- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-699-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02447-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- M. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. V. pareiškimą dėl teismo leidimo priimti palikimą pagal testamentą nepilnamečio vaiko vardu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja M. V. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti leidimą nepilnamečio vaiko M. V. vardu priimti palikimą, atsiradusį po senelio J. V. mirties, pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytą palikėjo turto apyrašą.
2. Pareiškėja nurodė, jog J. V. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu paliko jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – dalį žemės sklypo ir dalį jame esančių pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikaičiui M. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 580 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas nustatė, jog palikėjo J. V. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog pareiškimas neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o teismingas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja M. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
6. Atskirajame skunde nurodo, jog pagal CPK 580 straipsnio 1 dalį prašymas dėl teismo leidimo išdavimo visais atvejais paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog net ir tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi su prašymu išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus, susijusius su turto administravimu (pavyzdžiui, CK 4.243 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus) arba paveldėjimo procedūrų taikymu (pavyzdžiui, priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), spręsdamas tokios bylos teismingumo klausimą, teismas turėtų vadovautis CPK 580 straipsnio 1 dalimi, o ne CPK 580 straipsnio 2 arba 3 dalimis, kadangi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra teismo leidimo išdavimas, o ne turto administravimo ar paveldėjimo procedūrų taikymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja M. V. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio M. V. vardu. Pareiškėja pareiškimą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog palikėjo J. V. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad, vadovaujantis CPK 580 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.
12. CPK 580 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Tačiau CPK 580 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui.
13. Palikimo atsiradimo vietą reglamentuoja CK 5.4 straipsnis. Pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Pagal CK 5.4 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog palikėjo J. V. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
15. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškimas, kurio reikalavimai kilę iš paveldėjimo teisinių santykių, turi būti paduodamas palikimo atsiradimo vietos teismui (CPK 580 straipsnio 2 dalis, CK 5.4 straipsnis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“ (Teismų praktika Nr. 35) yra nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dėl apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos teismą, ir į tai, kad nepilnamečio interesus geriausiai apsaugo palikimo priėmimas būtent pagal apyrašą, dėl leidimo priimti (atsisakyti priimti) palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi būti kreipiamasi į palikimo vietos atsiradimo teismą. Tokia praktika, be kita ko, leis išvengti situacijų, kai vienas įpėdinis (pilnametis) kreipiasi į paveldėjimo atsiradimo vietos teismą dėl apyrašo, o kito įpėdinio (nepilnamečio) atstovai dėl leidimo paveldėti tą patį turtą kreipiasi į gyvenamosios vietos teismą, ir pastarasis išduoda leidimą priimti palikimą pagal apyrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35, 12.3 punktas Teismingumas).
17. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateikto pareiškimo teismingumą siejo su palikimo atsiradimo vieta, o ne su pareiškėjos gyvenamąja vieta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.