Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.12; 1.1.11.7; 1.2.4.4.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1

2023 m. spalio 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis F. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. 2023-04-16 apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam A. G. į veido sritį, po ko nugriuvus nukentėjusiajam A. G. ant žemės koja spyrė ne mažiau keturis smūgius į nukentėjusio A. G. kojas, atsistojus nukentėjusiajam A. G. spyrė vieną smūgį jam į pilvo sritį, tuo dėl kairės plaštakos III piršto pirštikaulio lūžio, dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos muštinės žaizdos su kraujosruva, veido ir dešinės plaštakos odos nubrozdinimų padarė nukentėjusiajam A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pirštikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis F. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. jam parašė jo pusseserė U. Ž. žinutę, jog ją išprievartavo A., bandė išprievartauti, bet jis suprato, kaip išprievartavimą. Kitą vakarą ėjo į parduotuvę ir sutiko A. Bandė jam skambinti, jis neatsiliepė, jam netiko situaciją išsiaiškinti per „Messenger“ programą ir jį sutikęs nepamena kiek smūgių kumščiu sudavė jam į veido sritį, buvo ne mažiau 3 smūgių, nukentėjusysis nugriuvo, tada apie 5 kartus spyrė kojomis, bandė nukentėjusysis stotis, tuomet jam spyrė į pilvą. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Vėliau sužinojo, jog be reikalo sumušė nukentėjusįjį, nes pusseserė pamelavo. Sutinka su Ligonių kasų ieškiniu, taip pat sutinka su mažesniu ieškiniu nukentėjusiajam , padarytą žalą vertina 500 eurų sumai, tiek turtinei tiek materialinei žalai atlyginti. Turi ateities planų mokytis profesinėje mokykloje. Sumokėjo 100 eurų žalai atlyginti.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

4. Kaltinamojo F. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1 iš nukentėjusiojo A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su mama ir seneliais. Mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje. 2023-04-16 apie 21 val. ėjo tamsoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) ir sutiktas vaikinas, pažįstamas iš matymo, paklausė, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Jis jam pasakė. Tada suprato, kad tai yra F., o F. suprato, kad tai yra jis . Jis jį pažinojo iš matymo. Jo pavardės nežinojo. Prieš tai, apie 15 val. dienos, rašė žinutes į mesendžerį, prašydamas susitikti ir išsiaiškinti reikalus. Nenurodė, kokie tai reikalai. Apie 21 val. susitikus, jis jam smogė iš kairės rankos į dešinį skruostikaulį. Kiek kartų — nepamena. jam skaudėjo, iš 10 balų skaudėjo 7. Smūgiavo jam jis toliau rankomis. Po pirmo smūgio jis neteko orientacijos. Smūgiavo toliau į veido sritį virš lūpos, į smakrą. buvo lūpa ir smakras praskelti. Negali pasakyti, kiek buvo smūgių. Kai atgavo orientaciją, gulėjau ant žemės. Jis savo kojomis spardė jam į kojas. Spyrė kokius 3-4 smūgius. Iš 10 balų skaudėjo 4 baliais. Jis atsistojo, tada jis iš savo kairės kojos jam trenkė į pilvo sritį, bet jis abejomis rankomis sugavo jo spyrį. Tuomet smūgiavimai baigėsi. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės išėjo žmonės su šuniu. F. tada paklausė, koks jo draugės vardas. Ir išėjo link (duomenys neskelbtini). Jam buvo iškritę daiktai, juos susirinko ir parėjo namo. Mamos tuo metu nebuvo namuose. Apsiprausė, kai grįžo. Ėjo pasidaryti visus darbus. Kitų dieną grįžęs Iš mokyklos viską papasakojo mamai. Tada mama nuvežė į ligoninę. Medikai konstatavo kairės rankos trečiojo piršto skilimą ir lūpos praskėlimą. Ligoninėje pragulėjo savaitę, įvykio metu juto baimę. Nesakė F. nieko, nespėjo nė žodžio ištarti, nes viskas labai greitai vyko. Labiausiai juto baimę. Jis dar naudojo psichologinį smurtą, sakydamas, kad jei dar skriaus mergaitės, tai jam bus dar blogiau. Po kelių dienų tik suprato, kad buvusi mergina sugalvojo, kad buvo ją išprievartavęs. Jis suprato, kad F. turėjo omenyje jo buvusią merginą. Kaip suprato, jo buvusi mergina yra F. pusseserė U. Ž. ir ji paprašė F. jį sumušti. Piršto skausmą pajuto grįžęs namo ir atsigulęs į lovą. Bot išsimiegojo, tada pamatė, kad pirštas ištino. Ėjo į mokyklą. Kai grįžo namo, mama nuvežė jį į ligoninę. Didžiausių skausmą juto lūpoje. Į veido sritį jam sudavė kumščiu. Jam sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį Neturėjo orientacijos, gal buvo sąmonės netekęs, nežino, kaip atsidūrė ant žemės. Tikriausi nuo smūgių. Gulinčiam jam kojomis spyrė į kojas. Nuo smūgių griuvo ant žemės ant kairio šono. Tikriausiai nuo griuvimo ant žemės jam skilo tas pirštas. Konflikto metu F. pasakė, dėl ko jį muša. Tiksliai prisiminti negali. Paminėjo jis U. vardą. Paklausė, ar žino, kas yra U. Atsakė, kad žino. Dabar tiksliai nepamena, ką sakė daugiau. ( 1 tomas b.l. 70-72).

