Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo G. P. turtui pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. gegužės 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, G. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. vasario 14 d. nutarimu šešiems mėnesiams, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo G. P. turtui: 1) žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 725 273 Eur; 2) butui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 145 486 Eur; 3) žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 80 761 Eur; 4) gyvenamajam namui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 186 378 Eur; 5) butui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 156 395 Eur; 6) žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 482 000 Eur; 7) gyvenamajam namui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 578 000 Eur; 8) ūkiniam pastatui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 6 870 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paskirtas G. P., gyv. (duomenys neskelbtini) (81 t., b. l. 64–65, 78–79). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. kovo 6 d. nutartimi tenkintas iš dalies įtariamojo G. P. skundas ir panaikintos prokurorės 2020 m. vasario 14 d. nutarimo dalys, kuriomis skirtas laikinas G. P. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 80 761 Eur, bei gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 186 378 Eur, apribojimas. Kitos prokurorės 2020 m. vasario 14 d. nutarime išdėstytos dalys paliktos nepakeistos (81 t., b. l. 172–175; 82 t., b. l. 11–14). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atmestas įtariamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutarties (82 t., b. l. 65–69).

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. lapkričio 10 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. vasario 14 d. (82 t., b. l. 76–77, 83–84, 90–91, 97–98, 107–108; 103 t., b. l. 148–150). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. P. turtui, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paliktas G. P. (109 t., b. l. 54–56). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi atmestas kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartis (112 t., b. l. 142–151). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi kaltinamojo G. P. turtui pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 lapkričio 12 d. (113 t., b. l. 175–177).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo G. P. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti.

5.1. Gynėjas skunde nurodo, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo G. P. turtui terminas negalėjo būti pratęstas, kadangi nenustatyti būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje įtvirtinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai. Nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjęs apygardos teismas, gynėjo teigimu, priėmė nemotyvuotą, išimtinai formalizuotą nutartį, visiškai nenagrinėjo esminių gynybos argumentų. Nuosavybės teisės apribojimo taikymas G. P. atžvilgiu neatitinka tikslingumo ir proporcingumo kriterijų, kadangi G. P. niekada nesiekė paslėpti, sunaikinti, sugadinti turimo turto, o civilinis atsakovas – AB ,,(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai pradėjo šalinti teršalus iš gamtinės aplinkos, tokiu būdu savanoriškai atlygindama galimai padarytą žalą tokiais pagrindais, kuriais remiantis žala gamtai buvo apskaičiuota. Net ir darant prielaidą, kad civilinio ieškinio pareiškimas šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, šios procesinės prievartos priemonės taikymas didelės vertės AB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtui yra pakankamas tikslui pasiekti, o laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas dar ir fizinių asmenų turtui yra neproporcingas, netikslingas ir perteklinis prievartos priemonių naudojimas. Gynėjo teigimu skundžiama nutartis yra nemotyvuota, esminiai bylos duomenys, paneigiantys galimybę ir būtinybę G. P. turtui taikyti nuosavybės teisės apribojimą, nutartyje buvo nutylėti, skundžiama nutartis neatitinka tokio pobūdžio proceso dokumentams keliamų net minimalių reikalavimų.

5.2. Skunde nurodoma, kad, realizuodamas savo teisę pateikti argumentus dėl jo nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, G. P. per savo gynėją 2022 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiai aptarta, kad nagrinėjamu atveju šios procesinės prievartos priemonės taikymas G. P. turtui yra negalimas, kadangi neegzistuoja tam būtini laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų nevertino, absoliučiai visi paaiškinimuose išdėstyti išsamūs argumentai skundžiamoje nutartyje liko nepaminėti ir neanalizuoti.

