- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-924-622/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Bronius Valius, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB „Erdana“
- Atsakovas
- UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Erdana“ ir atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Erdana“ ieškinį atsakovui UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ priešieškinį ieškovui UAB „Erdana“ dėl nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti sutarties nutraukimą iš atsakovo pusės neteisėtu ir iš atsakovo priteisti 6782,74 Lt negrąžintos avanso dalies, 16170, 15 Lt ieškovo patirtų nuostolių, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. LS 10/09-24-1 dėl reklaminio stendo gamybos ir sumontavimo, tačiau atsakovas nutraukė sudarytą rangos sutartį neteisėtai, pažeisdamas CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatas, todėl turi pareigą atlyginti jo patirtus nuostolius ir grąžinti visą ieškovo 14 000 Lt sumokėtą avansą. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė grąžinti 6782, 74 Lt dydžio avansą. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nutraukiant rangos sutartį, patyrė nuostolius, negaudamas pajamų numatytų gauti pagal su UAB „Hes Pro Vilnius“ ir UAB „Saulės spektras“ sudarytas sutartis (t. 1, b. l. 3-9).
Atsakovas pareiškė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovo 5603,34 Lt nuostolių, 8,05 procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turėjo pagrindą nutraukti šalių sudarytą rangos sutartį, kadangi ieškovo padaryti sutarties pažeidimai buvo esminiai. Nurodė, kad ieškovas nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą –faktūrą už atliktus darbus, taip vengdamas sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, neteisėtai naudojosi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu stendu, kadangi stendas iki pilno atsiskaitymo pagal šalių sudarytos rangos sutarties 3.6. punktą priklausė atsakovui. Nerodė, kad ieškovui iš esmės pažeidus šalių sutarties sąlygas, patyrė nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos faktiškai atlikus stendo sumontavimo darbus ir stendo išmontavimo darbus, išieškant padarytus nuostolius ikiteismine tvarka (t. 1, b. l. 100-108).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu tenkino ieškinį ir priešieškinį iš dalies. Pripažino, kad atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ veiksmai, vienašališkai nutraukiant šalių sudarytą rangos darbų sutartį Nr. LS 10/09-24-1, buvo neteisėti ir priteisė iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškovui UAB „Erdana“ 5395,42 Lt nuostolių, tai yra 4548,42 Lt negrąžinto avanso, 847,00 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Priteisė iš atsakovo UAB ‚Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškovui UAB „Erdana“ nuo 5395,42 Lt priteistos sumos 8, 05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškovui UAB „Erdana“ 2182, 73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo UAB „Erdana“ atsakovui UAB „Pajūrio metalo“ konstrukcijos“ 2209,97 Lt nuostolių atlyginimo. Priteisė iš ieškovo UAB „Erdana“ atsakovui UAB „Pajūrio metalo“ konstrukcijos“ nuo 2209,97 Lt priteistos sumos 8, 05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Erdana“ atsakovui UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 1421, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo UAB „Erdana“ 35,14 Lt, iš atsakovo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 11,06 Lt. Pakeitė 2010-12-21 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ir areštavo atsakovo UAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ priklausantį turtą neviršijant 5395,42 Lt sumos, paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įvykdymo. Pakeitė 2011-03-21 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, areštuojant ieškovui UAB „Erdana“ priklausantį turtą, neviršijant 2209,97 Lt sumos, paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos nesuteikė atsakovui (rangovui) teisės vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), todėl atsakovas (rangovas) turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217 ir 6.218 straipsniai). Teismas pripažino, kad ieškovas įrodė aplinkybes, jog sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl atsakovas neturėjo teisės jos nutraukti. Nurodė, kad tiek remiantis šalių sudarytos rangos sutarties sąlygomis, tiek esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytai teismų praktikai, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovas turėjo imperatyvią pareigą su išlygomis ar be jų priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas turėjo teisę atsisakyti priimti darbus, esant įstatyme numatytoms išimtims. Nurodė, kad ieškovui nepasirašius atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, atsakovas, būdamas įsitikinęs, jog ieškovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, turėjo teisę akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai ir juo, kaip tokią pat juridinę galią turinčiu, kai ir abiejų šalių pasirašytas aktas, remdamasis reikalauti ieškovo įvykdyti prievolę, pasinaudoti sulaikymo teise, parduoti darbų rezultatą ir užskaityti sau priklausančius mokėjimus. Teismo nuomone, ieškovas byloje įrodė aplinkybes, kad atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų, o atsakovas neįrodė, kad atliktų darbų trūkumai atsirado dėl kitų priežasčių, o ne dėl jo veiksmų. Teismas laikė, kad nebuvo išreikšta abiejų šalių valia nustatyti 3.6. punkte numatytas sąlygas, sutartis, kurioje numatytas 3.6. punktas abiejų šalių nebuvo pasirašyta, todėl konstatavo, nėra pagrindo pripažinti, kad sutarties 3.6 punktas yra galiojantis. Teismas laikė, kad pati sutartis įsigaliojo 2010-09-27. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą –faktūrą už atliktus darbus, taip vengdamas sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, jog ieškovas neteisėtai naudojosi stendu, nėra pagrindo laikyti esminiu sutarties pažeidimu, nes atsakovo lūkesčiai gauti apmokėjimą už atliktus darbus nebuvo pakankamai teisėti ir pagrįsti, kadangi buvo atliktų darbų trūkumų, šalys nebuvo susitarusios dėl sąlygos, jog iki pilno atsiskaitymo stendas yra atsakovo nuosavybė, ir atsakovas apmokėjimo už darbus negavo ne vien dėl ieškovo veiksmų, bet ir paties veiksmų, kadangi nepasinaudojo jam įstatymu suteiktomis teisėmis gauti apmokėjimą už darbą. Teismas įspėjimo apie sutarties nutraukimą nepateikimą ieškovui vertino kaip dar vieną atsakovo nutraukiant sutartį padarytą pažeidimą. Teismo nuomone, atsakovui nutraukiant sutartį, buvo ir ieškovo kaltė, pasireiškusi ieškovo neteisėtais veiksmais, jog jis neįvykdė savo imperatyvios pareigos su išlygomis ar be jų priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, atsakovui 2010-10-19 įspėjus, kad sutartis nutraukta, ir po trijų dienų stendas, reklama ir apšvietimo įranga bus išmontuota, su atsakovu nebendradarbiavo (į atsakovą kreipėsi tik 2010-10-27 su prašymu grąžinti avansą, kai nustatė, jog stendas yra išmontuotas), taip pažeisdamas CK 6.694 straipsnio, 6.691 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškovas reklamos plotų nuomos sutartis su UAB „Saulės spektras“ ir „Hes Pro Vilnius“ sudarė 2010-10-06, šalių rangos sutartis laikoma sudaryta ir įsigaliojo 2010-09-27, numatytas terminas sutarčiai įvykdyti 14 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo, tai yra, 2010-10-11. Ieškovas rangos sutartį su atsakovu sudarė anksčiau, nei nuomos sutartis su UAB „Saulės spektras“ ir su UAB „Hes Pro Vilnius“, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog sudarant rangos sutartį, iš kurios pažeidimo yra kildinami nuostoliai, jau buvo numatytos gauti pajamos iš nuomos sutarčių, kurių ieškovas negavo ir prašo priteisti. Nuomos sutarčių sudarymo dieną darbai pagal šalių rangos sutartį nebuvo atlikti, ieškovas nebuvo jų priėmęs, tai yra jis nuomos sutarčių sudarymo dienai, prisiėmė prievolę vykdyti įsipareigojimus, kurių objektyviai negalėjo vykdyti, tai yra veikė savo rizika, be to, rangos sutartyje buvo numatytos sąlygos, jog tam tikrais atvejais sutarties įvykdymo terminas gali būti nukeliamas (sutarties 4. 