- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-767-926/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- D. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. (toliau – D. B.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 357-196 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam D. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. B. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, buvo išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis dėl D. B. išteisinimo buvo panaikinta, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį D. B. atžvilgiu, pripažįstant jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteisiant jį 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. rugsėjo 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. spalio 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-196, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. B., kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
3. Tačiau, Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nors D. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis D. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje paneigiamos esminės faktinės aplinkybės, teismas selektyviai ir nepagrįstai atsisakė patvirtinti teisėtą ir pagrįstą Komisijos nutarimą. Pasak D. B., Komisija nuodugniai įvertino teigiamus jo asmenybės pokyčius, ilgalaikius tyrimus ir praktiką, kuria nustatyta, kad atsisakymas taikyti probaciją lemia sunkesnę nuteisto asmens resocializaciją, integraciją bei didina pakartotinių nusikaltimų tikimybę.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad laisvės atėmimo bausmę šiuo metu D. B. atlieka Pusiaukelės namuose, išėjęs į laisvę jis turės darbą, turi didelę darbo patirtį, atlikdamas bausmę taip pat dirbo. Be to, nuteistajam nustatyta žema jo nusikalstamo elgesio rizika, kas betarpiškai patvirtina teigiamą jo elgesio korekciją. Juo labiau, kad pataisos įstaigoje už gerą elgesį D. B. buvo skatintas 12 kartų, jokių finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi, Komisijai buvo pristatytas jau antrą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi D. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.
7. Bylos duomenimis, D. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje D. B. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, jokių finansinių įsipareigojimų, teismo žiniomis, neturi. Be to, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Pusiaukelės namuose, už gerą elgesį jis buvo skatintas 12 kartų. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
8. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis buvo paskatintas 12 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – už įvairaus pobūdžio pažeidimų padarymą 4 kartus jis buvo baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą drausmine tvarka D. B. baustas prieš kiek daugiau nei dvejus metus, t. y. 2019 m. birželio 28 d. Po to, skatintas jis buvo tik tris kartus. Be to, įvertintina ir tai, kad be 4 nuteistajam skirtų nuobaudų, jo netinkamas elgesys pataisos įstaigoje buvo svarstomas dar 4 kartus, tačiau šiais atvejais buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad D. B. nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Nors jam skirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau įvertinus D. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 3 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Tuo tarpu neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą D. B. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
9. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad šis teistumas D. B. nėra vienintelis. 2003 m. birželio 24 d. Švedijos Malmo apylinkės teismo procesinio sprendimu jis buvo nuteistas pagal Švedijos baudžiamuosius įstatymus už stambų nusikaltimą dėl narkotikų ir narkotikų kontrabandos, už ką jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis atlikinėjo Lietuvos Respublikoje. 2005 m. kovo 10 d. iš pataisos įstaigos jis buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį būdamas laisvėje ir tokiu savo elgesiu pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą jis nesugebėjo ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. jis įvykdė naują analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka jam skirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Svarbu tai, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė dalyvaujant ir kitam asmeniui, o po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo D. B. buvo pasislėpęs nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl ko, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir asmuo pargabentas iš Danijos Karalystės. Šių aplinkybių visuma neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia didesnį jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui reikalauja vertinti itin atidžiai.
10. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog, priešingai nei savo skunde tvirtina nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.
11. Neignoruojant aukščiau aptartų nuteistojo ankstesnius teistumus bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių, būtina įvertinti ir tai, kad savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką D. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino. Ją neigia iki šiol, teigdamas, kad niekaip negali įrodyti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Tai rodo, jog nuteistasis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, juo sukeltų pasekmių, todėl manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje asmuo jau yra pasirengęs išeiti į laisvę ir ten savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, nėra pagrindo.
12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dirbo, darbą turės ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Bylos duomenimis, būdamas laisvėje asmuo taip pat daugiausiai dirbo, užėmė ir vadovaujančias pareigas, pragyvendavo iš savo oficialaus darbo užmokesčio. Tačiau, jo padarytas nusikaltimas, be kita ko, buvo susijęs ir su finansinės naudos sau siekimu, kas sudaro pagrindą manyti, kad vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui, šiam būnant laisvėje, vis tik nepakako. Todėl abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Iš esmės analogiškai vertintini ir D. B. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Juos asmuo palaikė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir lygtinio paleidimo atveju jie gali teigiamai paveikti nuteistojo elgesį ir užkardyti jo galimą pakartotinį nusikalstamumą.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.