- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-194-64-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Kaltinamasis
- T. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. areštu 40 parų.
Patvirtino 2011-02-14 sutartį, sudarytą tarp nukentėjusiosios L. B. ir kaltinamojo T. P., dėl 1388,5 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos T. P. įsipareigojo nukentėjusiajai atlyginti iki 2011-07-01.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. 6 d., 17.00 val., iki 2011 m. vasario mėn. 7 d., apie 9.30 val., iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, L. B. priklausantį 1.000 Lt vertės turtą - automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendį ir T. P. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymą paskirti laisvės atėmimą 1 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn., paskiriant įpareigojimą per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei tenkinti L. B. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti jai iš T. P. 388,50 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos aiškiai per švelnios bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Nurodo, kad skirdamas bausmę T. P. teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. P. padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei į tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat į jo asmenybę - kad yra jauno amžiaus, mokosi, kad paskutiniu metu blogai lanko pamokas, yra nedirbantis, nukentėjusios atsiprašė, su ja susitarė dėl žalos atlyginimo, kartą teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., teistas du kartus, nors arešto bausmę atlikęs, bet teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kad jis laikomas recidyvistu. Sutinka, kad teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, matyti, kad iš ankstesnių teistumų T. P. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo. Teigia, kad atsižvelgdamas į visas šias nuosprendyje išdėstytas aplinkybes teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai T. P. parinko per švelnią bausmės rūšį ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kadangi pagal BK 27 str. 1 d., T. P. yra laikomas recidyvistu, o, vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, be to, jis kartą teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., bei nepaisant jauno amžiaus, yra teisiamas jau trečią kartą, be to, apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, nepraėjus nei metams po paskutinio jo nuteisimo, kas rodo, kad ankstesniais dviem nuosprendžiais jam paskirtos arešto bausmės įtakos jo nusikalstamų polinkių pakeitimui neturėjo. Todėl mano, kad T. P. už BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą turėtų būti paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė bei, esant pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus atlikimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas 1 m. 6 mėn. paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, t. y. apkaltinamajame nuosprendyje neišnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. pareikšto ir teisme palaikyto civilinio ieškinio. Teismas šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu tik patvirtino 2011-02-14 sutartį, sudarytą tarp nukentėjusiosios L. B. ir kaltinamojo T. P. dėl 1388,50 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią T. P. įsipareigojo L. B. atlyginti iki 2011-07-01, tačiau civilinio ieškinio klausimo pagal BPK 115 str. nepagrįstai nuosprendyje teismas neišsprendė.
Teismo posėdyje prokurorė prašė patenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėjas sutiko su prokuroro apeliacinio skundu.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.) ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo T. P. veiką, be to, prokuroras apeliaciniame skunde neginčija nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. P. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nes atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra labai jaunas, nevedęs, nedirbantis, mokosi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), atsiprašė nukentėjusiosios ir susitarė su ja dėl padarytos žalos atlyginimo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat iš bylos matyti, kad T. P. yra baustas administracine tvarka, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str. nuostatomis bei du kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, už jas paskirtą bausmę yra atlikęs, tačiau nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Nors T. P. padaryta nusikalstama veika sudaro nusikaltimų recidyvą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais T. P. buvo nuteistas kaip nepilnametis, kurio padarytos nusikalstamos veikos pastarajam būnant nepilnamečiu nesudaro nusikaltimų recidyvo. Taigi, skundžiamame nuosprendyje, o taip pat ir prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad T. P. BK 27 str. 1 d. prasme yra laikomas recidyvistu. Dėl to nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 56 str. 1 d. numatytą nuostatą, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgus į tai, kad T. P. ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausmė - areštas teigiamo poveikio nepadarė, dėl to pagrįstai prokuroras skunde nurodo, kad nuteistajam turėjo būti paskirta griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nors teisiamajame posėdyje kaltinimą palaikiusi prokurorė ir siūlė T. P. skirti arešto bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam arešto bausmę, neįvertino to, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nuteistojo atlikta subendrinta bausmė - areštas teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė ir tokiu būdu, nebuvo pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, apylinkės teismas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, dėl to nuosprendis šioje dalyje keičiamas.
Atsižvelgiant į tai, kad už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą yra numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų, tačiau prokuroras skundu prašo nuteistajam skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms, kolegija dėl nuteistajam skirtinos bausmės dydžio išsamiau nepasisako. Be to, prokuroras prašo nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgusi į prokuroro prašymą, daro išvadą, kad T. P. tikslinga skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir nuteistajam tikslinga paskirti įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji dėl jos pagrobto automobilio patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kurią nuteistasis susitarimu su nukentėjusia sutiko atlyginti. Taigi, esant įrodymams dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalėjo išspręsti klausimą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo. Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad teismas patvirtina nukentėjusiosios ir T. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kas baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatytą. Taigi, įvertinus tai, kad nėra prieštaravimų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys priteistinas iš kalto asmens.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti:
T. P., pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį patenkinti ir iš T. P. nukentėjusiosios L. B. naudai priteisti 388,50 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 50 ct) turtinės žalos ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.