4.2. Iš liudytojos J. G. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, 2023-04-17 apie 9 val., ryte, grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nuo vakar, t. y. 2023-04-16, buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) miestą, pas savo draugą. Jai grįžus į namus, sūnaus A. G. namuose nebuvo, kadangi jis buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), kuris jis ir mokosi. Sūnus į namus grįžo apie 15.27 val. Šiam grįžus, ji pastebėjo, jog ant jo veido yra sužalojimų: ant dešinės akies yra kraujosruva, nubrozdinta nosis bei dešinės pusės barzda, yra patinusi ir praskelta apatinė lūpa, taipogi ant kairės rankos vidurinio piršto buvo mėlynė ir patinimas. Tai pamačiusi ji sūnaus paklausė kas šiam atsitiko, tačiau jis trumpai jai papasakojo, jog vakar, t. y. 2023-04-16 dieną, apie 21 val., jam einant į namus, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepasakė, prie jo iš už nugaros priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Po to, dėl neaiškios priežasties, minėtas nepažįstamas vaikinas, sūnui sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvos sritį. Kiek jai sūnus pasakojo, jis bandė gintis, tačiau besiginant jam buvo sužalota ir kairė ranka. Po smūgių, sūnus grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), o kur nuėjo vaikinas, kuris sumušė jo vaiką, ji nežino, nes sūnus nepasakė, galimai pats nematė. Jai paklausus sūnaus, kodėl apie šį įvykį jis nepranešė nei jai, nei policijos pareigūnams, šis atsakė, kad nesinervintų. Dėl sūnaus sužalojimų, nutarė jį nuvežti į ligoninę. Apie 16 val., jos iš kart nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas. Minėtoje klinikoje, gydytojai apžiūrėjo sūnų, kuriam diagnozavo kairės plaštakos trečio piršto lūžimą ir lūpos žaizdą. Dėl piršto lūžio, jam buvo atlikta operacija. Šiuo metu, jos vaikas yra gydomas VŠĮ (duomenys neskelbtini) chirurgijos skyriuje. Jos dukra F. G. mobiliojo ryšio telefonu bendravo su broliu, su sūnumi A. ir bandė sužinoti daugiau įvykio aplinkybių. Sūnus dukrai pasakė, jog galimai sumušęs vaikinas gali būti, A. buvusios draugės ir šiuo metu klasiokės U. tikslesnių anketinių duomenų nežino giminaitis galimai pusbrolis, galimai vardu F. jo anketinių duomenų taipogi nežino .Minėtas vaikinas, jos sūnų galimai sumušė, dėl buvusių santykių, su U. Daugiau detalesnių įvykio aplinkybių ji nežino, todėl nieko daugiau paaiškinti negali. Tyrimo eigoje pareikš civilinį ieškinį. Taipogi, kartu su sūnumi nuvyks pas teismo medicinos ekspertus. ( 1 tomas b.l. 85-86).

