Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2020 m. liepos 28 d. patvarkymu skundą tenkino iš dalies – sumažino įsiskolinimą iš 5 498 Eur į 5316 Eur, skundą persiuntė teismui.

Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2367-391/2018. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnyje nurodyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Pažymėjo, kad antstolės kontoroje vykdomos kitos vykdomosios bylos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. J. V. buvo persiųstas atliktas perskaičiavimas, visos lėšos, gautos nuo 2018 m. balandžio 1 d., buvo paskirstytos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Antstolei atlikus perskaičiavimą, sumažėjo vaikų išlaikymo įsiskolinimas 3 597,82 Eur sumai.

Antstolės teigimu, būtinosios vykdymo išlaidos paskaičiuos teisingai.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0011/20/01232 medžiagos nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2367-391/2018. Minėta nutartimi iš skolininko J. V. išieškotojai J. V. priteistas laikinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi 2018 m. balandžio 9 d. nutartis pakeista, sumažinant laikiną išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį.

Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismo sprendimas byloje, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtas 2019 m. lapkričio 4 d. Nurodytu sprendimu, teismas, be kita ko, atmetė J. V. reikalavimą priteisti jai iš J. V. išlaikymą. Teismo sprendimu dėl 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepasisakyta. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs 2019 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimą, 2020 m. birželio 4 d. nutartimi sprendimą pakeitė, tačiau sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo J. V., paliko nepakeistą.

2020 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-11-45217 antstolė paskaičiavo iš viso 113,90 Eur vykdymo išlaidų.

2020 m. birželio 30 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-20-11-45216 skolininkas J. V. paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 5492 Eur įsiskolinimą ir 113,90 Eur vykdymo išlaidas.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 30 d. raginimą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

Pareiškėjo teigimu, antstolė neteisingai paskaičiavo įsiskolinimą. Anot pareiškėjo, 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti pirmosios instancijos teismui 2019 m. lapkričio 4 d. priėmus sprendimą, todėl laikinas išlaikymas turėjo būti skaičiuojamas iki 2019 m. lapkričio 4 d.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė laikiną išlaikymą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 4 d., t. y. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priėmimo. Antstolės nuomone, šiuo atveju reikia taikyti CPK 150 straipsnį, pagal kurį ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog šeimos bylose laikinosios apsaugos priemones galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu. Aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas nurodė, jog teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Teismas taip pat pažymi, kad CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai įpareigoja teismą sprendimus dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui, o tai reiškia, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti vykdomas nelaukiant jo įsiteisėjimo. Taigi teismui priėmus sprendimą, turi būti vykdomas teismo sprendimas, o ne nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė.

Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galiojo 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo. Todėl sutiktina su pareiškėju, kad antstolė neteisingai paskaičiavo laikino išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo atveju laikinas išlaikymas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad antstolė neatsižvelgė į jo sumokėtas sumas. Pareiškėjo teigimu, pagal 2018 m. balandžio 9 d. nutartį jis yra sumokėjęs J. V. 3 597,82 Eur sumą. Antstolė teismui nurodė, kad vykdo kitas vykdomąsias bylas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikymo išieškojimo iš skolininko J. V., todėl jo sumokėtą 3 597,82 Eur sumą paskirstė nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Iš vykdomojoje byloje esančios Excel lentelės matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. kas mėnesį atlikinėjo įmokas dviem vaikams ir buvusiai sutuoktinei J. V.. Lentelėje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. J. V. išlaikymui pareiškėjas yra sumokėjęs iš viso 3597,82 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju antstolė Irena Beliačic 2018 m. balandžio 9 d. nutartį priėmė vykdyti 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamame 2020 m. birželio 30 d. raginime bei vykdymo išlaidų paskaičiavime buvo nurodyta žymiai didesnė pareiškėjo įsiskolinimo suma, nei buvo realus pareiškėjo įsiskolinimo J. V. dydis. Teismo vertinimu, vien tai, kad išieškotoja prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodė, jog įsiskolinimo dydis yra 5 492 Eur, esant duomenims, kad iki priėmimo vykdyti vykdomąjį dokumentą pareiškėjas buvo sumokėjęs išieškotojai 3 597,82 Eur sumą, negali būti pagrindas raginti pareiškėją per nustatytą terminą sumokėti didesnį nei realiai egzistuojantį įsiskolinimą ir būtinąsias vykdymo išlaidas, kurios apskaičiuotos nuo didesnės nei realiai egzistuojančios skolos sumos. Be to, byloje nustačius, kad dar iki skundžiamų patvarkymų priėmimo pareiškėjas J. V. išlaikymui buvo sumokėjęs 3 597,82 Eur sumą, darytina išvada, kad antstolė negalėjo šios sumos paskirstyti kitose jos vykdomose vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma skola nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Nagrinėjamu atveju antstolei neteisingai paskaičiavus įsiskolinimo sumą, buvo paskaičiuotos nepagrįsto dydžio būtinosios vykdymo išlaidos, taip pat pareiškėjas negalėjo įvykdyti sprendimo per raginime nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas ir 2020 m. birželio 30 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-1145216 bei 2020 m. birželio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-11-45217 naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų.

Panaikinti antstolės 2020 m. birželio 30 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-1145216 bei 2020 m. birželio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-11-45217.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.