Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. V., V. V., R. V., notarė Dainora Jievaitytė, valstybės įmonė ,,Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Pareiškėja V. V. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ką patvirtina santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo kopija (e.b.l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei žemės sklypo ir statinių pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2000 m. lapkričio 15 d. tarp G. P., D. M. V. ir R. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad santuokos metu pareiškėjos sutuoktinio R. V. vardu įgyta nuosavybėn pagal pirkimo – pardavimo sutartį ½ dalis nekilnojamo turto - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8-9; 10-11; 13-14). Likusi ½ dalis minėto turto įgyta R. V. asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis). Ištuokos liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėjos ir R. V. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6). Santuoką nutraukus santuokoje įgytas turtas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas. Medicininio mirties liudijimo kopija (e.b.l. 5) patvirtina, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis R. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės (duomenys neskelbtini) liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. V. palikimą priėmė įpėdiniai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 15).

Nuosavybės teisės į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi ½ dalis minėto nekilnojamojo turto įgyta pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat R. V. esant santuokoje su pareiškėja V. V., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad minėto turto pirkimo pardavimo sutartį sudarė R. V. ir nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas tik R. V. vardu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, yra išaiškinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių įtvirtinta notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Minėtoje nutartyje teismas pasisakė, kad įstatymo nustatytos sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpcijos taikymui, kai nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo padalintas, būtina išsiaiškinti aplinkybes, kurių nustatymas reikalauja tam tikro tyrimo, o notaras neturi įgaliojimų atlikti tokio pobūdžio tyrimus nustatinėjant neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Iš šios normos turinio matyti, kad toks liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos V. V. ir mirusiojo R. V. santuoka buvo nutraukta, todėl pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą pareiškėja nėra mirusiojo sutuoktinė ir notaras negali vadovautis įstatymo nuostata, nustatančia sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpciją.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, taip pat esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje numatytoms sąlygoms, t. y. tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos buvęs sutuoktinis ir bendraturtis R. V. yra miręs, todėl pareiškėja neturi galimybės pasidalinti santuokoje įgyto turto ar kitu būdu nustatyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Turto dalies nustatymas pareiškėjai turi juridinę reikšmę, nes nenustačius pareiškėjos turto dalies, ji negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jai priklausančią turto dalį. Nurodytos sąlygos sudaro pagrindą pareiškėjos turto dalį bendrojoje su nuosavybėje su jos buvusiu sutuoktiniu R. V. nustatyti teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72, 4.73 straipsniai, 4.75 straipsnio 1 dalis) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas, todėl laikytina, kad po santuokos nutraukimo turtas buvusiems sutuoktiniams V. V. ir R. V. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nutraukus R. V. ir V. V. santuoką, bendroji jungtinė straipsnio nuosavybė pasibaigė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nukrypti galima tik šio kodekso nustatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnis. Pareiškėja ar kiti suinteresuoti asmenys nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškimą išreiškė sutikimą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto su buvusiu sutuoktiniu R. V.. Todėl nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po R. V. ir V. V. santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto – ½ dalies sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 7,16 EUR, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjai grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 299,00 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo, jiems priklausė po ½ dalį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto – ½ dalies sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalies kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas V. V. nuosavybės teisės į jai priklausančią turto dalį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos V. V. valstybei 7,16 EUR (septynis eurus, šešiolika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai V. V. 299,00 EUR (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) už pareiškimą sumokėto žyminio mokesčio, mokėjimo data 2019 m. rugsėjo 4 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.