4.3. iš liudytojos J. G. papildomos apklausos matyti ir papildomai nurodo, jog 2023-04-18 vyko į gydymo įstaigą pas savo sūnų. Sūnus jai pasakė, kad pažįstamas vaikinas vardu F. jį sumušė ties (duomenys neskelbtini) sankryžą, (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jo sūnus skriaudžia mergaites. 2023-04-21 per facebook svetainės programėlę "messenger'į" gavo 2023-04-19 14:23 val. jai iš paskyros "V. K.", kuri rašė "Laba diena J. ji F. mama ar galėtu paskambinti joms reikia pasikalbėti apie jų vaikus" ir bandė paskambinti per programėlę, tačiau ji neatsiliepė ir jai nieko neatrašė. Dėl kokių priežasčių ji su ja norėjo susisiekti nežino ir negali pasakyti. Taip pat su ja nebandė susisiekti ir vaikinas kuris sumušė sūnų. F. pavardę sužinojo iš savo dukros F. G. F. pavardė yra K., kuriam yra apie 16 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), 9 klasėje. Daugiau nieko papildomo nurodyti šiai dienai nebeturi ką. ( 1 tomas b.l. 91).

4.4. iš nepilnametės liudytojos U. Ž. parodymų duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad papasakojo savo pusbroliui F. K., kas įvyko tarp jos ir A. G.. A. jai buvo kaip vaikinas, draugas, su kuriuo pradėjo bendrauti prieš metus . Buvo pora. Pusbroliui papasakojo, kad A. su ja elgėsi negražiai, neadekvačiai. Vieną vakarą su pusbroliu susirašinėjo per programėlėje snapchat. Papasakojo, kas vyko tarp jos ir A. Kai buvo kartu, A. prie jos bandė lįsti per prievartą. Pradėjo rankas kišti jai į kelnes. Jam sakė, kad nelįstų. Jis nesiliovė. Ji sustingo ir išsigando. Tam sakė ne vieną kartą „ne“. Buvo tada pas jį namuose. Adreso tikslaus nežino. Buvo maždaug prieš metus, mokslo metų pradžioje. Vasario mėnesį ar ankščiau baigė su juo bendravimą. Jie dažnai eidavo pas A. į namus, jis ateidavo pas ją. Tą dieną A. namuose nieko nebuvo. Buvo namuose dviese. Pabuvo pas jį ir išėjo namo. Apie tai papasakojo savo geriausiai draugei G. S. Maždaug po išsiskyrimo su A. Apie tai ką jai padarė. Pats A. pasakė savo draugui G. P., jis prisipažino pats G. S. Kai išsiskyrė jis prisipažino G. ir G. bei jo draugas G. jai atsiuntė prisipažinimo ekrano nuotraukas. Daugiau ji niekam nepasakojo apie tą įvyki. Buvo dar vienas įvykis, kai miegojo pas jį namuose dienos metu. Buvo nusisukusi, sakė jam, kad jai skaudėjo galvą, kad prie jos nelįstų. Po pamokų buvo pas A. ir gulėjo lovoje. Jis bandė lįsti jai į kelnes. Apart to, kad jis kišdavo rankas į kelnes prieš jos valią, daugiau nieko nevykdavo, lytinių santykių neturėjo. Niekada nebuvo tarp jų daugiau, nei jis kištų rankas į kelnės. Tarp jų su A. lytinių santykių nebuvo niekada. Jis kišdavo rankas į jos kelnes „ne“ jo nesustabdydavo. Su A. išsiskyrė, nors visą tą laiką, kai buvo kartu, ji jo bijojo, nes jis jai yra trenkęs į veidą vieną kartą, yra duris prieš veidą užtrenkęs, žadėjo nusižudyti, jeigu ji nebedraugaus su juo. Ji bijodavo. Jai prasidėjo panikos atakos dėl jų santykių. Jam parašė, kad nori pertraukos tarp jų. Jis prisipažino, kad turi su nervais problemų, todėl jam pasiūlė padaryti pertrauką. Kad jis susitvarkytų su savimi. Išsiskyrimas įvyko A. iniciatyva. Kad A. buvo sumuštas, jai pranešė sesuo K. D. A. sesuo parašė jo seseriai , paprašė F. mamos telefono numerio. Taip ir sužinojo apie A. sumušimą. F. sesuo buvo paminėjusi, kad F. sumušė A. Jos