Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-06-21 · Administracinė byla Nr. AS-540-556/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
AS-540-556/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00116-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
J. S., A. L., V. J. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-540-556/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00116-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3; 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S., A. L., V. J. L. dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja) Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2017 m. balandžio 11 d. išsiuntė skundą, kurį vėliau patikslino, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus: 2008 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. A-392 (priedo eil. Nr.3) ,,Dėl natūra grąžinamų žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“; 2009 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. A-726 (priedo eil. Nr. 4) ,,Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymai).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad apie skundžiamus įsakymus ji sužinojo tik jos atstovui 2017 m. kovo 13 d. skaitant Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-260-739/2017 (ankstesnis bylos Nr. I-1195-739/2016) medžiagą ir teigė, kad anksčiau įsakymų skųsti negalėjo.

Iš skundo priėmimo klausimui spręsti pridėtos administracinės bylos Nr. I-260-739/2017 duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir pasiūlė pareiškėjai iki 2017 m. balandžio 27 d. teismui pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys, pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Šalies argumentai

2017 m. gegužės 3 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėja nurodė, kad dėl užimtumo darbe ji nedalyvauja teismo posėdžiuose Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-260-739/2017, kur ją atstovauja įgaliotas asmuo – jos tėvas R. L. Pareiškėja prašyme paaiškino, kad atsakovas minėtoje administracinėje byloje kartu su atsiliepimu skundžiamus įsakymus pateikė tik teismui, todėl kartu su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu šie įsakymai pareiškėjai nebuvo atsiųsti. Pareiškėja pripažįsta, kad 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. liepos 19 d. buvo supažindinta su skundžiamų įsakymų pavadinimais, nurodo, kad prieš 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdį administracinėje byloje Nr. I-260-739/2017 su skundžiamais įsakymais nebuvo susipažinta dėl jos atstovo ligos. Pareiškėja nurodė, kad jos atstovas dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdyje, taip pat atstovas buvo gydomas nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. kovo 10 d. Todėl pareiškėjos atstovas su byloje esančiais įsakymais susipažino 2017 m. kovo 13 d. Pareiškėja tvirtino, kad ji neprivalo pati ieškoti, ar kita šalis teismui pateikė svarbius dokumentus. Pareiškėjos teigimu, jai dalyvaujant sklypų paženklinime - parodyme, derinant sklypų planus, jos niekas nesupažindino su skundžiamais įsakymais, Nekilnojamojo turto registro įrašuose taip pat minėti įsakymai nebuvo nurodyti.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą ir patikslintą skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino praleidimą pateisinančias priežastis, pažymėjo, kad pridėti Panevėžio apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-260-739/2017 (ankstesnis Nr. I-1195-739/2016) dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos skundžiami įsakymai administracinėje byloje Nr. I-260-739/2017 buvo pateikti 2016 m. gegužės 25 d. kartu su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į A. L. skundą buvo detaliai aprašytas pareiškėjos skundžiamų Įsakymų turinys. Atsiliepime buvo ne tik nurodytos Įsakymų priėmimo datos, jų registracijos numeriai ir įsakymų pavadinimai, bet ir aprašyti žemės sklypų duomenys, kurie buvo nurodyti pačiuose įsakymuose. Pareiškėja į administracinės bylos Nr. I-260-739/2017 nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta pareiškėjo A. L. 2016 m. gegužės 3 d. skundu, į kurį ji pati atsiliepimą surašė 2016 m. gegužės 25 d. Taigi, ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 25 d., pareiškėja sužinojo savo procesinę padėtį administracinėje byloje Nr. I-260-739/2017 ir galėjo pati ar per atstovą naudotis savo procesinėmis teisėmis bei susipažinti su visais bylos dokumentais. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2016 m. liepos 19 d. per jos darbovietę, nes iki tol siųstų procesinių dokumentų A. L. skunde nurodytu jos adresu nepavyko įteikti. Be to, iš kitų administracinės bylos Nr. I-260-739/2017 duomenų – Nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje bylų Nr. 77 ir Nr. 224 duomenų matyti, kad pareiškėjai pačiai ar per atstovus teko dalyvauti žemės sklypų, kurių planai ir duomenys buvo patvirtinti skundžiamais įsakymais, ribų paženklinime ir parodyme bei susipažinti su visais skundžiamuose įsakymuose nurodytais žemės sklypų duomenimis, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose nurodytomis specialiosiomis sąlygomis, apsaugos zonomis, pačiai ar per atstovę suderinti (pasirašyti) žemės sklypų planus. Be to, skundžiamais Įsakymais patvirtinti sklypų duomenys buvo nurodyti viešai Nekilnojamojo turto registre ir pareiškėjai turėjo būti žinomi, kadangi jos nuosavybės teisė į žemės sklypus buvo įregistruota 2015 m. rugpjūčio 24 d., pagal pareiškėjai 2015 m. rugpjūčio 14 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.

Teismas vadovavosi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl termino skundui paduoti yra nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu bei skundą paduodančiam asmeniui neturėjo būti įteiktas ar paskelbtas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad apie Įsakymais patvirtintus žemės sklypų duomenis ir žemės sklypų planus pareiškėja žinojo dalyvaudama žemės sklypų paženklinime-parodyme, gavusi žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktus, planus, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos žemės sklypus, paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, registruodama nuosavybės teises į žemės sklypus ir iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Be to, atsakovo atsiliepimo prieduose nurodyta, kad šie įsakymai yra pateikiami teismui. Pareiškėja, būdama administracinės bylos Nr. I-260-739/2017 proceso šalis, o apie tai, kad ji yra įtraukta į bylos nagrinėjimą, pareiškėja sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 25 d., kai teismui pateikė atsiliepimą į A. L. skundą, turėjo visas ABTĮ jai suteiktas administracinės bylos proceso šalies procesines teises ir pareigas. Aptarti faktai ir dokumentai patvirtina, kada pareiškėja apie skundžiamus aktus turėjo ir galėjo sužinoti vėliausiai iki 2016 m. liepos pabaigos, tai yra iki to momento, kai pareiškėja kartu su šaukimu į 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdį gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą į skundą, išsiųstą jai 2016 m. liepos 19 d., kurių gavimo pareiškėja neneigia. Taigi pareiškėja turėjo teisę bet kuriuo metu susipažinti su visais administracinės bylos dokumentais ir galėjo tai padaryti. Kadangi pareiškėja į teismą dėl įsakymų panaikinimo kreipėsi tik 2017 m. balandžio 17 d., ji praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Teismo vertinimu, jei pareiškėja manė, kad skundžiamais įsakymais patvirtinti žemės sklypų duomenys ir žemės sklypų planai pažeidžia jos teises, tai visi sklypų duomenys ir pats faktas, jog būtent tokie sklypai yra suformuoti, pareiškėjai turėjo būti žinomi iš jau pirmiau aptartų dokumentų (žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktų, planų, sprendimų atkurti nuosavybės teises, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, viešo registro duomenų ir kt.). Todėl būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms ginti dar iki sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus priėmimo, būdama I. P. teisių ir pareigų perėmėja, galėjo nesutikti, kad jai būtų grąžinami natūra žemės sklypai, kurių duomenys jau buvo aiškūs iš žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktų ir jų planų duomenų. Taip pat pareiškėja, būdama administracinės bylos Nr. I-260-739/2017 proceso šalimi, būdama suinteresuota operatyviai gauti reikiamą informaciją bei pačius skundžiamus įsakymus, galėjo ir turėjo būti aktyvi, susipažinti su visa administracinės bylos medžiaga, nelaukdama teismo posėdžių. Teismas pažymėjo, kad iš prie bylos pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjos tėvo sveikatos būklė buvo sutrikusi ne vieną dieną, todėl pareiškėja, jos atstovui sergant, pati turėjo rūpintis savo procesinių teisių įgyvendinimu ar pasirinkti kitą atstovą.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, o delsimas ginti savo galbūt pažeistas teises buvo susijęs tik su pačios pareiškėjos valia. LVAT praktikoje asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas ne tik rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, bet ir operatyvumo standartas, tai yra svarbu, kada suinteresuotas asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamus aktus ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau. Įstatymas nesuteikia asmenims galimybės neapibrėžtą laiko tarpą, tai yra bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, tokiu būdu pažeidžiant teisinių santykių stabilumą ir įtvirtinant jų neapibrėžtumą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą skundui paduoti.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį; pareiškėjos prašymą skundo padavimo terminą atnaujinti tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neteisingai ginčijamoje nutartyje nurodo Įsakymų sužinojimo datą – 2016 m. gegužės 25 d., nes ir pats teismas nurodo, jog atsakovo atsiliepimas buvo įteiktas pareiškėjai 2016 m. liepos 19 d. (patikslina, jog darbovietėje oficialiai gavo tik 2016 m. liepos 21 d.). Teismas nevertino, jog pareiškėja savo atsiliepime prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant.

2. Teismas neteisingai nurodo, kad 2016 m. gegužės 25 d. pareiškėja pati ar per atstovą, tėvą R. L., galėjo naudoti savo procesinėmis teisėmis bei susipažinti su visais bylos dokumentais. Pareiškėja apie savo teises faktiškai sužinojo tik iš teismo 2016 m. liepos 21 d. atsiųsto šaukimo į 2016 m. spalio 20 d. posėdį. Pareiškėja 2016 m. spalio 11 d. parašė įgaliojimą ją atstovauti, kadangi neišnyko aplinkybė, jog ji pati darbo metu negali būti Panevėžyje.

3. Teismas neteisingai traktuoja visus vykusius procesus ir kad visi įsakymais patvirtinti sklypų duomenys buvo įrašyti žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose, sklypų planuose ir visi Įsakymais patvirtinti duomenys buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre bei buvo viešai skelbiami.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjai nesuprantami teismo teiginiai, kad, pareiškėja jos atstovui sergant, pati turėjo rūpintis savo procesinių teisių įgyvendinimu ar pasirinkti kitą atstovą.

5. Teismas nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. sausio 13 d. sprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi skundo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. A-392 (priedo eil. Nr.3) ,,Dėl natūra grąžinamų žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ ir 2009 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-726 (priedo eil. Nr. 4) ,,Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ panaikinimo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (LVAT 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-121-492/2017).

Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (18 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėjos prašomi panaikinti Įsakymai buvo priimti iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, todėl šie aktai galėtų patekti į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundų kategoriją. Tai reikštų būtinybę remtis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, po šių Įsakymų priėmimo, kurie laikytini tik visos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procedūros dalimi, jau yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šioje byloje susidariusią faktinę situaciją, sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo neįvertinimas, skundžiant vien Įsakymus, sudarytų kliūčių tinkamai apginti pareiškėjos teises. Vien Įsakymų panaikinimas nesukeltų tų teisinių pasekmių, kurių pareiškėja siekia. Todėl, esant tokiai situacijai būtų netikslinga atsisakyti skundą vien tuo pagrindu, jog nepasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, prieš tai nepasiūlius pareiškėjai patikslinti skundo reikalavimus (ABTĮ 12 str.), prašant panaikinti ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie, kaip minėta, susiję su jau pareikštais teisme reikalavimais, ir, juolab, kurie skundžiami tiesiogiai teismui. Pareiškėjai patikslinus reikalavimus, turi būti iš naujo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, tuo pačiu ir skundo padavimo termino ir (ar) jo atnaujinimo klausimas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius