad yra neblaivus, t. y. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nepateisina tokio jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio kelyje.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pripažintina, kad A. T. nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. A. T. skunde nurodomos aplinkybės, jog jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad jo vakarykščiai suvartotas nedidelis kiekis alkoholio neturės įtakos jo blaivumui iš ryto, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Aplinkybės, apibūdinančios kiekvieno asmens organizmo individualias savybes išskaidant alkoholį, gali būti reikšmingos tik nustatant, ar nusižengimas apskritai buvo padarytas. Šiuo atveju pats pažeidimo faktas neginčijamas.

16. Vertinant pažeidėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. T. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (kaip minėta, 8.58 val. A. T. buvo nustatytas 0,88 promilės, 9.25 val. – 0,7 promilės neblaivumas). Nors A. T. skunde akcentuoja, jog individualizuojant jam skirtiną administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, kad aptariamą nusižengimą jis padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip matyti iš ginčijamo Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2021-09-17 nutarimo ir šios institucijos apylinkės teismui pateikto atsiliepimo į A. T. skundą (b. l. 19), A. T. nuo 2007 m. už KET pažeidimus buvo baustas 16 kartų, iš jų net 4 kartus už analogiško pobūdžio nusižengimą, t. y. automobilio vairavimą esant neblaiviam (paskutinį kartą už vairavimą neblaiviam A. T. buvo nubaustas Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-12 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį 25 parų administraciniu areštu, konfiskuojant transporto priemonę „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad 2012-02-02 20.43 val. Mažeikių Plento g., (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas baustas už vairavimą esant neblaiviam, pakartotinai vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilės (± 5 proc.) girtumas), nuo 2013-05-22, kai A. T. įgijo teisę vairuoti transporto priemones, jis padarė penkis KET pažeidimus. Taigi, kaip matyti, A. T., nepaisydamas anksčiau jam taikytų sankcijų, ir vėl ėmėsi vairuoti neblaivus. Šie duomenys, priešingai apelianto tvirtinimui, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. T. padarytas šiurkštus KET nusižengimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime, kai jis, praeityje, be kita ko, jau būdamas ne kartą baustas už analogiško pobūdžio nusižengimą (vairavimą esant neblaiviam), ir vėl sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

17. Todėl, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog A. T., kuris nebe pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirti jam ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje Plungės apylinkės teismas, netenkindamas A. T. skundo dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeitimo alternatyvia ANK 31¹ straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemone – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos (šiuo atveju administracinio poveikio priemonės) skyrimo taisykles. Vairuodamas neblaivus A. T. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skiriant A. T. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl neteisinga.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos A. T. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių – yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta.

19. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-11-29 nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti A. T. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas