Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (įkeistų daiktų savininko) E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties Nr. 1405/2009, priimtos pagal kreditoriaus AB PAREX banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės A. M. ir skolininko (įkeistų daiktų savininko) E. M., įkeistų daiktų savininko V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius AB PAREX bankas 2009-10-30 pateikė pareiškimą, prašydamas išieškoti iš E. M. ir A. M. 833132,93 Lt skolą ir 131 Lt žyminį mokestį iš šių bankui 2006-10-10 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01/1/2006/0023958) įkeistų nekilnojamojo turto objektų: 13,0080 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3,4200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k. Trakų r. sav., nuosavybės teise priklausančių E. M., V. K.. Nurodė, kad pagal 2006-08-08 Kreditavimo sutartį Nr. KSV/121 bankas suteikė skolininkams E. M. ir A. M. 750000 Lt kreditą. Užtikrinant skolininkų prievolių tinkamą vykdymą, hipotekos lakštu Nr. 01120060023958, 2006-10-10 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeisti AB PAREX bankui E. M. ir V. K. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai – 13,0080 ha ploto žemės sklypas ir 3,4200 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., sandorio sudarymo metu šalių įvertinti 1895000 Lt. Skolininkams nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų, bankas 2009-09-01 nutraukė Kreditavimo sutartį. Pradelstą kreditą ir priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius skolininkai turėjo grąžinti bankui iki 2009-08-31. Nustatytu terminu skolininkai skolos bankui negrąžino. 2009-10-26 skola bankui sudaro 750000 Lt negrąžinto kredito, 41590,86 Lt nesumokėtų palūkanų, 41542,07 nesumokėtų delspinigių. Visa skola sudaro 833132,93 Lt (LR CPK 558 str.).

Rezoliucinė dalis

1) Areštuoti įkeistus E. M. ir V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 13,0080 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3,4200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti ir išaiškinti daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę.

2) Įspėti skolininką (įkeistų daiktų savininką) E. M. bei įkeistų daiktų savininką V. K., kad negrąžinus skolos, t.y. 750000 Lt negrąžinto kredito, 41590,86 Lt nesumokėtų palūkanų, 41542,07 Lt delspinigių, iš viso 833132,93 Lt, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

3) Išaiškinti kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakštų bei kredito sutarties originalus.

4) Išsiųsti nutarties nuorašus visoms suinteresuotoms šalims: AB PAREX bankui, V. K., E. M. ir A. M. ir apie turto areštą skubiai pranešti Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registrui. Hipotekos skyriaus nurodė, kad E. M. ir A. M., užtikrindami iki 2009-09-08 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060023958, 2006-10-10 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB PAREX bankui E. M. ir V. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 13,0080 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3,4200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., sandorio sudarymo metu šalių įvertintus 1895000 Lt. Hipotekos skyrius konstatavo, jog įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininką (įkeistų daiktų savininką) E. M. ir įkeistų daiktų savininką V. K., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d. ir 2 d., 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., Teismų įstatymo 17 str., CPK 544 str., 545 str., 558 str. 1 d., 560 str. 1 d.).

Skolininkas (įkeistų daiktų savininkas) E. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-02 nutartį. Teismui atsisakius ją panaikinti, prašė pakeisti turto arešto sąlygas, nustatant, jog areštuotuose sklypuose 13,0080 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,42 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Trakų raj., galima atlikti teritorijų planavimo veiksmus, įskaitant sutarties dėl specialiojo/detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymą, kreipimąsi dėl teritorijų planavimo sąlygų sąvado gavimo bei kitus su žemės sklypo tikslinės paskirties susijusius veiksmus. Minėtais teritorijų planavimo veiksmais būtų toliau tęsiamas numatytas projektas bei didinama sklypų vertė. Tai būtų naudinga ir pačiam kreditoriui, nes teismui tenkinus jo prašymą išieškoti iš minėto įkeisto turto, turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Teismo nutartis nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:

1) 2006-09-08 Kreditavimo sutartimi Nr. KSV/121 skolininkui buvo suteiktas 750000 Lt kreditas žemės sklypams pirkti ir kitai veiklai, kurį skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2009-09-08, sumokėti kredito sutartyje numatytas palūkanas bei vykdyti kitus kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kreditas buvo suteiktas, kadangi kreditorius pritarė skolininko parengtam žemės sklypų, esančių Trakų rajone, vystymo ir pardavimo projektui, kurio tikslas buvo už patrauklią kainą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus tose vietose, kurioje bendrojo planavimo dokumentuose numatyta gyvenamųjų teritorijų plėtra. Pakeitus žemės sklypų žemės ūkio paskirtį į gyvenamosios paskirties bei padalinus žemės sklypus į mažesnius sklypus – namų valdas, planuota tokias valdas parduoti ir iš gautų pajamų grąžinti kreditą. Kreditorius pritarė tokiam projektui ir išdavė minėtą kreditą. Kreditavimo sutarties šalys kreditorius ir skolininkas, sudarydami sandorį, suvokė ir atitinkamai susitarė, kad kredito suma galės būti grąžinta tik sėkmingai užbaigus žemės sklypų vystymo projektą. Žemės sklypų vystymo projekto eiga buvo suderinta su Trakų rajono tarybos veiksmais, rengiant Trakų rajono gyvenamųjų teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-03-30 sprendimu Nr. S1-135 „Dėl Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų teritorijų išdėstymo plano rengimo“ buvo pradėtas rengti Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialusis planas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-01 įsakymu Nr. P2-887 buvo patvirtinta Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialiojo plano rengimo darbų programa, o 2006-10-26 sprendimu S1-389 Trakų rajono taryba patvirtino šio plano koncepciją. Apeliantas aktyviai dalyvavo Trakų rajono gyvenamųjų teritorijų išdėstymo specialiojo plano rengime. Apelianto įsigytų sklypų teritorijoje buvo planuojama vidutinės plėtros gyvenamosios paskirties sklypų teritorija, kurioje numatyta suformuoti iki 25 arų ploto sklypus su galimu gyvenamosios paskirties statinių užstatymu iki 3000 kv.m. Kartu su specialiuoju planu, vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-02-24 sprendimu Nr. S1-56 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimo Nr. S1-148 „Dėl Trakų rajono bendrojo plano ir Trakų rajono strateginio vystymo planų rengimo“ buvo rengiamas ir Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Trakų rajono savivaldybės taryba 2007-12-28 sprendimu Nr. S1-239 pritarė bendrojo plano koncepcijos nustatymo stadijai. Nuo 2008 m. dėl nuo skolininko ir suinteresuotų asmenų valios nepriklausančių aplinkybių (užsitęsusio teritorijų planavimo proceso ir pan.), rengto projekto įgyvendinimas užsitęsė, o skolininkas ir suinteresuoti asmenys nesugebėjo generuoti pakankamai pajamų, kad galėtų nustatytais terminais mokėti kredito palūkanas. Tik 2009-05-28 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-183 buvo patvirtintas Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuris leidžia pradėti apelianto ir skolininkų sklypų detalųjį planavimą ir tęsti projekto įgyvendinimą. Nuo 2009 m. birželio mėnesio skolininkas ir suinteresuoti asmenys vedė derybas su architektu ir derino planavimo darbus su Trakų rajono vyriausiąja architekte.

2) Skolininkas, siekdamas išspręsti situaciją dar 2009-05-20 pateikė kreditoriui prašymą pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas. V. K. 2009-04-20 kreipėsi į kreditorių dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau kreditorius šiuos prašymus ignoravo. Tokiu būdu kreditorius pažeidė CK 6.200 str. įtvirtintus sutarties šalies elgesio principus. Kreditoriaus veiksmai, nutraukiant sutartį, pažeidžiant pradinį šalių susitarimą dėl projekto išvystymo ir užbaigimo, ignoruojant skolininką ir pažeidžiant CK 6.200 str., 6.207 str., yra neteisėti. Dėl šių aplinkybių vienašališkas kredito sutarties nutraukimas buvo neteisėtas ir kreditorius neturėjo teisės kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolininko ir kito įkeisto turto arešto. Skolininkas kreipsis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir ginčys kreditavimo sutarties nutraukimą.

Kreditorius AB PAREX bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Skolininkė A. M. ir įkeistų daiktų savininkas V. K. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Nagrinėjant hipotekos kreditoriaus prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (įkeisto daikto savininko) ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja, nes sutartinių prievolių pakeitimas ir skolos išieškojimo sustabdymas gali būti vykdomas ieškininės teisenos tvarka.

Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai, negali būti sprendžiamas kreditoriaus veiksmų teisėtumo klausimas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad ginčas tarp asmenų dėl tarpusavio prievolių vykdymo nagrinėjamas ginčo teisena pagal ieškinį, pareikštą CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 30 dienų terminui nuo 2009-06-29 įspėjimo Nr. MB4.1-3469 išsiuntimo skolininkei A. M. ir skolininkui (įkeisto daikto savininkui) E. M., bei įspėjimo Nr. 4.1-3470 išsiuntimo įkeisto daikto savininkui V. K. dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkai nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje yra nurodyta skolininkė A. M., o nutarties rezoliucinėje dalyje yra nutarta išsiųsti nutarties nuorašą A. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškus rašymo apsirikimas, nenurodant skolininkės A. M. dėl įspėjimo, kad negrąžinus skolos, t.y. 750000 Lt negrąžinto kredito, 41590,86 Lt nesumokėtų palūkanų, 41542,07 Lt delspinigių, iš viso 833132,93 Lt, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas numatė rašymo apsirikimų ištaisymo galimybę (CPK 276 str., 302 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ištaisyti rašymo apsirikimą pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, papildant nutarties rezoliucinę dalį: „įspėti skolininkę A. M., kad negrąžinus skolos, t.y. 750000 Lt negrąžinto kredito, 41590,86 Lt nesumokėtų palūkanų, 41542,07 Lt delspinigių, iš viso 833132,93 Lt, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti“. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia skundžiamos nutarties esmės.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka. Hipotekos kreditoriui prašant pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų, įkeistų daiktų savininkų ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja. Tiek skolininkai, tiek įkeistų daiktų savininkai turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka, nėra teisinio pagrindo pakeisti turto arešto sąlygas, nustatant, jog areštuotuose sklypuose 13,0080 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,42 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Trakų raj., galima atlikti teritorijų planavimo veiksmus, įskaitant sutarties dėl specialiojo/detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymą, kreipimąsi dėl teritorijų planavimo sąlygų sąvado gavimo bei kitus su žemės sklypo tikslinės paskirties susijusius veiksmus, nes toks reikalavimas gali būti pareikštas, ginčijant kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškininės teisenos tvarka, siekiant pakeisti sutartines prievoles. Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai, negali būti pakeičiamos sutartinės prievolės ir išplečiama įkeisto turto savininkų disponavimo teisė įkeistu turtu. Įstatymų leidėjas nustatė, kad ginčas tarp asmenų dėl tarpusavio prievolių vykdymo nagrinėjamas ginčo teisena pagal ieškinį, pareikštą CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė iš esmės motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų esminių pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų ne ginčo tvarka (LR CK 4.192 str., LR CPK 7 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 558 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas E. M. turi pareigą atlyginti 11,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 114) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį iš esmės nepakeistą, papildant nutarties rezoliucinę dalį:

„Įspėti skolininkę A. M., kad negrąžinus skolos, t.y. 750000 Lt negrąžinto kredito, 41590,86 Lt nesumokėtų palūkanų, 41542,07 Lt delspinigių, iš viso 833132,93 Lt, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti“.

Priteisti iš skolininko (įkeistų daiktų savininko) E. M. 11,20 Lt (vienuolika litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.