Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-495-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
1S-495-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
1 S – 495 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs M. P. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl 2014-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl 2014-04-04 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro E. Šidlausko nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-03-14 Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas ir registruotas Pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Taip pat buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 str. dėl galimai melagingų buvusios „(duomenys neskalbtini)“ (vėliau pakeistas pavadinimas į (duomenys neskelbtini) bankas) darbuotojos Z. V. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų, duotų 2012-03-08, apklausiant ją liudytoja.

2014-04-04 nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras E. Šidlauskas konstatavo, kad Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jos vyro A. P. paskolos gavimu pagal 1995-09-01 paskolos sutartį, ištirtos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs, o naujas baudžiamasis procesas tuo pačiu pagrindu negalimas, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo pačiu nutarimu prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl Z. V., nesant jos veiksmuose BK 235 str. numatyto ar kito nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdama su prokuroro nutarimu Pareiškėja padavė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama 2014-05-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjos skundas taip pat buvo atmestas.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui Pareiškėja prašo panaikinti prokuroro nutarimą ir apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai išnagrinėjo jos skundą pažeidžiant jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, dėl ko aukštesnysis teismas turėtų informuoti teismų savivaldos ir savikontrolės institucijas. Pareiškėja tvirtina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 8 p. numatyta aplinkybė dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Mano, jog jos skunde keliamas visiškai kitas klausimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, kadangi ji kreipiasi dėl jos teisių pažeidimo, t. y. kad šiuo metu jai kyla civilinė atsakomybė už 73000 Lt negrąžinimą bankui, nors byloje nėra duomenų, jog A. P. būtų šią sumą gavęs, t. y. kad jis disponavo tokia pinigų suma. Pabrėžia, kad piniginės lėšos buvo pervedamos kitiems asmenims be A. P. žinios. Tvirtina, jog prokuroras privalo tirti aplinkybes, ar išties buvo vykdomos statybos, o ne mechaniškai perrašyti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas.

Atsiliepimai į skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Šiuo atveju matyti, kad 2014-04-04 nutarimu, kurį paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos skundą, nes skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jos vyro A. P. paskolos gavimu pagal 1995-09-01 paskolos sutartį, buvo išsamiai ištirtos, priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jau yra įsiteisėjęs. Kartu prokuroras nustatė, kad Z. V. veiksmuose nėra BK 235 str. numatyto ar kito nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokiomis išvadomis sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.

Visų pirma pažymėtina, kad Pareiškėja į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą kreipėsi tvirtindama, kad jos vyras A. P. pagal 1995-09-01 sudarytą sutartį nebuvo gavęs iš banko 73000 Lt paskolos, jo vardu tik buvo pasinaudota pervedant šią pinigų sumą kitam asmeniui. Tačiau skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenys rodo, jog Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, t.y. paskolos gavimo faktas ir su juo susiję įvykiai, iš tiesų jau buvo tiriamos ir nagrinėjamos anksčiau, dėl jų priimti galutiniai sprendimai šiuo metu yra jau įsiteisėję. Šie sprendimai, kaip ir 2014-04-04 prokuroro nutarimas bei skundžiama 2014-05-05 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, yra nepalankūs Pareiškėjai ir jos vyrui A. P., tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti Pareiškėjos skundą ir iš naujo dėl tų pačių aplinkybių pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš įsiteisėjusio 2008-07-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) bankas ieškinys tenkintas visiškai ir iš atsakovo A. P. priteista 24371,44 Lt skola, kurią sudaro 18718,56 Lt negrąžinto kredito – skola ieškovui pagal 1995-09-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 4061,17 Lt nesumokėtų palūkanų, nuo laiku negrąžinto kredito, 1591,71 Lt delspinigių. Šis teismo sprendimas, nors ir buvo skųstas aukštesniajai instancijai, nebuvo pakeistas. Taigi, ne tik prokurorų, tačiau ir skirtingų instancijų teismų yra nustatyta ir pripažinta, jog A. P. liko skolingas bankui pagal 1995-09-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam buvo suteikta 73000 Lt paskola. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžiuose civilinėje byloje A. P. neginčijo jokių banko pateiktų dokumentų, tai jis pradėjo daryti tik įsiteisėjus sprendimui.

