Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau 6 kartus teistas:

1) 2013-05-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant lankytis motinos A. A. gyvenamojoje vietoje;

2) 2013-09-18 pagal BK 140 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusios A. A.. 2014-03-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013-09-18 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. A. J. pasiųstas į Pravieniškių PN atlikti paskirtos bausmės;

3) 2014-05-22 pagal 145 str. 1 d. – nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2015-06-04 pagal 140 str. 2 d. – 30 parų arešto, atliekant jį poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 20 parų arešto, atliekant jį poilsio dienomis;

5) 2015-10-27 pagal BK 145 str. 1 d. (2015-08-03 epizodas) – 40 parų arešto. Pagal BK 145 str. 1 d. (2015-10-08 epizodas) – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto (bausmę atlikęs);

6) 2016-06-29 pagal BK 140 str. 2 d. – 45 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones:

- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant J. A. J. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. A., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir nesiartinti prie A. A. arčiau nei 100 metrų atstumu, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. J. 2016-07-26 apie 17.00 val., atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo mamą A. A. koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais bei sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent, vieną kartą ranka sudavė jai į kairę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų.

K. J. A. J. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog 2016-07-26 apie 17.00 val. atėjo pas savo mamą A. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš ateidamas pas mamą bare jau buvo išgėręs plastikinį butelį alaus ir pas mamą atsinešė dar vieną butelį, kurį išgėrė valgydamas. Geriant alų, mama pradėjo priekaištauti, kad jis eilinį kartą girtas ir išsiėmė iš virtuvėje esančios spintelės stalčiaus kočėlą bei keletą kartų sudavė jam per rankas ir kojas, kol jis sėdėjo prie stalo. Tuo metu ginantis nuo mamos, jis paėmė mamai už rankų ties riešais ir laikė, kad ji toliau jo nedaužytų. Ar jis tuo metu galėjo suduoti mamai per veidą, ar ji buvo parkritusi ant grindų, nepamena. Tada pamena, kad mama iškvietė policiją iš savo telefono. Vėliau atvykus policijos pareigūnams jį sulaikė ir nuvežė į areštinę. Įvykio aplinkybes pamena, nors ir buvo neblaivus, bet viskas įvyko labai greitai. Dėl šio savo poelgio labai gailisi, dėl jo elgesio kalti draugai, alkoholio vartojimas, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusioji A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2016-07-26 apie 17 val. pas ją į butą (duomenys neskelbtini) atėjo sūnus J.A. J., norėjo nusiprausti. Prie durų skylutę pažiūrėjo, pamatė, kad sūnus, bet jei nepasirodė, kad jis girtas, todėl pasigailėjo, įsileido. Padariusi jam valgyti, ji toliau tvarkėsi virtuvėje. Sūnus gėrė alų. Vėliau pradėjo jai priekaištauti, plūsti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad netinka maistas. Ji liepė jam eiti lauk, tada jis trenkė dešine ranka jai per kairį skruostą, po ko ji pajuto fizinį skausmą ir nugriuvo ant grindų. Sūnus toliau sėdėjo prie stalo, o ji nuėjo į kitą kambarį. Buvo labai išsigandusi, bijojo dėl savo sveikatos, kaip tik kairė akis jai buvo operuota, todėl bandė iš laidinio telefono skambinti pagalbos, tačiau atėjęs sūnus išjungė telefoną. Kadangi ji jautėsi išsigandusi, pro langą pamatė kieme sėdintį restorano „Drakonas“ darbuotoją ir paprašė pakvieti Rūtą, kuri dirba R. R. atėjus, ji paprašė paskambinti R. R. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai išsivežė sūnų. Konflikto metu ji sūnaus kočėlu nemušė, kai jis pas ją atėjo, ant jo kūno jau matėsi sužalojimai, įdrėskimai. Ji sūnaus bijanti, nenori, jog jis būtų laisvėje.

L. R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-07-26 apie 17 val. buvo restorano „Drakonas“, kuriame dirba, viduje. Atėjęs iš kiemo direktorius pasakė, kad močiutė iš namo trečio aukšto šaukia „R. R.“. Ji išbėgusi į vidinį kiemą pamatė per langą išlindusią močiutę, kuri paprašė iškvieti policiją, nes atėjęs sūnus jos neišleidžia. Ji iš savo mobilaus telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Jos žiniomis, močiute su sūnumi konfliktuoja ne pirmą kartą (b.l.14).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu 2016-07-26 priimtas A. A. pareiškimas apie tai, kad 2016-07-26 apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus trenkė ranka vieną kartą į kairįjį žandą, taip sukeldamas skausmą. Šiame protokole taip pat užfiksuoti A. A. parodymai apie tai, kad 2016-07-26 apie 17.00 val. pas ją į namus atėjo sūnus J. A. J. ir paprašė valgyti ir nusiprausti. Būdamas pas ją jis išgėrė butelį alaus ir pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais dėl prasto maisto. Po to priėjęs trenkė jai ranka į kairįjį skruostą. Po smūgio jis nukrito ant grindų. Jai buvo sukeltas skausmas, į teismo ekspertus ji nesikreips. Protokolu taip pat apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Pridėta fotolentelė (b.l.6-8).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. I. 2016-07-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-07-26 apie 18.01 val. atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. A. paaiškino, kad sūnus J.A. J. neblaivus reikalavo valgio, trenkė ranka moteriai į kairės pusės galvos sritį, po ko moteris nugriuvo ant žemės ir patyrė fizinį skausmą, grasino susidoroti, plūdo necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, jai drebėjo rankos. Aplinka buvo tvarkinga, daiktai neišmėtyti. Smurtautojas buvo akivaizdžiai neblaivus (b.l.15-16).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1929 nurodyta, kad Juliui A. J. 2016-07-26, 18.16 val. nustatytas 4,28 prom. girtumas (b.l.27).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. A. J. pasitvirtino. Nors kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog esminių įvykio aplinkybių, t.y., kad sudavė mamai per veidą, jis neprisimena. Teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis tik suėmė savo motinai už riešų, taip norėdamas sulaikyti ją, kad daugiau jo nemuštų kočėlui, ar per veidą jai trenkė neatsimena. Teismas sprendžia, kad tokiais parodymais kaltinamasis tik bando sušvelninti savo padėtį. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios išsamiais ir nuosekliais parodymais apie įvykį, iš kurių matyti, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, agresyvus, dėl netinkamo maisto keikė savo motiną necenzūriniais žodžiais ir trenkė jai vieną kartą ranka į kairįjį skruostą, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, jai skaudėjo. Nukentėjusiosios parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo metu. Juos patvirtina pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės apie smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu, taip pat tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytos aplinkybės, kuriame nurodytos ne tik įvykio aplinkybės, bet ir nukentėjusiosios būsena po įvykio – nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, drebėjo rankos. Kaltinamojo versija, kad mama jam trenkė kočėlu abejotina ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Jokių įrodymų dėl kaltinamojo kūno sužalojimo nepateikta, be to nukentėjusioji nurodė, jog sūnus jau buvo susižalojęs, kai pas ją atvyko.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad J. A. J. 2016-07-26 apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė A. A. į kairę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai, kuri pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas prilyginama artimam giminaičiui, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, J. A. J. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, kaltinamasis esminių įvykio aplinkybių (tai, kad trenkė savo motinai į veidą) neprisiminė, nors kitas aplinkybes jis prisiminė, todėl jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. A. J. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), į tai, kad J. A. J. ankščiau teistas net 6 kartus (b.l.30-44), visus kartus už smurto panaudojimą, grasinimus mamos atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką įvykdė teistumui neišnykus, bausmės neatlikus, yra eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l.45-67), niekur nedirba (b.l.69), darbo biržoje neregistruotas, neturi pastovios gyvenamosios vietos, veda asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu. Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašytas, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l.76). Pažymėtina ir tai, jog paskutiniais nuosprendžiais (2015-06-04, 2015-10-27, 2016-06-29) kaltinamajam buvo skiriamos švelnesnės bausmės (areštas), tačiau jos nepaveikė jo taip, kad daugiau nebenusikalstų, jis ir toliau sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Ankstesniu nuosprendžiu (2013-09-18) J. A. J. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2014-03-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi, jam piktybiškai nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Tai parodo, jog teismo išreikšto pasitikėjimo jis nepateisino, išvadų nepadarė. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutiniu nuosprendžiu (2016-06-29) J. A. J. buvo paskirtas įpareigojimas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. A., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie A. A. arčiau nei 100 metrų atstumu, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šio įpareigojimo kaltinamasis nevykdė, nes ir vėl nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, padarė naują nusikalstamą veiką jos atžvilgiu.

Įvertinus visas šias aplinkybes, J. A. J. skirtina griežčiausia 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, įvertinus įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2016-06-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str.), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme (dvi paros).

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NPT-7-8213, kurioje nurodyta, kad Rasa Kalkausienė teikia antrinę pagalbą J. A. J., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 28,95 Eur (b.l.99) ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,

nusprendžia:

J. A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016-06-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2016-06-29 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti J. A. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. A. J. sulaikymo dienos pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-26, 18.10 val. iki 2016-07-28, 10.40 val. (dvi paros).

Nuosprendį pradėjus vykdyti, J. A. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. A. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.