Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

dalyvaujant atsakovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Matonytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai N. Č. dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo (b. l. 55) argumentais prašė atsakovės skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2014-05-19 sprendimo Nr. 3R-204(AG-164/04-2014) teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Fondo administracijos 2010-04-13 sprendimu Nr. V2-3154 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ buvo nuspręsta A. K. (A. K.) nuo 2010-02-10 mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo administracijos, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b. l. 9). Fondo administracijoje 2014-01-20 buvo gautas 2013-07-10 Susitarimas, (b. l. 14), kuris patvirtino, kad N. Č. iš S. K. 2008-10-04 gavo 70000 Lt grynais pinigais ir kurie užskaitomi kaip S. K. mokėjimai N. Č. (uzufrukto teise disponuojančiai A. K. piniginėmis lėšomis) pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. N2-213-844/2010. Susitarimas patvirtintas N. Č. ir S. K. parašais. Taip pat buvo gautas Visagino miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-213-844/2010 (b. l. 16). Fondo administracija įvertinusi gautus dokumentus, 2014-04-11 sprendimu Nr. V2-5113, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-11 įsakymu Nr. A1-356 (toliau – ir Aprašas) 10.1 ir 13 punktais ir S. K. pateiktais pranešimais nusprendė nuo 2013-06-01 nutraukti išmokų mokėjimą A. K.. Pareiškėja N. K. nesutikdama su priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2014-05-19 sprendimu Nr. 3R-204(AG-164/04-2014) panaikino Fondo administracijos 2014-04-11 sprendimą Nr. V2-5113 ir įpareigojo Fondo administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išspęsti klausimą dėl išmokų iš Fondo administracijos mokėjimo A. K. nuo 2013-06-01. Fondo administracija nesutikdama su Komisijos sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Teismo 2015-03-23 nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyti iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16367-811/2014. Šioje byloje teismas nagrinėjo ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimu ieškovės skundas buvo tenkintas iš dalies ir 2013-07-10 Susitarimas, pasirašytas tarp ieškovės N. Č. ir atsakovo S. K. pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-03-23 nutartimi nutarė, kad civilinės bylos Nr. 2-16367-811/2014 išnagrinėjimas turės įtakos pradėtos nagrinėti administracinės bylos Nr. I-4172-189/2015 išnagrinėjimui, nes šioje administracinėje byloje nagrinėjamas Komisijos sprendimo teisėtumas, kuriuo panaikintas Fondo administracijos sprendimas, be kita ko priimtas atsižvelgiant į 2013-07-10 Susitarimą, kurio teisėtumas, kaip nustatyta paneigtas civilinėje byloje Nr. 2-16367-811/2014. Tuo pagrindu buvo nutarta pradėtos nagrinėti administracinės bylos Nr. I-4172-189/2015 (I-2643-189/2016) nagrinėjimą sustabdyti, iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16367-811/2014. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-14 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16367-811/2014 paliko galioti.

Įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad Fondo administracijos išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl Fondo administracijos išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Fondo administracijos išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą. Įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja išmokų nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 d. 1 punkte nustatyta, kad Fondo administratorius nutraukia Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėja N. Č. kreipėsi į Fondo administraciją dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo gauti. Kartu su prašymu pateikė antstolio patvirtinimą apie tai, kad vaikas negauna teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Fondo administracija įvertinusi gautus dokumentus, 2010-04-13 sprendimu Nr. V2-3154 nusprendė A. K. (A. K.) nuo 2010-02-10 mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo administracijos, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Sprendimas nutraukti išmokų mokėjimą buvo priimtas 2013-07-10 Susitarimo pagrindu. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-01-14 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16367-811/2014, kuriuo tarp ieškovės N. Č. ir atsakovo S. K. sudarytas Susitarimas buvo pripažintas niekiniu, buvo paliktas galioti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patvirtino apylinkės teismo sprendimu nustatyto niekinio sandorio faktą. Kas reikštų, kad Fondo administracijos 2014-04-11 sprendimo Nr. V2-5113 pagrindas buvo panaikintas. Taigi teismų sprendimais Susitarimą, kuriuo buvo patvirtintas faktas apie 70000 Lt, kurie užskaitomi kaip S. K. mokėjimai N. Č. (uzufrukto teise disponuojančiai A. K. piniginėmis lėšomis) pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. N2-213-844/2010, pripažinus niekiniu, atitinkamai darytina išvada, kad esamoje situacijoje (Susitarimą pripažinus niekiniu) nėra teisinio pagrindo atsisakyti mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo Įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Fondo administracija priėmė 2014-04-11 sprendimą Nr. V2-5113, pripažintas niekiniu, todėl Fondo administracijos 2014-04-11 sprendimas Nr. V2-5113 turėtų būti panaikintas.

Komisija nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl 2014-04-11 sprendimo Nr. V2-5113 panaikinimo, duomenų apie tai, kad Susitarimas būtų pripažintas niekiniu, neturėjo, todėl pagrįstai vertino, kad skundo nagrinėjimo metu Įstatymo 3 straipsnyje nustatyti pagrindai nebuvo išnykę, atitinkamai Fondo administracijai nebuvo pagrindo nutraukti išmokos mokėjimo A. K. (Įstatymo 6 str.). Atsižvelgiant į tai, Komisijos sprendimas pagal jo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją, vertintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikinti Komisijos 2014-05-19 sprendimą Nr. 3R-204(AG-164/04-2014) ir palikti galioti Fondo administracijos 2014-04-11 sprendimą Nr. V2-5113 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Atsakovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.