Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. P. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. P. (toliau – ir G. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 9 kartus, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį:

Motyvuojamoji dalis

1.1. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2021 m. vasario 19 d., apie 21 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su R. R. metu, tyčia ne mažiau tris kartus dūrė aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai peilio geležte, nukentėjusiajam R. R. į dešinį skruostą ir krūtinės dešinį šoną, tuo padarė nukentėjusiajam aklą durtinę pjautinę žaizdą dešiniame skruoste ir dvi kiaurymines pjautines žaizdas dešiniame šone su dešinio plaučio, diafragmos, kepenų pažeidimais, storosios žarnos pasaito liestiniu pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, t. y. tyčia sunkiai sutrikdė R. R. sveikatą.

2. G. P. 2021 m. vasario 19 d. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka ir pagrindais. Kauno apylinkės teismo 2021 vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi G. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 19 d. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam G. P. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. liepos 19 d., teismui konstatavus, kad suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra išnykę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese bei netrukdomo teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

3. Skunde apygardos teismui G. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį, kuria pratęstas suėmimo terminas 3 mėnesiams, ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Kaltinamojo teigimu, apylinkės teismo minimi ankstesni teistumai yra išnykę, tik du teistumai vis dar galiojantys. Skunde suimtasis nurodo, kad teismas privalo vadovautis Konstitucija, kurioje numatyta, jog nei vieno asmens laisvė negali būti ribojama. Be to, teismas turi nustatyti, kad egzistuoja suėmimo pagrindai, pateisinantys laisvės suvaržymą. Baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų prognozuoti, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo ar kitu būdu trukdys procesui. Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, neketina bėgti ar slėptis, pasižada vykdyti visas jam nustatytas pareigas. Nors teismas, spręsdamas, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodo, kad kaltinamasis niekur nedirba, tačiau apeliantas pažymi, kad jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, iš kurios, dėl jam nežinomų priežasčių, buvo išbrauktas. Be to, dėl Covid-19 ligos pandemijos kaltinamasis negalėjo vykdyti veiklos, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, G. P. galėtų sėkmingai įsidarbinti. Be to, kaltinamasis dirbdavo ir pavienius darbus, todėl teismo motyvai, kad G. P. bėgs ir slėpsis nuo teismo ar darys naujas nusikalstamas veikas, yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, o kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones. Teismas nesvarstė galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, taip pažeisdamas proporcingumo principą ir tokiu būdu yra pažeidžiamos suimtojo teisės.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį nepakeistą.

Kaltinamojo G. P. skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam G. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi Baudžiamojo proceso kodekso bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

7. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamas jų terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Nors šiuo atveju žemesnės instancijos teismas tokių duomenų analizės skundžiamoje nutartyje neatliko, tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, pagrindo vertinti, kad pratęsiant kardomosios priemonės terminą buvo pažeistas duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog G. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumo kriterijus, nėra. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausos protokoluose, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina ir tai, kad svarstant suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimą suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) sąlygų ir pagrindų nustatymu. Tuo tarpu iš aptartų duomenų galima spręsti, jog G. P. galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

8. Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad paminėtos aplinkybės buvo įvertintos teisingai.

10. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, G. P. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę. Nors gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau tai negali būti absoliutus suėmimo taikymo pagrindas, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas, pratęsdamas G. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet atsižvelgė ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. G. P. praeityje yra teistas 9 kartus, kaip patvirtina ir pats apeliantas, teistumas nėra išnykęs. Anksčiau jam buvo taikytos švelnesnės bausmės, taip pat, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, jam inkriminuojami smurtiniai nusikaltimai vis sunkėja, o tai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir negebantį savo teigiamo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką. Tuo labiau, kad šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. P. kaltinamas ir turtinių nusikaltimų padarymų. Pateiktos bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, kas apylinkės teismui pagrįstai leido teigti, kad tampriais šeiminiais ir darbiniais ryšiais G. P. nėra saistomas. Nors savo skunde kaltinamasis pabrėžia, kad jis turi gyvenamąją vietą ir laisvėje ketina susirasti darbą, tačiau vien tik šios aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais. Įvertinus ankstesnių nusikaltimų pobūdį (smurtiniai nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio), taip pat tai, kad nuteistasis anksčiau teistas ir užsienio valstybėje, todėl aptartų duomenų visuma, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis G. P. gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis neketina slėptis nuo teismo, įsipareigoja vykdyti jam nustatytas pareigas, nepatvirtina, kad G. P. atžvilgiu gali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Pabrėžtina, kad kardomosios priemonės yra prevencinio pobūdžio, todėl skiriant suėmimą šiuo pagrindu pakanka nustatyti, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taigi, nėra būtina nustatyti, jog šis realiai bėgo (slėpėsi) nuo teismo.

11. Teisėjų kolegija pritaria ir apylinkės teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, neišnyko ir nepasikeitė. Minėtu pagrindu suėmimo terminas gali būti pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

12. Kaip jau minėta, G. P. anksčiau teistas 9 kartus, šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje G. P. kaltinamas turtinių nusikalstamų veikų padarymu. Minėtoje byloje G. P. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau taikant šias kardomąsias priemones G. P. galimai padarė naują sunkią nusikalstamą veiką. Duomenys apie ankstesnius teistumus patvirtina, kad šioje byloje inkriminuotas veikas G. P. padarė po ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo, turėdamas neišnykusi teistumą, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už smulkias vagystes. Visų šių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas jo neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo terminas pagrįstai buvo pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

13. Nėra pagrindo sutikti ir su kaltinamojo G. P. skundo argumentu, jog kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo deklaratyviai pabrėžiamos aplinkybės, jog laisvėje jis galės susirasti darbą, nešalina skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatytų suėmimo pratęsimo pagrindų ir nėra pakankamas argumentas griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesnėmis.

14. Įvertinus teisėjų kolegijai pateiktą bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu negali būti pasiekti. Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, duomenis apie ankstesnius teistumus, tamprių socialinių ir šeiminių ryšių nebuvimą, anksčiau taikytas kardomąsias priemones, G. P. prašomos taikyti švelnesnės kardomosios priemonės nelaikytinos pakankamomis siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Teisėjų kolegija pažymi, jog skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą, visuomet yra suvaržomos tam tikros asmens laisvės ir teisės, ir dėl to asmuo, be jokios abejonės, patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai yra proporcingi kardomąja priemone siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

15. Nors griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, G. P. atžvilgiu yra taikoma daugiau nei penkis mėnesius, tačiau šis terminas, atsižvelgiant į bylos eigą, nėra nepagrįstai ilgas. Ikiteisminis tyrimas dėl sunkios nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje byloje pradėtas 2021 m. vasario 19 d., šiuo metu byla perduota nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl bylos duomenys patvirtina, jog bylos procesas nėra vilkinamas, kaltinamajam taikomos procesinės prievartos priemonės trukmė nulemta objektyvių priežasčių.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu kaltinamojo G. P. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo termino pratęsimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja ir BPK normoms. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje taikyti G. P. griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.