Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė, išnagrinėjusi atsakovų G. J. ir V. J. pareiškimus dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-23-83/2013 pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokurorės ieškinį atsakovams V. J., G. J., Ž. J., G. E. J., V. J. ir V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė ir Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarė A. B., nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teisme 2013-03-21 prieš teismo posėdį gautas atsakovo G. J. pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos Liucijos Paulauskaitės ir kitų Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo nagrinėjamos bylos. Nurodo, kad ginčai dėl Kurhauzo pastato turi didžiulį visuomenės susidomėjimą. Teigia, kad Palangos miesto bendruomenės, kuriai neišvengiamai priklauso ir šio teismo teisėjos, nuomone, minėtas pastatas priklauso bendruomenei. Pareiškėjo nuomone, dėl didelio visuomenės ir žiniasklaidos spaudimo byla Palangos teisme negali būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta. Teigia, kad ieškinio patenkinimo atveju, naudą gaus Palangos miesto savivaldybė, kuriai palankius sprendimus, susijusius su Kurhauzo pastatu, teismas jau priėmė kitose bylose. Palangos miesto savivaldybės atstovai, teisėjai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, apie bylą kalbėjo informavimo priemonių atstovams. Be to, pareiškėjo manymu, kadangi Palangos miesto savivaldybė yra renkamas organas, tai jo rinkėjai, tame tarpe ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos, yra šio viešojo juridinio asmens dalyviai.

Teismo posėdžio, vykusio 2012-03-21, metu atsakovė V. J. palaikė G. J. pareiškimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Papildomai dar nurodė, kad bylą nagrinėjanti teisėja teismo posėdį vedė net pietų pertraukos metu, dėl ko per trumpai padarytą posėdžio pertrauką ji atsidūrė ligoninėje. Teisėja, nepaisydama to, kad atsakovė pageidavo dalyvauti toliau nagrinėjant bylą, po pertraukos posėdį tęsė atsakovei V. J. nedalyvaujant. Mano, kad teisėja tokiais veiksmais pažeidė jos procesines teises.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai netenkintini.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurios veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjas gali būti nušalinamas ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu.

Be kita ko, nušalinimas gali būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo vėliau (CPK 68 str. 2 d.). Susipažinus su civilinės bylos medžiaga, nustatyta, kad 2013-02-26 teismo posėdyje buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir teismas nutarė pradėti klausytis baigiamųjų kalbų. Taip pat nustatyta, kad viso bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą reiškiami nušalinimai, kurie 2012-05-07, 2012-05-29 ir 2013-03-01 nutartimis buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai vienu iš nušalinimo pagrindų nurodo tai, kad ginčas dėl Kurhauzo pastato turi viešąjį interesą, yra svarbus visai Palangos miesto bendruomenei, kuriai priklauso ir bylą nagrinėjančio teismo teisėjai. Be to, teismas kitose bylose priėmė savivaldybei, kurios rinkėjais yra ir teisėjai, palankius sprendimus. Nėra duomenų, kad šios aplinkybės pareiškėjams nebuvo žinomos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios; pareiškėjai ankstesniuose savo pareiškimuose šių klausimų nekėlė. Įstatymas numato ne tik teismui, bet ir šalims pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus bei argumentus (CPK 7 str. 2 d.). Todėl tokie pareiškėjų veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir tokiais argumentais, kurie pareiškėjams galėjo būti žinomi ir anksčiau, ateityje galėtų būti pripažįstami piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 69 str. 5 d., 95 str.).

Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai, klauso tik įstatymų ir yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 str. 2 ir 3 d.). Viena ta aplinkybė, kad byla turi didelį atgarsį visuomenėje ir yra aktuali Palangos miesto bendruomenei, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu. Bylos teismuose yra nagrinėjamos pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles. Bylos teismingumas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris turi ją nagrinėti, o tam teismui ar teisėjui, kurį pasirinko dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais. CPK 29 straipsnyje numatyta, kad, kai atsakovu byloje yra savivaldybė, nors šios bylos nagrinėjimo atveju ji tėra tik trečiasis asmuo, byla nagrinėjama pagal savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Civilinio proceso kodekso nėra įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių ir leidžiančių perduoti bylą nagrinėti kitam teismui tik todėl, kad viena iš šalių yra savivaldybė.

Pareiškėjų argumentai, kad rinkėjai laikytini savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens, dalyviais, neturi jokio teisinio pagrindo. Savivaldybėms, kaip specifiniams teisės subjektams, Civilinio kodekso Antrosios knygos II dalies „Juridiniai asmenys“ nuostatos, tame tarpe ir reglamentuojančios juridinių asmenų dalyvius, netaikomos, išskyrus atvejus, susijusius su pačios savivaldybės dalyvavimu civiliniuose santykiuose bei su jos teisių ribojimu kitų subjektų atžvilgiu civiliniuose santykiuose (CK 2.35 str. 3 d.). Atsižvelgiant į minėtas Civilinio kodekso nuostatas, taip pat į tai, kad Civilinio proceso kodekse nenumatytos teismingumo taisyklių išimtys, kai viena iš šalių yra bylą nagrinėjančio teismo buvimo vietos savivaldybė, todėl pareiškėjų nušalinimo pareiškime išdėstyti argumentai atmestini.

Pareiškėjų taip pat netenkina teismo priimti Palangos miesto savivaldybei palankūs procesiniai sprendimai ankstesnėse bylose. Kadangi teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, jog Palangos miesto apylinkės teismas priėmė pareiškėjų netenkinančius procesinius sprendimus, nesudaro pagrindo abejoti šio teismo teisėjų nešališkumu ir juos nušalinti.

Visais atvejais, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine, o vėliau kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Pareiškėja V. J. nušalinimo pareiškimą papildomai grindžia tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja teismo posėdį vedė net pietų pertraukos metu, nesudarė galimybės atsakovei dalyvauti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad šio aplinkybės jau buvo išanalizuotos ir išspręstos 2012-03-01 nutartimi, kuria atmestas pareiškimas dėl teisėjos L. Paulauskaitės nušalinimo. Todėl apygardos teismas pakartotinai jų vertinti bei dėl jų pasisakyti neturi teisinio pagrindo (CPK 69 str. 1 d.).

Daugiau pareiškimuose nenurodytas nė vienas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 64–66 straipsniuose įtvirtintas teisėjų nušalinimo pagrindas ar aplinkybės, kurios kliudytų šią civilinę bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme. Nušalinimo pareiškimai grindžiami tuo, kad Palangos miesto savivaldybės atstovai, kiti asmenys, tačiau ne Palangos miesto apylinkės teismo teisėjai, viešai pasisakė dėl ginčijamo turto. Nenustatyta jokių duomenų, kad šio teismo teisėjai būtų pareiškę išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, pasisakę dėl nagrinėjamo ginčo ar būtų kitaip suinteresuoti bylos baigtimi.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nėra įstatymų numatyto pagrindo nušalinti Palangos miesto apylinkės teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-23-83/2013 nagrinėjimo (CPK 64–66 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu bei 290-291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atsakovų G. J. ir V. J. pareiškimų dėl Palangos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-23-83/2013 nagrinėjimo netenkinti.