sesuo parašė A. seseriai , kad F. sumušė A. dėl to, ką A. padarė jai. Jos manymu, A. F. primušė dėl jos. Nes F. papasakojo apie tai, ką su ją padarė A.. Ji F. rašė, kad neprisigalvotų ir nieko blogo nedarytų F., tiesiog jam norėjo pasipasakoti. A. pirma kišdavo rankas po kelnėmis, neleido jam kišti, bet jis neklausydavo, kišdavo toliau. Būdavo, kad ir numaudavo kelnes. Lytinių santykių neįvykdavo, jis to net nebandydavo. Santykiai jų prasidėjo apie 2021 m. rugsėjo vidurį. Prieš 2022 m. vasario mėnesį jau buvo įšsiskyrę. A. prie jos lįsdavo kokiu laikotarpiu — negali pasakyti. Nes jai kabant apie tai kyla didelė sumaištis. Po draugystės pradžios jis pradėjo prie jos lysti po 1.2 mėnesių. Prisimena tuos du labiausiai įsiminusius kartus, nes jie jai buvo sunkiausi. Buvo ir daugiau tokių kartų, bet pasakyti kiek negali. A. vieną kartą trenkė jai ranka per veidą būnant jo namuose. Nesuprato, ar čia jo juokelis buvo, ar rimtai trenkė. Dar buvo šlaunį stipriai sužnybęs mokykloje ir jai buvo likusi mėlynė. Negalvojo, kad ten buvo jo juokelis. Nes jai skaudėjo. Kai jai sudavė per veidą, iš 10 balų juto skausmą 2-3 balų. Tada labai išsigando. O kai buvo likusi žymė, skaudėjo jai, buvo kokie 4-5 balai iš 10. įžnybė jai į šlaunį tai dar prieš jų pertrauką, prieš 2022 metų vasario mėnesį. O sutrenkė į veidą — jų santykių viduryje, jiems įpusėjus 2021 m. datos nepamena. A. jai nėra grasinęs. Bet yra rašęs žinutės, ar ji nori, kad jis nusižudytų. Jai tai prilygsta grasinančioms žinutės. Neturi A. G. priekaištų dėl sukelto fizinio skausmo ir nenori, kad policija pradėtų tyrimą. Žino, kad 2022 metų vasario mėnesį jau buvo išsiskyrę su A. Savo pusbrolio F. K. neprašė sumušti A.. Prašė, kad nieko nedarytų, norėjo tiesiog pasipasakoti. Man panikos priepuoliai prasidėjo tada, kai parašiau A., kad tarp jų viskas baigta. Mamai nepasakojo, nes jai papasakojo apie visą situaciją ji bandė "Messenger" susisiekti su berniuko mama, pasikalbėti apie susiklosčiusią situaciją, bet berniuko mama į jos žinutę nieko neatsakė. Pažinodama F. mato, kad jis pergyvena tik dėl to, kad dėl visos situacijos buvo pradėtas tyrimas policijoje, blogai jaučiasi prieš ją, kad ji kaip mama pergyvena dėl visos esamos situacijos, bet dėl savo paties poelgio jis nelabai gailisi, nes jaučiasi apgynęs sesę. Mano, kad sūnaus neįkalbėtų atsiprašyti sumušto berniuko. F. augina ir auklėja viena, nes su F. tėvu, M. Ž. ryši nepalaiko, jis F. gyvenime nedalyvauja ir juo nesirūpina. Su F. gyvena dviese ir jų tarpusavio ryšis labai glaudus, nuolat bendrauja žodžiu, telefonu. F. jai pasipasakoja apie savo problemas. F. yra rūpestingas, jautrus draugiškas ir geras vaikas. Jei su F. kyla kokios problemos, tai jos kyla tik dėl mokslų, nes jis tingi mokytis, bet kas liečia jo elgesį problemų dėl to nėra, iš niekur jokių nusiskundimų negauna, o šis atvejis, kad jis sumušė berniuką yra toks pirmas. Kas dar dėl F. elgesio, tai į namus jis grįžta laiku, kad turėtų žalingų įpročių pastebėjusi nėra. Norėtų F. vardu atsiprašyti nukentėjusiojo berniuko ir jo mamos, nes supranta, kad F. pasirinko netinkamą būdą apginti pusseserę ir pasielgė negerai. Kadangi F. yra nepilnametis, prašo ikiteisminio tyrimo metu ją pripažinti jo atstove ir leisti dalyvauti procese. Daugiau nieko paaiškinti negali .( 1 tomas b.l. 155-156).