5.3. Skunde gynėjas akcentuoja, kad civiliniu ieškovu šioje byloje yra AB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl neegzistuoja būtini pagrindai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. atžvilgiu. Skunde pažymima, kad Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir AAD) patikslintas civilinis ieškinys buvo gautas 2021 m. sausio 26 d., jame civiliniu atsakovu įvardijama tik AB ,,(duomenys neskelbtini)“, o civilinio ieškinio rezoliucinėje dalyje expressis verbis prašoma priteisti 48 257 676, 57 Eur dydžio civilinį ieškinį iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nei Civilinio ieškinio motyvuojamoje dalyje, aprašant civilinio ieškinio pagrindą, nei kitose šio procesinio dokumento dalyse nėra kalbama apie fizinių asmenų, tame tarpe - ir G. P. veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala gamtai, ir nėra prašoma šią žalą priteisti iš fizinių asmenų. Todėl, anot gynėjo, neegzistuoja BPK 151 straipsnyje įtvirtinti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai. Be to, byloje priimti procesiniai sprendimai ir juose išdėstyti argumentai patvirtina, jog ir kaltinimo šalis šioje byloje laikosi pozicijos, jog žalos atlyginimas turi būti priteistas tik iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“.

5.4. Gynėjo teigimu, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimas G. P., kaip ir kitų fizinių asmenų, turtui būtų neteisingas ir neproporcingas dar ir todėl, kad ilgiausią laikotarpį AB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovavęs ir didžiausią žalą (jei tokia bus nustatyta) galimai sukėlęs buvęs bendrovės generalinis direktorius V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės niekaip nepasisakius dėl jo civilinės atsakomybės atlyginti žalą pagal AAD pareikštą civilinį ieškinį.

5.5. Gynėjas skunde nurodo, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ (civilinio atsakovo) turto visiškai pakanka siekiant užtikrinti AAD pareikštą civilinį ieškinį, civilinio ieškinio dydis yra aiškiai nepagrįstas, Bendrovė yra pradėjusi atlyginti galimą žalą gamtai, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino taikymas dar ir dalies fizinių asmenų turtui, anot gynėjo, būtų neproporcingas ir perteklinis prievartos taikymas.

5.6. AAD yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos, kurio dydis yra 48 257 676,57 Eur, tačiau, gynėjo manymu, jau dabar akivaizdu, kad civilinio ieškinio dydis yra nepagrįstas. Be to, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ jau pradėjo savanoriškai įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę, kurios tikslas - išimti iš gamtinės aplinkos teršalus, kurių pagrindu, pritaikius metodiką, buvo suskaičiuotas tariamos žalos dydis. Pašalinus gamtai padarytą žalą, anot gynėjo, nebeliks pagrindo apskritai reikšti civilinį ieškinį, juolab reikšti tokio nepagrįsto dydžio reikalavimus. Tuo tarpu, skundžiamoje nutartyje nenurodytas nė vienas objektyvus faktinis pagrindas, kuriuo galėtų būti pagrindžiamas civilinis ieškinys byloje. Gynėjo nuomone, civiliniame ieškinyje nurodyto tariamo žalos gamtai dydžio pagrįstumo bent jau preliminari analizė yra itin svarbi ir šioje proceso stadijoje. Ši baudžiamoji byla dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės, tačiau, anot gynėjo, yra akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas užtruks itin ilgą laiką. Itin ilgą laiką tęsti nuosavybės teisės apribojimą vien tik formaliai remiantis civiliniame ieškinyje įvardintu tariamos žalos dydžiu ir net nebandant analizuoti, ar bent panašaus dydžio žala galėjo būti padaryta, nėra galima, nes bet koks procesinės prievartos priemonių taikymas, ypatingai jų taikymas ilgą laiką, asmens konstitucinės teisės į nuosavybę ribojimas turi būti pagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis.

5.7. Gynėjo vertinimu, AAD neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo šioje byloje pareikšti civilinio ieškinio, kadangi, pirma, žalos faktas taip, kaip jis suprantamas BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, byloje yra nenustatytas, antra, civilinio ieškinio pareiškimas dėl gamtai padarytos žalos gali būti taikomas tik kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė, išnaudojus visas galimybes ištaisyti padėtį taikant aplinkos atkūrimo priemones. Šioje byloje tiek AB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek fiziniams asmenims yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurių sudėtis yra materiali (BK 270 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis) ir šiuo konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kad dėl bendrovės galimai neteisėtų veiksmų, išleidžiant dalį iš dalies apvalytų nuotekų į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių, apeinant biologinio valymo įrenginius, buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui (Kuršių marioms), į kurį pateko teršalai. Šios aplinkybės motyvuotas nustatymas, gynėjo teigimu, yra būtina ir esminė sąlyga civilinio ieškinio pareiškimui, tą aiškiai įvardijo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartyje, spręsdamas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino klausimą. Gynėjas pažymi, kad kaltinamajame akte nurodytas didelės žalos aprašymas (nustatymas) neatitinka Europos Sąjungos teisės aktuose, kurie privalomi Lietuvai (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) nuostatose) ir nacionaliniuose teisės aktuose pateikto didelės žalos paviršiniam vandens telkiniui apibrėžimo, pagal kurį didelė žala paviršiniam vandens telkiniui galėtų būti konstatuota tik tuo atveju, jei būtu nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis. Gynėjas skunde cituoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatas bei nurodo, kad baudžiamojoje byloje kaltinant asmenis pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyti materialiniai padariniai - reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei, susijęs būtent su Kuršių marių ir (ar) Baltijos jūros vandens ekologine ar chemine būkle, jos išmatuojamu ir aiškiai įvardijamu pablogėjimu, be kita ko, nustatant ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp nustatyto pablogėjimo ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamų veiksmų. O taip pat turi būti nurodyta ir materialinės žalos išraiška, kuri turi būti tiesiogiai susijusi (susieta) su vandens ekologinės ir (ar) cheminės būklės pablogėjimu. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokia gi yra konkreti materialinė padarytos žalos išraiška. AAD, pareikšdamas civilinį ieškinį, rėmėsi metodika, kuri nei valstybinių institucijų, nei teismų praktikoje nelaikytina tinkamu žalos gamtai fakto ir dydžio nustatymo priemonė.

5.8. Siekdama įrodyti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ tariamai padaryto reikšmingo neigiamo poveikio gamtos elementui faktą, prokuratūra, atmetusi bendrovės prašymą pavesti atlikti tyrimą Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau - AAA), pavedė atlikti specialistų tyrimą Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkams (M. Ž. ir J. M.), kurie atliko AB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkai padarytos žalos tyrimą ir pateikė 2020 m. lapkričio 10 d. specialistų išvadą. Šio tyrimo išvadose nurodyta, kad valstybinio monitoringo duomenys atspindi integruotą skirtingų taršos šaltinių poveikį Kuršių marių būklei, todėl atskirti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ indėlį į bendrą būklės pablogėjimą dėl bendrojo fosforo ir azoto yra sudėtinga. Tokios 2020 m. lapkričio 10 d. specialistų išvados sutampa ir su prokuratūros specialistų 2020 m. rugpjūčio 25 d. išvada.

5.9. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu yra pateikusi duomenis - valstybinio monitoringo ataskaitų duomenis bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitą, 2020 m. lapkričio 17 d. į lietuvių kalbą išverstą 2020 m. spalio 28 d. TIG ekspertų (JAV ir Italijos mokslininkų grupė, į kurios sudėtį įėjo (duomenys neskelbtini) mokslininkai (ekspertai)) ataskaitą dėl žalos Kuršių marių aplinkai vertinimo, kurie iš esmės sutampa su minėta prokuratūros specialistų 2020 m. lapkričio 10 d. išvada.

5.10. Gynėjo teigimu, AAD civiliniame ieškinyje nenurodo, kokiais duomenimis yra grindžiamas žalos faktas, be kurio nustatymo žalos dydis negali būti skaičiuojamas. Tik po civilinio ieškinio pareiškimo, 2021 m. sausio 29 d. raštu AAD informavo AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad žalos faktą grindžia AAA 2020 m. gegužės 11 d. vertinimu, kuris atliktas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-210 patvirtintą paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, bendrovei inicijavus aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procedūrą. Gynėjo nuomone, AAA 2020 m. gegužės 11 d. vertinimas negali būti pagrindas didelės žalos faktui grįsti byloje (o taip pat ir reikšti civilinį ieškinį), kadangi: 1) AAA 2020 m. gegužės 11 d. vertinime nėra pagrįstai ir argumentuotai įvertinta, ar šį pablogėjimą lėmė išimtinai AB ,,(duomenys neskelbtini)“ galima tarša, t. y. nėra nustatytas priežastinis ryšys; 2) AAA 2020 m. gegužės 11 d. vertinimo patikimumas buvo paneigtas ne tik TIG ekspertų visose trijose ataskaitose, bet ir prokuratūros specialistų 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje; 3) AAA 2020 m. gegužės 11 d. vertinimas nelaikytinas specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme, kadangi neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų: neaišku, kokie specialistai atliko vertinimą, kokia metodika remiantis buvo atliktas vertinimas, ar specialistai buvo įspėti dėl melagingų išvadų davimo ir pan.; 4) prokuratūra 2020 m. kovo 10 d. nutarimu atmetė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymą pavesti AAA atlikti specialisto tyrimą šioje byloje dėl to, kad, kaip paaiškėjo, AAA neturi pakankamai kompetencijos atlikti tokio pobūdžio tyrimams; 5) šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal AB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą vyksta teisminis ginčas, kuriame bendrovė reikalauja atlikti pakartotinį vertinimą, atsižvelgiant į TIG 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. spalio 28 d., 2021 m. gegužės 25 d. ataskaitose pateiktus duomenis, nustatytas aplinkybes ir argumentus.

5.11. Gynėjas nurodo, kad baudžiamoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turės būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas, apibendrindamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, expressis verbis nustatė teismo pareigą patikrinti proceso teisėtumą prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones. Analogišką pareigą turi ir teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino (ne)pratęsimo, grindžiamo ta aplinkybe, kad yra pareikštas civilinis ieškinys padarytai žalai atlyginti, ex officio turi įsitikinti (atlikti preliminarų teisinį vertinimą (tyrimą)), ar, pirma, civilinis ieškinys vis dar vertintinas kaip teisėtai priimtas, antra, ar AB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, iš tiesų savo veiksmais padarė realią didelę žalą gamtai, t. y. sukėlė realius reikšmingus neigiamus (materialinius) padarinius, kokių reikalauja BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta (įtvirtinta) nusikaltimo sudėtis, o taip pat, ar nėra pagrįstų teisinių abejonių, atsižvelgiant į tokius baudžiamojo proceso principus, kaip in dubio pro reo, nekaltumo prezumpciją, interesų pusiausvyros ir t. t.

5.12. Gynėjo manymu, nėra pagrindo G. P. turto atžvilgiu tęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, kadangi nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis praeityje siekė ar siekia šį turtą sugadinti, sunaikinti, sumažinti jo vertę ar perleisti tretiesiems asmenims arba kad šioje byloje siekiama išvengti žalos atlyginimo. Priešingai, bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ savanoriškai pradėjo išiminėti teršalus iš gamtinės aplinkos, o tai, atsižvelgiant į civilinio ieškinio pagrindus (civilinio ieškinio dydis pagrįstas išimtinai išleistų teršalų kiekiu ir pobūdžiu), laikytinas savanorišku žalos atlyginimu BPK prasme. Gynėjas pažymi, kad tokios aplinkybės, kurios leistų teigti, kad G. P. ar AB ,,(duomenys neskelbtini)“, laikytina civiliniu atsakovu šioje byloje, siekia kokiais nors būdais išvengti žalos atlyginimo, šioje byloje nenustatytos ir negali būti nustatytos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas G. P. ir jo šeimos nekilnojamajam turtui, kuris buvo įgytas teisėtu būdu, iš teisėtai gautų pajamų. Nors G. P. inkriminuojamas ilgas nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpis, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų siekęs slėpti savo asmeninį turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims ir pan., kas galėtų suteikti pagrindo manymui, jog nepritaikius laikino nuosavybės teisės apribojimo būtent G. P. turtui, civilinio ieškinio įvykdymas taptų neįmanomu ar apsunkintu. Gynėjas skunde pažymi, kad šioje byloje civilinis ieškinys yra pareikštas ne fizinių asmenų, o AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, kuri jau pradėjo savanorišką teršalų išėmimą iš gamtinės aplinkos, tokiu būdu eliminuodama galimą prielaidą, kad yra ar ateityje bus vengiama atlyginti žalą (atkurti gamtinę aplinką). Nurodytos aplinkybės, anot gynėjo, patvirtina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog, nepritaikius laikino nuosavybės teisės apribojimo G. P. turtui, nebus užtikrintas civilinio ieškinio atlyginimas.

6. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

8. Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir vėliau pratęstas siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas: Smolensko g. 15, Vilnius) pareikštą ir vėliau patikslintą 48 257 676,57 Eur civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179), todėl pagrįsta yra apygardos teismo išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamojo G. P. turtui pagrindai ir sąlygos byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti nėra išnykę ir tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą.

9. Susipažinus su kaltinamojo G. P. gynėjo skundu, matyti, kad vienas iš esminių skundo argumentų yra AAD pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumas bei pareikšto civilinio ieškinio dydžio klausimas. Gynėjo vertinimu, AAD neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo šioje byloje pareikšti civilinio ieškinio, kadangi žalos faktas taip, kaip jis suprantamas BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, byloje yra nenustatytas, o civilinio ieškinio pareiškimas dėl gamtai padarytos žalos gali būti taikomas tik kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė, išnaudojus visas galimybes ištaisyti padėtį taikant aplinkos atkūrimo priemones. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek BPK X dalyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti (pratęsti) laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą bei iš esmės nesprendžia kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio pagrįstumo, jo dydžio klausimų, nevertina, ar civilinio ieškovo pareikšto ieškinio dydžio apskaičiavimo būdas yra tinkamas, ar civilinio ieškinio dydis ateityje gali būti mažinamas, visi šie klausimai bus išspręsti baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Todėl aplinkybės, kurias, kaip galima suprasti iš skundo turinio, kaltinamojo gynėjas nurodo kaip mažinančias iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“, o tuo pačiu galimai ir iš fizinių asmenų, kuriems byloje pareikšti kaltinimai, tarp jų ir G. P., priteistinos žalos dydį šioje proceso stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo bei teisėtumo nešalina.

10. Gynėjas skunde akcentuoja, kad šioje byloje civilinis ieškinys yra pareikštas ne fizinių asmenų, o AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, kuri jau pradėjo savanorišką teršalų išėmimą iš gamtinės aplinkos, tokiu būdu eliminuodama galimą prielaidą, kad yra ar ateityje bus vengiama atlyginti žalą (atkurti gamtinę aplinką), taipogi tai, jog šios procesinės prievartos priemonės taikymas didelės vertės AB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtui yra pakankamas tikslui pasiekti, o laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas dar ir fizinių asmenų turtui yra neproporcingas, netikslingas ir perteklinis prievartos priemonių naudojimas. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad iš esmės analogiškas aplinkybe ir argumentus kaltinamojo G. P. gynėjas nurodė ir savo skunde Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo G. P. turtui, terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs G. P. gynėjo skundą, 2022 m. kovo 14 d. nutartyje pateikė išsamią baudžiamojo proceso įstatymo bei civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamajame procese tvarką, civilinio ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo tvarką, analizę, šių teisės normų santykį. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų - G. P. šioje byloje yra kaltinamasis. G. P. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, organizavo ir vadovavo organizuotai grupei, kuri klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala vandeniui ir gyvūnams. Taigi, kaltinamajam G. P. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis galimai buvo padaryta žala aplinkai, o byloje surinktų faktinių duomenų pakanka išvadai, kad G. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje suformuotas taip, kad galimai naudos G. P. siekė ir sau. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje yra pareikštas nesant tam pagrindo. Žalos gamtai padarymo bylose klausimai yra sudėtingi, visi duomenys, turintys reikšmės nustatant padarytos žalos dydį, reikalauja kruopščios analizės, be to, turi būti įvertinta ir tai, koks žalos atlyginimo būdas užtikrins kuo greitesnį ir efektyvesnį galimai padaryto aplinkos pažeidimo atstatymą ir kompensuotų galimai padarytą žalą. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma, be kita ko, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, taigi, baudžiamojo proceso įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę pareikštam ieškiniui užtikrinti, esant pagrįstam manymui, grindžiamam pakankamu kiekiu ieškinį patvirtinančių duomenų, jog prašoma priteisti žala buvo realiai padaryta. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, kurio vertė apytiksliai 29 500 000 Eur, G. P. turtui, kurio vertė apytiksliai 2 094 024 Eur bei daliai kitų kaltinamųjų turtui, kurio vertė apytiksliai 775 005 Eur. Tuo tarpu AAD patikslintame civiliniame ieškinyje iš viso prašoma atlyginti 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytą žalą, t. y. net viso kaltinamųjų turto, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, nepakaktų šiuo metu prašomai priteisti žalai atlyginti. Be to, iš kaltinamojo akto matyti, kad G. P. inkriminuojamas galimai padarytų nusikalstamų veikų laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 13 d., t. y. visas laiko tarpas, už kurį AAD patikslintame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti galimai kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Kaltinamojo gynėjo skunde minimas dalinis žalos atlyginimas, viena vertus, dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje (ypač jei nebus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas), antra vertus, jis nebuvo pripažintas civilinio ieškovo – AAD, taigi, yra ginčytinas ir galutinai ši aplinkybė bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus surinktus duomenis, be to, šiuo metu atlygintos žalos dydis nėra ženklus, lyginant su pareikšto civilinio ieškinio suma.

11. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje, tiek E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu nagrinėjamu atveju yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, buvo pažeistas proporcingumo principas. Aukštesnysis teismas sutinka, kad procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisė apribojimas G. P. turtui taikomas gana ilgą laiką ir neabejotinai sukelia nepatogumus turto savininkui, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo G. P. turtui kaltinamasis patirtų tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Be to, kaltinamojo G. P. turtui, kuriam skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas dar šešiems mėnesiams, yra nustatytas tik dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiant turtu naudotis, tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Skunde nėra nurodyta, kad nustatyti draudimai kaip nors konkrečiai pažeistų kaltinamojo G. P. teises ir teisėtus interesus.

12. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su G. P. gynėjo skundo argumentais dėl itin glausto skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvavimo, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo G. P. turtui pratęstas dar šešių mėnesių terminui nesant tam įstatyme įtvirtintų pagrindų ir sąlygų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą G. P. turtui, atsižvelgė į šios procesinės prievartos priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas G. P., sunkumą, ar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikšto civilinio ieškinio dydį. Vien aplinkybės, kad skundžiamos nutarties motyvai yra labai glausti, savaime nereiškia, kad teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę ir nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo analogiškus argumentus, kaip ir ankstesniame savo skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties, jog Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje neatsižvelgė, nepaminėjo ir neanalizavo kaltinamojo G. P. per gynėją 2022 m. vasario 14 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartyje jau pasisakė dėl šio G. P. gynėjo argumento. Be to, kaltinamasis G. P. ir jo gynėjas savo argumentus dėl taikomo nuosavybės teisės apribojimo, kurie iš esmės analogiški apygardos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems motyvams, pateikė tiek Lietuvos apeliaciniam teismui apskųsdami Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį, tiek ir apskųsdami Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį. Į visus kaltinamojo gynėjo argumentus aukštesnysis teismas atsakė ir juos aptarė tiek jau minėtoje 2022 m. kovo 14 d. nutartyje, tiek šioje nutartyje. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo apribotos kaltinamojo procesinės teisės būti išklausytam, taip pat teisės į teisingą baudžiamąjį procesą ir teisminę gynybą, nors tuo pačiu dar kartą akcentuotina, kad aukštesnysis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kuria nepritariama žemesniųjų teismų pozicijai, kai nepasisakoma dėl esminių proceso dalyvių argumentų sprendžiamu klausimu. Tokia praktika (tame tarpe ir sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo) netoleruotina ir neturi būti taikoma.

13. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo G. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.