- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- II-174-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04027-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, nedalyvaujant pareiškėjui R. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti 2015-04-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą Nr. N-29325826-15.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.12).
Sutinkamai su ATPK 300 str.1d., teismas išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistė 2015-04-20 jam paskyrė 42 eurų nuobaudą pagal ATPK 134 str. 1 d. už tai, kad 2015-03-22 apie 8 val. 24 min. Panerių gatve, Kaune, vairavo pareiškėjui priklausantį automobilį Toyota Hilux, v/n (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržų. Mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip ir nurodė savo paaiškinime, automobilį, kaip ir visada, vairavo prisisegęs saugos diržus. Pareigūnai, prisiviję jį tarnybiniu automobiliu iš paskos, stabdė tik todėl, kad tariamai nelygiai važiavo gatve, ir galimai tikėjosi, kad jis vairuoja neblaivus, nors apvažinėjo Panerių gatvės duobes. Stabdomas buvo grubiai pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punktą (patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr.5-V-673) - iš galo, nenaudojant garsinio signalo, o tik įjungus švyturėlius, sustojus nebuvo pareikštas reikalavimas žodžiais (jei policijos pareigūnai neigs šias aplinkybes, prašo iš Kauno AVPK išreikalauti šiuos duomenis, nes spec. garso signalo panaudojimas yra fiksuojamas, ši informacija yra saugoma). Kadangi jau buvo išaušę, galimai jis mėlynos spalvos švyturėlių iš karto nepastebėjo ir sustojo ne iš karto, kas be abejonės pareigūnams sukėlė pyktį, nes buvo sustabdytas ir tikrinamas grubiai. Įsitikinę, kad visi automobilio dokumentai tvarkingi, o jis blaivus, pareigūnai pradėjo sakyti, kad ir jis ir keleivis važiavo neprisisegę saugos diržų, ir kad už tai gali būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Puikiai žinodamas, kad tai jų teisė, taip jiems ir atsakė, tačiau akcentavo, kad važiavo prisisegę saugos diržus. Tai vėl sukėlė pareigūnų nepasitenkinimą ir buvo pakviestas į jų automobilį. Rašant protokolą , pareigūnų automobilis stovėjo už jo automobilio, ir aiškiai matėsi, kad važiuojant paskui Toyota Hilux automobilį, neįmanoma net teoriškai pamatyti, ar vairuotojas yra prisisegęs saugos diržus - nes džipo galinis langas yra palyginti mažas, bei jo galiniai stiklai yra užtemdyti gamykliškai. Šias aplinkybes ir nurodė savo paaiškinime. Iš dalies sutikdami su paaiškinimu, pareigūnai keleiviui protokolo nerašė.
Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo nustatyti, ar veikoje yra administracinis teisės pažeidimas, kuriuo padarymu asmuo kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinė atsakomybė galima tik nustačius visus keturis būtinus pažeidimo sudėties elementus, kurie
organiškai tarp savęs susiję: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Nutarime skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagristas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būt pašalinti, o jei nėra galimybės pašalinti - aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, remiantis baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, asmens kaltės dėl pažeidimo padarymo negalima grįsti vien prielaidomis, neturint tiesioginių objektyvių įrodymų. Esamos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo). Prašo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad 2015-04-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 str. 1 d. Jam paskirta administracinė nuobauda — 42 Eur dydžio piniginė bauda už tai, kad 2015-03-22 apie 8.24 val. Panerių gatvėje, Kaune vairuodamas automobilį Toyota hilux valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais važiavo jų neprisisegęs. Su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti. Skundžiamu atveju objektyvi tiesa yra būtent pažeidimą užfiksavusių pareigūnų duomenys. Lietuvos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nustatyta pareiga surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą neįpareigoja pareigūno, užfiksavusio pažeidimą, numatytą LR ATPK 134 str. 1 d., atlikti konkrečius veiksmus. Įstatyme nėra pateiktas baigtinis visų būtinų pažeidimo įvykio vietoje atliktinų veiksmų sąrašas. Iš to seka, kad kiekvienu atveju pareigūnas individualiai įvertinęs situaciją ir visas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone priima sprendimą, ar buvo padarytas pažeidimas, kokie būtent veiksmai yra pakankami, kad byla dėl padaryto pažeidimo būtų išspręsta teisingai ir objektyviai, o priimtas sprendimas - teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad pareigūnai atlikdami savo tarnybines pareigas, vadovaudamiesi įstatymais ir savo pareigybėmis veikia savo kompetencijos ribose. Skundžiamu atveju pareigūnai įvertindami pažeidimo sudėtį pakankamais įrodymais laikė fakto konstatavimą ir jo įstatymišką teisėtą užfiksavimą administracinio teisės pažeidimo protokolo supildymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą mano, kad pareigūnų objektyvus, teisėtas ir pagrįstas veiksmų, renkant pažeidimo padarymo faktą liudijančius duomenis, atlikimas negali būti traktuojamas, kaip netinkamas pareigos atlikimas, reikšmingų duomenų nefiksavimas, nerinkimas. Pažymėtina, kad pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, taigi ir nėra suinteresuoti jam pakenkti. Todėl nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno protokole užfiksuotais duomenimis ir vertinimais. Byloje taip pat nėra jokių pareiškėjo skundo argumentus pagrindžiančių duomenų apie tai, kad buvo pažeista Policijos veiklos patrulių instrukcija, o pareigūnų elgesys neatitiko etikos ir moralės normų reikalavimų, kad jų veiksmai buvo atlikti turint tikslą pareiškėjui pakenkti, t.y. kad buvo veikta tikslingai turint išankstinį nusistatymą, neobjektyviai ir nepagrįstai. Todėl mano, kad Kauno apskr. VPK KPV pareigūnas vykdydamas savo pareigas ir atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, įvertinęs kitas faktines aplinkybes protokolą surašė pagrįstai ir vadovaudamasis LR ATPK 257 str. vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, nutarimą priėmė teisėtai ir naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat mano, kad nėra pagrindo abejoti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto LR ATPK 134 str. 1 d. pažeidimo padarymo. Bylos aplinkybės ištirtos tinkamai, visapusiškai, veiksmai atlikti savalaikiai tiksliai taikant įstatymus.
Liudytojas D. T. parodė, kad dirba patruliu. Su kolega M. K. akivaizdžiai matė, kad vairuotojas neprisisegęs saugos diržo. Per džipo galinį langą matėsi, kad keleivis prisisegęs, o pas vairuotoją juostos nebuvo. Jis matė, kaip vairuotojas paėmė ir prisisegė diržą. Vairuotojas pro juos pravažiavo, todėl jį pasivijo tik įjungę švyturėlius, garsinio signalo nenaudojo, nes buvo ankstyvas rytas. Vytis teko neilgai, vairuotojas per veidrodėlius pamatė švyturėlius ir sustojo, jų automobilis sustojo už transporto priemonės. Sustabdė dėl saugos diržų, kitų įtarimų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškėjas R. J. savo kaltės nepripažįsta. Šioje byloje svarbu nustatyti faktą, ar pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, nebuvo užsisegęs saugos diržo. Pažymėtina, kad šis faktas gali būti nustatomas tik vizualiai. Liudytojas D. T. savo tarnybiniame pranešime (institucijos pateiktos bylos 5 lapas) nurodė tas pačias aplinkybes, kurias vėliau patvirtino teismo posėdyje, t.y. patvirtino, kad matė, jog pareiškėjas, pravažiuodamas pro patrulių automobilį, nesegėjo saugos diržo. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo parodymais, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad liudytojais siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Faktines bylos aplinkybes patvirtina ir patrulio M. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, sudėtis buvo nustatyta teisingai. Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. J. pažeidė KET 196 punkto reikalavimus – važiuodamas transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas jais buvo neprisisegęs, todėl administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d. patrauktas pagrįstai, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (šių aplinkybių nenustatyta), todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas.
Teismas sutinka su skunde išdėstytais teisiniais argumentais dėl būtinų pažeidimo sudėties elementų, dėl nekaltumo prezumpcijos principo, dėl abejonių vertinimo. Remiantis anksčiau išdėstytais pareiškėjo kaltumo įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad institucija šių principų nepažeidė. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl galimo pareigūnų pykčio ir nepasitenkinimo jo atžvilgiu, dėl sukėlusių įtarimų važiuojant duobėta gatve, nes šie argumentai yra tik pareiškėjo subjektyvus vertinimas ir nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės. Patruliai tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodė aplinkybę, kad į diskusijas su vairuotoju nesivėlė, nors pareiškėjas prisistatė dirbantis advokatu ir neprivalantis nieko aiškinti. Nepaneigia pareiškėjo kaltės ir ta aplinkybė, kad buvo sustabdytas , nenaudojant garsinio signalo. Kiekvienas pareigūnas individualiai priima sprendimą ir kaip paaiškino liudytojas, buvo ankstyvas rytas, todėl garsinis signalas nebuvo naudojamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas
Nutaria:
2015-04-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.20N-29325826-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo R. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.