4.5. iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Atlikus apžiūrą nieko nerasta ir nieko nepaimta. ( 1 tomas b.l. 22-23).

4.6. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. nustatyti sužalojimai: kairės plaštakos III piršto pirštakaulio lūžis, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, apatinės lūpos muštinė žaizda su kraujosruva, veido ir dešinės plaštakos odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, netukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Tikėtina, kad veido sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais tiesioginiais trauminiais poveikiais: rankų sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. Padarant A. G. nustatytus sužalojimus galėjo būt sukeltas fizinis skausmas. Nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje buvo tiriamasis sužalojimų padarymo metu. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pirštikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( 1 tomas b.l. 32-33).

Dėl nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

6. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo F. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam A. G. į veido sritį, po ko nugriuvus nukentėjusiajam A. G. ant žemės koja spyrė ne mažiau keturis smūgius į nukentėjusio A. G. kojas, atsistojus nukentėjusiajam A. G. spyrė vieną smūgį jam į pilvo sritį, tuo dėl kairės plaštakos III piršto pirštikaulio lūžio, dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos muštinės žaizdos su kraujosruva, veido ir dešinės plaštakos odos nubrozdinimų padarė nukentėjusiajam A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pirštikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

7. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 straipsnio 2 dalis).

8. Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Nagrinėjamu atveju F. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 195-196). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį turtinės žalos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

10. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visi pagrindai atleisti kaltinamąjį F. K. nuo baudžiamosios atsakomybės: nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu jis nėra sulaukęs pilnametystės, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Be to, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (administracine tvarka nebaustas, mokosi), jo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, aplinkybes, teismas pagrįstai daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamasis F. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

12. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina, nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki civilinio ieškinio atlyginimo, o ieškinį atlyginus, panaikinti.

Dėl civilinių ieškinių

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

14. Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 948,78 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo už nukentėjusiojo gydymą. Kaltinamojo įstatyminė atstovė V. K. 2023-07-25 yra pasirašiusi žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuri yra tvirtintina. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

15. Nukentėjusiojo A. G. įstatyminė atstovė J. G. yra pareiškusi byloje civilinį ieškinį dėl 3254,24 Eur turtinės žalos atlyginimo nepilnamečiui nukentėjusiajam A. G. ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad dėl patirto sužalojimo sūnus A.G. patyrė skausmus, nepatogumus, traumos pasekmės sukliudė vasaros darbui.

16. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

17. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

18. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų

19. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. G. dėl jo atžvilgiu padaryto smurtinio nusikaltimo patyrė nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas vertintina kaip neturtinė žala, todėl civilinis ieškinys 1500 Eur sumai tenkintinas visa apimtimi. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo 3254,24 Eur tenkintinas iš dalies. Pažymėtina tai, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra visa apimtimi įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Civilinė ieškovė J. G. civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų A. G. negalėjo įsilieti į darbo rinką, nes planuose buvo numatytas darbas įmonėje M., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Nėra darbo sutarties projekto, kuriame būtų matyti, koks ateityje būtų numatomas A. G. darbo pobūdis bei trukmė ir atlygis už darbą, todėl šios lėšos negali būti priteisiamos.

20. Kaltinamajam F. K. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jo priteista turtinė ir neturtinė žala išieškotina iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės V. K. Nustatytina, kad atstovo pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai žala yra atlyginama, kai kaltinamasis sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

21. F. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. liepos 11 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liudytojos F. G. susirašinėjimų kopijos , paliktinos prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 93 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

F. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, skirti F. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti susitarimą tarp F. K. įstatyminės atstovės V. K. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 2023-07-25 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį.

Civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš F. K. 734,00 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo, įskaityti 100Eur (vieną šimtą eurų) atlygintą turtinės žalos dalį ir tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai, priteisiant 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) iš F. K..

Nustatyti, kad kaltinamajam F. K. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jo priteista turtinė ir neturtinė žala išieškoma iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės V. K. Atstovo pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai žala yra atlyginama, kai kaltinamasis sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

F. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. liepos 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liudytojos F. G. susirašinėjimų kopijos , palikti prie bylos. (LR BPK 94 str.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.