- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2YT-9490-862/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04153-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, A. B. (A. B.), V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0033/16/00968, 0033/17/00431 vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti turi būti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galbūt palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies punktas numato, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Pareiškėjas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad antstolė neteisėtai pradėjo dvi vykdomąsias bylas ir siekia papildomai neteisėtai išieškoti 6314 EUR ir 580,82 EUR palūkanų kreditoriaus naudai, 99,99 EUR būtinųjų vykdymo išlaidų bei 413,69 EUR kitų vykdymo išlaidų.
Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė 2016-05-27 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-200-647/2016, elektroninio laiško kopiją, kurioje antstolių Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės ir Dariaus Stakeliūno kontora nurodžiusi pareiškėjui, jog vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/00968 liko 5489,19 EUR skola bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimas už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-200-647/2016. Šie įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių ir dėl šio sprendimo buvo išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjas nepateikė jo nurodytas aplinkybes, kad antstolė pagal vieną vykdomąjį raštą užvedė dvi vykdomąsias bylas patvirtinančių įrodymų, neįrodinėja kaip šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins būsimo sprendimo įvykdymą.
Vykdymo veiksmų sustabdymas susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą nurodytose vykdomosiose bylose, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala. Aplinkybė, jog pareiškėjas teikia prašymą dėl antstolio nušalinimo, nėra pagrindas stabdyti vykdomąsias bylas.
Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Antstolis konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o konstatavęs CPK 627 straipsnyje numatytus pagrindus, vykdomąją bylą turi teisę stabdyti.
Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti sustabdyta vykdomoji byla. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 290, 291, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus apylinkės teismą.