3., 7.1. punktai), kas verslo santykiuose yra normalu, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovas turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis gauti pajamas iš nuomos sutarčių, sudarydamas nuomos sutartis, esant nurodytoms aplinkybėms. Šalių sutartis buvo nutraukta ir dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad nuostoliai yra tik atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant sutarčių kainą, įvykdymo terminus nėra pagrindo išvadai padaryti, kad realiai ieškovas UAB „Karuselė plius“ sumokėjo už tokius pat atliktus darbus 3803, 03 Lt brangiau. Atsakovas sutartį nutraukė, atlikdamas veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, tai yra nutraukė sutartį vienašališkai, nesant tam įstatymu numatyto pagrindo (CK 6.217 – 6.218 straipsniai), todėl jis iš esmės neturėtų teisės į jo nurodomų nuostolių atlyginimą, tiek į tų, kuriuos prašo priteisti, tiek į tų, kuriuos išskaitė iš ieškovo gauto 14 000,00 Lt avanso. Vertinant aplinkybes, jog teismas pripažįsta, kad šalių rangos sutartis buvo nutraukta ir dėl ieškovo kaltės, jam nevykdant įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos su išlygomis ar be jų priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, bendradarbiauti su atsakovu, todėl yra pagrindas mažinti ieškovo priteistinų nuostolių (avanso) sumą ir priteisti dalį atsakovo prašomų priteisti nuostolių, kurių atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su nurodytais ieškovo neteisėtais veiksmais. Teismo nuomone, dėl atsakovo kaltės atsirado – pašto išlaidos 56,32 Lt, antstolio paslaugų išlaidos 907,50 Lt (b. l. 116-12, 14, 1 tomas), konstatuojant reklaminių plakatų nuėmimą (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-10-950), kadangi ieškovas gavęs pranešimą apie tai, jog ieškovui nepasirūpinus reklamos plakatų nuėmimu, jie bus nuimti, nesiėmė veiksmų bendradarbiauti su atsakovu. Dėl ieškovo kaltės atsirado nuostoliai, sumontuojant stendą – 995,97 Lt darbo užmokestis, 1210,00 Lt transporto išlaidos, vežant stendą montuoti, nes esant faktiškai atliktiems darbams, ieškovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą. Nurodė, kad abiejų šalių išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka yra protingos, todėl jas priteisė (t. 3, b. l. 56-65).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Erdana“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: pripažinti sutarties nutraukimą iš atsakovo pusės neteisėtu ir iš atsakovo priteisti 6782,74 Lt negrąžintos ieškovo sumokėtos avanso dalies, 16 170,15 Lt ieškovo patirtų nuostolių, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu įrodė aplinkybes, jog sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl atsakovas neturėjo nutraukti šalių sudarytos sutarties. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu įrodė, jog nepagrįstos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Erdana“ nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo –perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, taip vengdamas sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, kad UAB „Erdana“ neteisėtai naudojosi stendu, nes atsakovo lūkesčiai gauti apmokėjimą už atliktus darbus nebuvo pakankamai teisėti ir pagrįsti, kadangi atlikti darbai turėjo trūkumų, šalys nebuvo susitarusios dėl sąlygos, jog iki pilno atsiskaitymo stendas yra atsakovo atsakomybė. UAB „Erdana“ darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti atliktų darbų trūkumai buvo pagrįsti ir jis pagrįstai remdamasis CK 6.662 straipsnio nuostatomis, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių rezultato kokybę bei kitus trūkumus, apie tai nedelsdamas pranešė rangovui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog atliktų darbų trūkumai atsirado dėl kitų priežasčių nei atsakovo veiksmų. Nurodo, kad teismui pripažinus, kad atsakovas sutartį nutraukė atlikdamas veiksmus, kuriuos įstatymai leidžia atlikti, nepagrįstai UAB „Erdana“ nepriteisė nuostolių. Stendo montavimo ir gaminimo darbai turėjo būti atliekami skubos tvarka, tai sąlygojo darbų pabrangimą, todėl ji patyrė nuostolių. Teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad rangos sutartis su atsakovu bei su UAB „Karuselė plius“ yra sudaryta tomis pačiomis sąlygomis, vertinant sutarčių kainą, tačiau vertinant sutarčių kainas nebuvo atsižvelgta, kad atsakovas yra Klaipėdoje, o reklaminis stendas turėjo būti sumontuotas Vilniuje ir į reklaminio stendo gamybos ir montavimo kainą buvo įtrauktos ir transportavimo išlaidos, o UAB „Karuselė plius“ transportavimo išlaidų išvengė. Nei sutarties normos, nei įstatymai neriboja nuostolių dydžio ar atlyginimo (t. 3, b. l. 67-72).
