Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2018 m. sausio 2 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

E. D. nuteistas už tai, kad įvykdė atvirąją vagystę, o būtent 2018 m. sausio 2 d. apie 8.55 val., būdamas L. P. individualios įmonės prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas ir suprasdamas, kad yra stebimas vaizdo kamerų ir pardavėjos, atvirai nuo pakylos paėmė 3 vnt. 0,7 litro talpos degtinės „Lietuviška Auksinė“, kurios vienos vertė 7,99 Eur, bendros 23,97 Eur vertės, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, bandant jį sulaikyti pardavėjai G. A., išėjo iš prekybos centro, taip atvirai pagrobė svetimą turtą ir padarė L. P. individualiai įmonei 23,97 Eur turtinę žalą,

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę ir laikyti, kad jis yra bausmę atlikęs iki nuosprendžio paskelbimo. Nuteistojo nuomone, jam yra paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino nuo pat jo sulaikymo, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką. Tvirtina, kad nusikaltimo padaryti nenorėjo, nes nežinojo, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė įstatymas ir alkoholis parduodamas tik nuo 10 valandos, pagalvojo, jog pardavėja juokauja, todėl ir pats manė, jog pajuokaus, todėl su pasiimtais buteliais degtinės išėjo iš parduotuvės pasakęs, kad pinigus atneš po 10 val. ir tada pardavėja galės pinigus „įmušti“ į kasą. Tvirtina, kad dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo E. D. apeliacinio skundo matyti, kad juo neginčijama nuteistojo kaltė bei veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą E. D. nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis); į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų (atvirai pagrobtas svetimas turtas); į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į nuteistojo asmenybę – E. D. iki tol teistas 13 kartų (2 t., b. l. 72–78), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (BK 97 straipsnis), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 101–102). Pirmos instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), o atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. D. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis E. D. nevedęs, niekur nedirba, todėl neaiškus jo pragyvenimo šaltinis. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde (kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl tokio savo elgesio), padarė pagrįstą išvadą, kad E. D. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokių išvadų teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis E. D., dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui ir kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnyje numatytu pagrindu), visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek šia bausme siekiamus tikslus.Nors nuteistajam E. D. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (už atvirą vagystę), tačiau jos dydis, kaip jau buvo minėta, yra artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam E. D. teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Kartu pažymėtina tai, kad vien tik simbolinės ir nuteisto asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. D. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.