Matyti ir tai, kad 2009-09-03 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. P. skundą, jog pagal 1995-09-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš banko (duomenys neskelbtini) 73000 Lt dydžio paskolos jis negavo, o banko pateikti dokumentai yra suklastoti. Vykdant šį tyrimą buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, įskaitant ir paties pareiškėjo, liudytojų bei specialistės apklausas. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys parodė pareiškėjo A. P. skunde išdėstytų duomenų neatitikimą faktinėms aplinkybėms. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauta 2011-04-22 specialisto išvada, kur nustatyta, jog A. P. visiškai atsiskaitė su paskolas išdavusiu (duomenys neskelbtini) banku, išskyrus pagal 1995-09-01 ir pagal 1995-10-19 kredito sutartį iš visi 23867,56 Lt (pateiktos bylos 4 t., 160 – 172 b. l.). Kartu čia tvirtinama, jog A. P. su banku 1995-09-01 sudarė kredito sutartį, pagal kurią gavo 73000 Lt kreditą ir dalį jo grąžino : 1998-11-20 – 15000 Lt, 1999-04-26 – 5761 Lt, 2000-02-15 – 9239 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė pateikusi šią išvadą papildomai atsakė į A. P. iškilusius klausimus dėl to, ar bankas tinkamai vykdė kredito sutartis, ar A. P. realiai galėjo pasinaudoti iš banko pervestais pinigais, kodėl bankas pinigus pervedinėjo į skirtingas paskolos gavėjo sąskaitas, bei remdamasi bylos dokumentais ji paneigė A. P. dėstomus teiginius, kad bankas paskolos pinigų į jo sąskaitą nepervedė ir šią paskolą iš karto gavo J. R. (7 t., 26 – 29 b.l.). Įvertinus šiuos bei kitus ikiteisminio tyrimo duomenis, 2012-10-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 1 NVTS prokurorės L. Šimonienės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taigi, iš to galima vienareikšmiai tvirtinti, kad Pareiškėja prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš esmės analogiškų aplinkybių, kurios buvo tiriamos ir išsamiai ištirtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl kurių priimti galutiniai ir neskundžiami prokurorų bei teismų sprendimai, bei iš dalies dėl aplinkybių, kurios nustatytos taip pat jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad 2014-04-04 nutarimu prokuroras visiškai motyvuotai atsisakė pradėti naują ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėja teisi skunde nurodydama, kad šiame nutarime prokuroras nepagrįstai vadovavosi BPK 3 str. 1 d. 8 p. Iš tiesų, BPK 3 str. 1 d. 8 p. nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šis proceso negalimumo pagrindas neabejotinai siejamas su konkrečiu asmeniu ir skirtas tam, kad tas pats asmuo nebūtų nepagrįstai persekiojamas. Ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas 2012-10-15 prokurorės nutarimu, jokiems asmenims nebuvo pareikšti net įtarimai, todėl prokuroras 2014-04-04 nutarimu atsisakydamas pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl iš esmės tų pačių faktinių aplinkybių negalėjo remtis BPK 3 str. 1 d. 8 p. Tačiau kitas pagrindas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., t.y. kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) prokuroro nutarime nurodytas teisingai, jis motyvuotas, pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, juo iš esmės neabejoja ir pati pareiškėja, nes išsamesnių argumentų dėl jo savo skunde ji nenurodė.

Pareiškėja taip pat teisi, kad pagal BPK 217 str. 1 d. pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Tačiau nėra pagrindo sutikti su Pareiškėja, kad ji išvis neturėjo galimybių kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2012-10-15 prokurorės nutarimu, tačiau pati Pareiškėja pripažįsta, kad dar 2012-06-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinio A. P. asmeninė prievolė dėl 1995-09-01 paskolos sutarties buvo pervadinta į jų abiejų solidariąją prievolę, dėl ko antstolis pradėjo vykdymo veiksmus. Taigi Pareiškėja remdamasi tuo, kad teismo sprendimu jai kyla civilinė atsakomybė dėl jos sutuoktinio neįvykdytos prievolės, atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę prašyti ją pripažinti nukentėjusiąją, kas jai būtų suteikę teisę teikti prašymus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pats A. P. būtų kreipęsis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Kartu šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjai civilinė atsakomybė kilo įstatymų nustatyta tvarka ir tai negali būti vertinama kaip jos teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad įrodinėjimas tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese remiasi iš esmės analogiškais pagrindais ir taisyklėmis, tiek vienas procesas, tiek kitas suteikia šalims pakankamai galimybių ginti savo pažeistas teises. Todėl nepasiekus teigiamo rezultato išnaudojus visas civilinio proceso suteiktas galimybes ir priemones bandyti bet kokia kaina kompensuoti tai siekiant inicijuoti baudžiamąjį procesą nėra teisinga. Jau minėta, kad dar 2008-07-04 Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą dėl paskolos suteikimo A. P. patenkino (duomenys neskelbtini) ieškinį ir priteisė iš jo bankui negrąžintą skolos dalį. 2008-11-19 nutartimi Panevėžio apygardos teismas žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiose bylose bei prokurorės nutarime nurodyti labai konkretūs dokumentai bei kiti faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamiesi teismai priėmė sprendimus. Dar kartą juos vardinti kaip kad to pageidauja Pareiškėja, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėja ypač daug dėmesio skunde skiria argumentams, kad A. P. paėmęs paskolą nevykdė jokių statybų ir nepirko jokių statybinių medžiagų. Tačiau, paskolos paėmimas ir iš to kilusi Pareiškėjos kaip bendraatsakovės solidarinė prievolė atlyginti bankui žalą, t.y. grąžinti nesumokėtą sutuoktinio skolą, visiškai nėra tiesiogiai susijusi su paskolos panaudojimu, t.y. teismų praktikoje yra daugybė atvejų kuomet paskolos yra panaudojamos ne tai paskirčiai, kam jos realiai buvo išduotos. Kita vertus, paskolos panaudojimo faktinės aplinkybės ir negali paneigti įrodyto pačios paskolos gavimo fakto. O kad A. P. paskolą iš banko gavo nė kiek neabejotina.

Aukštesnysis teismas taip pat atmeta Pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl Z. V. melagingų parodymų. Kaip pagrįstai nurodė prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamuose nutarime ir nutartyje, šie Pareiškėjos skundo motyvai neįtikinami, nes atklikus ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta jokių neteisėtų Z. V. veiksmų, susijusių su paskolos A. P. suteikimu. Be to, 2014-04-04 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras papildomai nurodė, jog Z. V. nėra davusi tokių parodymų, kokius nurodo Pareiškėja bei iš kurių būtų galima spręsti apie pastatytas kokias nors statinių dalis.

Skunde apygardos teismui nurodytas prašymas informuoti teismų savivaldos ir savikontrolės institucijas apie, anot Pareiškėjos, teisingumo principo nesilaikymą nagrinėjant jos prašymus, nenagrinėjamas, kadangi aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl žemesniųjų teismų nutarčių BPK X dalyje nustatyta tvarka pagal jam suteiktą kompetenciją tikrina tik skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos pareiškimą, jo nutarimas pakankamai motyvuotas ir išsamus, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetusi Pareiškėjos skundą tuo pačiu klausimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjos M. P. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. gegužės 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus