Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 17I-50 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjas ketindamas dirbti tinkuotoju bendrovėje „Norvegijos kontaktai“, Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.18 papunktį (daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris nurodytas aprašo 70.6, 70.13, 70.15 ar 70.16 papunktyje ir yra pilietis valstybės, įtrauktos į 2018 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303, p. 39), II priedą, arba valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus, atvykstantis į juridinį asmenį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtrauktą į Patvirtintų įmonių sąrašą (toliau – Patvirtintų įmonių sąrašas), ir turintis kvalifikaciją toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią juridinis asmuo įtrauktas į Patvirtintų įmonių sąrašą).

5.1. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, t. y. bendrovės „Norvegijos kontaktai“ veikla, pagal kurią įmonė įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą (kitas darbo jėgos teikimas), nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui (b. l. 6-9, 20-23).

6. Nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas); Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas vizų išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

6.1. Vizų išdavimo tvarkos aprašo 68 punktas nustato, kad dokumentus daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis gali pateikti Migracijos departamento direktoriaus įgaliotam skyriui, jeigu jis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, o 69 punkte nustatyta, jog Vizų išdavimo tvarkos aprašo 68 punkte nurodytoms institucijoms užsienietis negali pateikti dokumentų nacionalinei vizai gauti Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.2, 70.5, 70.6, 70.7, 70.9, 70.13, 70.15 ir 70.18 papunkčiuose nurodytais atvejais, išskyrus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.18 papunktyje nurodytą užsienietį, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, jeigu pastarųjų 12 mėnesių laikotarpiu užsieniečiui nebuvo išduota daugkartinė nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti kitame juridiniame asmenyje; arba turi pratęstą Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas dirbti sezoninį darbą), jeigu bendras laikotarpis viršija 90 dienų, arba pateikė prašymą išduoti naują ar pratęsti leidimą dirbti sezoninį darbą. Taip pat išskyrus atskirus atvejus, kai pateikiamas motyvuotas – valstybinės institucijos tarpininkavimo raštas.

6.2. Baigtinis atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų sąrašas išdėstytas Įstatymo 19 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju aktualus šio straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame reglamentuota, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

6.3. Aprašo 78 punkte reglamentuota, kad sprendimas išduoti nacionalinę vizą priimamas tuo atveju, jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu yra nustatomas kuris nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų pirmiau minėtame Įstatymo straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo (Aprašo 80 punktas).

6.4. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį privalo įsigyti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti), išskyrus atvejus, nustatytus Įstatymo 58 straipsnyje. Šio straipsnio 11 punktas numato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“, yra numatytos 72 profesijos, tame tarpe ir į UAB „Norvegijos kontaktai“ atvykstančio dirbti pareiškėjo profesija – tinkuotojas. Šiame sąraše profesijos suskirstytos į tris ekonominės veiklos rūšis: pramonė, paslaugos ir statyba.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip prašymo pagrindą įvardindamas aplinkybę, kad jis ketina dirbti bendrovėje „Norvegijos kontaktai“ tinkuotoju. Kartu su prašymu, siekdamas pagrįsti vykimo tikslą, atsakovui pateikė 2020 m. sausio 23 d. darbo sutartį Nr. 20/993, 2020 m. sausio 28 d. Bendrovės tarpininkavimo raštą, įgytą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, 2020 m. sausio 3 d. pažymą patvirtinančią įgytą kvalifikaciją, kelionių draudimo liudijimą ir kt. dokumentus. Pažymėtina, jog profesija – tinkuotojas – priskiriama statybos ekonominės veiklos rūšiai. Taigi, įmonė ketinanti įdarbinti užsienietį, turintį profesiją, kuri įtraukta į Profesijų kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė „Norvegijos kontaktai“ nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2021 m. vasario 13 d. yra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšį – kitas darbo jėgos teikimas (kodas – 7830), o ne gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (kodas – 4120). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 (toliau – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius), kitas darbo jėgos teikimas, tai – įdarbinimo veikla, t. y. kitas darbo jėgos teikimas – įeina verslo įmonių aprūpinimo žmogiškaisiais ištekliais veikla (gamybos vienetai klasifikuojami šioje klasėje atstovauja darbdaviui tvarkant darbuotojų reikalus, susijusius su bendra išmokamų atlyginimų suma, mokesčiais ir kitais fiskaliniais ir žmogiškųjų išteklių klausimais, tačiau jie nėra atsakingi už vadovavimą darbuotojams ir jų priežiūrą; aprūpinimas žmogiškaisiais ištekliais paprastai daromas ilgam laikotarpiui ar nuolatos ir šioje klasėje klasifikuojami gamybos vienetai atlieka platų spektrą žmogiškųjų resursų ir personalo valdymo pareigų, susijusių su šiuo aprūpinimu).

9. Departamentas aiškiai nustatė, kad vadovaujantis Ekonominės veiklos klasifikatoriumi, bendrovės „Norvegijos kontaktai“ veikla, pagal kurią įmonė įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, t. y. kitas darbo jėgos teikimas, nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, o pareiškėjo turima kvalifikacija – tinkuotojas – neatitinka kvalifikacijos toje ekonominės veiklos rūšies srityje, pagal kurią UAB „Norvegijos kontaktai“ yra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą. Tai patvirtina ir Migracijos departamento svetainėje esanti nuoroda į aktualų Patvirtintų įmonių sąrašą (https://www.migracija.lt/noriu-buti-itrauktas-i-patvirtintu-imoniu-sarasa). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, be to teismas pažymi, kad pareiškėjo su skundu pateiktas Bendrovės 2020 m. vasario 25 d. raštas dėl įmonės vykdomos veiklos nepaneigia Departamento turimų duomenų (b. l. 10). Bendrovei vykdant kitą veiklą, kaip pavyzdžiui, statybų veikla, pareiškėjas, siekiantis įsidarbinti Bendrovėje tinkuotoju, negali kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo palengvinta tvarka, nes Bendrovė į Patvirtintų įmonių sąrašą įtraukta pagal tokią sritį, kuri atitiko Įstatyme ir Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus ir tik šioje srityje užsieniečiai gali įsidarbinti palengvinta tvarka.

10. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, tai, kad bendrovė „Norvegijos kontaktai“ įtraukta pagal ekonominės veiklos rūšį į Patvirtintų įmonių sąrašą – kitas darbo jėgos teikimas – pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, ši veikla nėra priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, kaip atvykstantis dirbti į Patvirtintų įmonių sąrašą įtrauktą įmonę ir tokiu būdu neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.18 papunktyje nustatytų reikalavimų.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Departamento 2020 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 17I-50 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą ir priteisti teismo išlaidas.

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos ŽmogausTeisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.