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašo sprendimo dalį dėl 5395,42 Lt nuostolių, sumos 8,05 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 5395,42 Lt priteistos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2182,73 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovo ieškinį atmesti. Sprendimo dalį, kuria priešieškinys tenkintas iš dalies, pakeisti ir priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovo 5603,34 Lt nuostolių atlyginimą, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 5603,34 Lt priteistos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3556 Lt bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog rangos sutarties pažeidimai nebuvo esminiai, todėl atsakovas neturėjo teisės jos nutraukti. Teigia, kad vertindamas, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties esmines nuostatas bei tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nevertino, kokią prasmę sutarties sąlygoms ir jos vykdymui suteikė šalys. Ieškovas padarė esminius rangos sutarties pažeidimus – pažeidė imperatyvias rangos darbų sutartyje nustatytas pareigas, siekdamas vilkinti atsiskaitymą su rangovu. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra esminio sutarties pažeidimo, kadangi rangovas nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis gauti apmokėjimą už darbą. Nurodo, kad teismas tik lakoniškai konstatavo, kad ekspertizės aktu nustatyta, kad atsakovo darbai turėjo trūkumų, tačiau neįvardijo kokių. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo lūkesčiai gauti apmokėjimą už darbą nebuvo pakankamai pagrįsti ir teisėti, nors paties ieškovo nuomone, gaminiu buvo galima naudotis pagal paskirtį. Teigia, kad teismas nepagrįstai ekspertizės akte atsakymus į kai kuriuos klausimus traktavo kaip įrodymą apie darbų trūkumus. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų motyvų ir įrodymų dėl techninio projekto. Teigia, kad priešingai, kaip nurodė teismas, ekspertizės aktas pagrindžia aplinkybę, kad techninis projektas yra parengtas tinkamai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad teismas nevertino, kad darbų trūkumai privalėjo pagal rangos sutarties nuostatas būti fiksuojami nekokybiškai atliktų darbų akte, nepasirašytame atliktų darbų akte jie įvardinti abstrakčiai ir neaiškiai, nėra suprantama kaip juos galima ištaisyti. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad konkretizuoti ir detalūs darbų trūkumai nebuvo įvardyti nepasirašytame atliktų darbų akte, taigi darbų trūkumų faktu ieškovas negali remtis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartis, kurioje numatytas 3.6 punktas, abiejų šalių nebuvo pasirašyta, o atsakovas neįrodė, jog abiejų šalių valia buvo nustatyti 3.6 punkte numatytas sąlygas. Teigia, kad teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą, t. y. privalėjo konstatuoti, jog būtent ieškovas neįrodė, kad tarp šalių pasirašyta kitokia nei atsakovo pateikta rangos darbų sutartis, kurioje nebūtų 3.6 punkto. Atsakovo pateikta originali rangos darbų sutartis nėra pripažinta negaliojančia, todėl teismas turėjo vadovautis būtent šioje pasirašytoje sutartyje numatytomis sąlygomis ir ginčą spręsti pagal šios sutarties nuostatas. Teismas netyrė aplinkybių ir nevertino įrodymų dėl kitų ieškovo padarytų rangos sutarties pažeidimų. Ieškovas pažeidė rangos sutarties 3.2 punktą, kadangi sumokėjo tik 14 000 Lt avansą, o likusios 1000 Lt sumos taip atsakovui ir nesumokėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įspėjimo apie sutarties nutraukimą ir vertino tai kaip atsakovo nutraukiant sutartį padarytą pažeidimą. Teigia, kad teismas neįvertino, kad priežastiniame ryšyje su ieškovo neteisėtais veiksmais yra ir atsakovo patirti nuostoliai dėl gaminio demontavimo. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas neteisėtai naudojasi atsakovui priklausančiu reklaminiu stendu, taip pažeisdamas sutarties sąlygas ir teisės normas (t. 3, b. l. 71-86).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 103-110).
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 113-120).
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta kad tarp šalių buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. LS 10/09-24-1 (t. 1, b. l. 11-13, 110-111), kurios dalykas pagaminti ir sumontuoti dvipusio reklaminio stendo metalinę konstrukciją (toliau stendas), darbų kaina 31 000 Lt, įvykdymo terminas 14 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Ieškovas 2010-09-30 sumokėjo atsakovui 14 000 Lt dydžio avansą (t. 1, b. l. 31). 2010-10-11 stendas buvo pagamintas ir sumontuotas. Ieškovas atsisakė priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, grąžino jį ir pateiktą PVM sąskaitą –faktūrą atsakovui, nurodydamas atliktų darbų trūkumus (t. 1, b. l. 13). 2010-10-19 atsakovas pranešė, kad šalių sudaryta rangos sutartis nutraukta ir jei ieškovas per tris kalendorines dienas neišmontuos savo reklamos, apšvietimo įrangos iš atsakovui priklausančių konstrukcijų, stendas bus demontuotas, vadovaujantis šalių sudarytos rangos sutarties 3.6. punktu, pranešimas išsiųstas elektroniniu būdu ir paštu (t. 1, b. l. 23, t. 3, 33-34). 2010-10-27 stendas buvo išmontuotas (t. 1, b. l. 24). 2011-10-27, 2010-10-28 pranešimais ieškovas prašė atsakovą grąžinti sumokėtą avansą (t. 1, b. l. 25-30). 2010-11-22 atsakovas grąžino ieškovui 7217,26 Lt ieškovo sumokėto avanso, išskaitydamas, jo nuomone, patirtus nuostolius 6782,74 Lt (t. 1, b. l. 32, 143). 2010-11-08 ieškovas ir UAB „Karuselė plius“ sudarė sutartį, kurios dalykas reklaminio skydo gamyba ir montavimo darbai, darbų kaina 32 000 Lt, įvykdymo terminas 2010-11-22 (t. 2, b. l. 33-36). 2010-10-06 ieškovas sudarė reklamos ploto nuomos sutartis su UAB „Hes Pro Vilnius“ ir UAB „Saulės spektras“ (t. 1, b. l. 37-54).
Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 straipsniai). Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217 – 6.220 straipsniai). Taigi dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, tačiau tik tada, kai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės (CK 6.217 str. 5 d.). Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukusi sutartį šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jai tenkančių nepalankių padarinių – prievolės atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, jog egzistavo aplinkybės, sudarančios sutarties nutraukimo pagrindą ir dėl tokių aplinkybių jis turėjo teisę nutraukti sutartį prieš terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodė šių pagrindų buvimo (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas byloje įrodė aplinkybes, kad atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų, o atsakovas neįrodė, jog atliktų darbų trūkumai atsirado dėl kitų priežasčių, nei jo veiksmų ir kad atsakovo nurodytų aplinkybių, t. y. kad ieškovas nepriėmė atliktų darbų rezultato, atsisakydamas priimti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ir grąžindamas pateiktą PVM sąskaitą –faktūrą už atliktus darbus, taip vengdamas sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą ir kad ieškovas neteisėtai naudojosi stendu, nėra pagrindo laikyti esminiu sutarties pažeidimu, nes atsakovo lūkesčiai gauti apmokėjimą už atliktus darbus nebuvo pakankamai teisėti ir pagrįsti, kadangi buvo atliktų darbų trūkumų, šalys nebuvo susitarusios dėl sąlygos, jog iki pilno atsiskaitymo stendas yra atsakovo nuosavybė, atsakovas apmokėjimo už darbus negavo ne vien dėl ieškovo veiksmų, bet ir paties veiksmų, kadangi nepasinaudojo jam įstatymu suteiktomis teisėmis gauti apmokėjimą už darbą. Be to, pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas neįvykdė pareigos įspėti ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Įspėjimo apie numatomą sutarties nutraukimą termino nesilaikymo padariniai (sutarties pabaigos datos nukėlimas) taikytini tik tuo atveju, kai nustatoma, kad buvo pagrindas sutartį nutraukti, kadangi tokio pagrindo šiuo atveju nebuvo, pirmosios instancijos teismas įspėjimo apie sutarties nutraukimą nepateikimą ieškovui pagrįstai vertino kaip dar vieną atsakovo nutraukiant sutartį padarytą pažeidimą (CK 6.218 straipsnis).
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovo atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, neatleido ieškovo nuo pareigos atliktus darbus priimti. Atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamoje situacijoje tokių nenustatyta. Ieškovas atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą ir priimti atliktų darbų rezultatą grindė atliktų darbų trūkumais, tačiau neįrodė, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti ar yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo atlikti darbai galėjo būti naudojami pagal paskirtį. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ parengtą techninį projektą pagamintas ir sumontuotas statinys būtų tinkamas naudoti ir buvo naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, aplinkybių, dėl kurių šis statinys nebūtų tinkamas naudoti pagal paskirtį nenustatyta (ekspertizės akto l. 71). Taigi šios ekspertizės išvados paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad stendo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ neatitinka statybos techninių reglamentų normų, taip pat ekspertizės akte nurodyti darbo trūkumai (ekspertizės akto l. 62, 63, 64), šios išvados paneigia atsakovo argumentus, kad jo atlikti darbai buvo be trūkumų. Ekspertizės akto šalys neginčijo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl sutarties nutraukimo yra ir ieškovo kaltė, pasireiškusi ieškovo neteisėtais veiksmais, jog jis neįvykdė savo imperatyvios pareigos su išlygomis ar be jų priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, atsakovui 2010-10-19 įspėjus, kad sutartis nutraukta, ir po trijų dienų stendas, reklama ir apšvietimo įranga bus išmontuota, su atsakovu nebendradarbiavo (į atsakovą kreipėsi tik 2010-10-27 su prašymu grąžinti avansą, kai nustatė, jog stendas yra išmontuotas), taip pažeisdamas CK 6.694 straipsnio, 6.691 straipsnio nuostatas.
Ieškovas prašė taikyti sutartinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 3 dalis) ir priteisti iš atsakovo nuostolius (CK 6. 256 straipsnio 1 dalis), juos kildino iš statybos rangos sutarties, kurią atsakovas vienašališkai nutraukė. CPK 178 straipsnyje yra nustatytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad nuostolius jis patyrė dėl atsakovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovas turėjo įrodyti, jog jis šiuos darbus atliko kokybiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs, kad šalių rangos sutartis buvo nutraukta ir dėl ieškovo kaltės, jam nevykdant įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos su išlygomis ar be jų priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, bendradarbiauti su atsakovu, pagrįstai mažino ieškovo priteistinų nuostolių (avanso) sumą ir priteisė dalį atsakovo prašomų priteisti nuostolių, kurių atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su ir ieškovo neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl ieškovo kaltės atsirado nuostoliai, sumontuojant stendą – 995, 97 Lt darbo užmokestis, 1210 Lt transporto išlaidos, vežant stendą montuoti, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas neįvertino, kad priežastiniame ryšyje su ieškovo neteisėtais veiksmais yra ir atsakovo patirti nuostoliai dėl gaminio demontavimo.
Šalys apeliaciniuose skunduose ginčija priteistų nuostolių dydį, tačiau apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia teismo argumentų ir išvadų dėl priteistinų nuostolių dydžio (CPK 178, 185 straipsniai).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.