- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- I2-868-739/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00315-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 51.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–5) prašo panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 21R4-62(AG4-49/21-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Užimtumo tarnyba) Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. SS(19.4)-3374 (toliau – ir Užimtumo tarnybos Sprendimas) dalyje, kiek tai susiję su pareiškėjo atžvilgiu priimtu sprendimu.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Užimtumo tarnybos Sprendimu jam buvo panaikinti bedarbio statusas ir registracija Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriuje pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 24 straipsnio 4 dalies 5 punktą, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnybos 2019 m. rugpjūčio 8 d. pasiūlymu įsidarbinti Nr. RK67-2019-700 (toliau – ir Pasiūlymas įsidarbinti) jam buvo pasiūlytas vairuotojo-ekspeditoriaus darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Agaras“, kuri yra Agaro g. 5, Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų r. Nuvykęs į UAB „Agaras“ nustatytu terminu dėl įsidarbinimo, bendravo su UAB „Agaras“ direktore L. V., kuri jam pranešė apie siūlomo darbo sąlygas: nuolatinio darbo grafiko nėra, išvežamos produkcijos pakrovimas (pakrovimas) dažnai būna 2 val., 4 val. nakties, gali būti ir dieną ar vakare. Į darbą atvykti, iš jo parvykti UAB „Agaras“ transporto neskirs, pavėžėjimo į darbą ar iš jo neorganizuos – tai darbuotojo rūpestis. Pareiškėjas skunde teigė, kad viešuoju transporto atvykti į siūlomą darbą siūlomu darbo laiku (naktį) galimybės nėra – anksčiausiai maršrutinis autobusas atvyksta į Biržus 7.30 val., parvykimas po darbo namo, darbui užsitęsus po 18 val., neįmanomas, nes paskutinis autobusas iš Biržų link jo gyvenamosios vietos išvyksta 18.05 val. Autobusų sustojimas „Pabiržė“ yra 6 km iki Biržų, tad pirmiau nurodytas laikas yra atitinkamai sutrumpintinas ar prailgintinas apie 5–10 min., tačiau nuo šio sustojimo iki darbo vietos UAB „Agaras“ yra apie 1,5–2 km pėsčiomis, ir į tai atsižvelgtina. Paaiškino, kad šeimoje turi du automobilius, tačiau vienas iš jų nevažiuojantis (sugedęs) nuo 2019 m. liepos mėn., suremontuoti jį lėšų neturi, o kitu naudojasi jo sutuoktinė, kuri dirba Pasvalio mieste, vykdama į darbą nuveža dukterį ir sūnų į ugdymo įstaigas Pasvalyje, po darbo juos parveža, dėl to jis neturi galimybės pasinaudoti vieninteliu likusiu automobiliu. Nuo jo gyvenamosios vietos (duomenys iki UAB „Agaras“ yra 17 km. Kasdien važiuoti tokį atstumą asfaltuotu siauru didelio intensyvumo keliu Pasvalys–Biržai pavojinga gyvybei ir sveikatai. Kitų būdų nuvykti į siūlomą darbovietę iš gyvenamosios vietos jis neturi. Visas šias aplinkybes jis aptarė su UAB „Agaras“ direktore, sutarė, kad jam nėra galimybės įsidarbinti dėl to, kad nėra galimybės į darbą atvykti ir iš jo parvykti, o direktorė Pasiūlymo įsidarbinti dalyje „Neįdarbinimo priežastys“ ženkleliu „X“ pažymėjo eilutę „atsisakė siūlomo darbo“ (kaip artimiausią pagal prasmę) ir pakomentavo „netinka darbo laikas“. Pareiškėjas mano, kad įrašas „netinka darbo laikas“ visiškai atitinka jo nurodytas aplinkybes ir negali būti interpretuojamas kaip „bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo“, nes nebuvimas galimybės į darbą nuvykti ir iš jo parvykti yra esminė aplinkybė. Siūlomo darbo jis neatsisakė (tai sakęs ir Užimtumo tarnyboje), tačiau neturi galimybės nuvykti ir parvykti į pasiūlytą darbą už 17 km nuo jo gyvenamosios vietos. Aplinkybės, susijusios su siūlomu darbo laiku ir nebuvimu galimybės siūlomu darbo laiku nuvykti į darbą ir iš jo parvykti, yra esminės. Komisija atmetė jo skundą dėl Užimtumo tarnybos Sprendimo. Komisija neįsigilino į aplinkybes, jas vertino klaidingai, paviršutiniškai, neatsižvelgė į tai, kad vienas jo automobilis sugedęs, o kitu naudojasi jo sutuoktinė, nepagrįstai konstatavo, kad jis turėjo galimybę susitarti su darbdaviu dėl darbo laiko suderinimo. Komisijos teiginys, kad jis nepateikęs jokių faktų dėl automobilio gedimo patvirtinančių įrodymų, vertintinas kritiškai ir yra nepagrįstas, nes teisės aktai to nereglamentuoja. Tai, kas nurodyta, liudija Užimtumo tarnybos ir Komisijos Sprendimų nepagrįstumą ir neteisėtumą, dėl to šie Sprendimai naikintini, kaip priimti tinkamai neįvertinus ir neištyrus faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pareiškėjas teismo posėdyje 2020 m. birželio 1 d. (b. l. 81–82), teigė nesutinkantis su Užimtumo tarnybos Sprendimu, kadangi jam buvo siūlomas darbas, kurio darbo laikas jam netiko. Paaiškino, kad jis atsisakė siūlomo darbo, nes netinkamas darbo laikas, atsisakyti jis neatsisakė, jam netiko darbo laikas, jis neparašė kategoriškai, kad atsisako. Su L. V. nekalbėta apie darbo laiko derinimą. Tuo metu, kai jam buvo siūlomas darbas, vienas automobilis buvo sugedęs. Kitu automobiliu naudojasi žmona, kuri veža ir vaikus (ji važiuoja kita kryptimi nei jis), tad šį automobilį nebuvo galimybės paimti, o be to, abu automobiliai yra seni, dažnai genda, bet kada gali sugesti, o kaip alternatyva turėtų būti galimybė nuvažiuoti į/iš darbo visuomeniniu transportu. Alternatyvos laiku nuvažiuoti į darbą nebuvo. Neatitiko autobusų grafikas. Pareiškėjas prašė panaikinti Užimtumo tarnybos ir Komisijos Sprendimus ir atstatyti viską, kaip buvo iki tol, kadangi jam buvo nutrauktas ir nedarbo išmokos mokėjimas, ir sveikatos draudimą pačiam reikėjo sumokėti.
Atsakovės Užimtumo tarnybos atstovas į teismo posėdį, vykusį 2020 m. birželio 1 d., neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovės atstovui (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 25–28) nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos Sprendimą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo individualiame užimtumo veiklos plane buvo numatytas tikslas įsidarbinti sunkvežimio vairuotoju, traktorininku. Toks darbas ir buvo ieškomas bei jam siūlomas. Užimtumo tarnyba pasiūlė darbą ir įteikė pareiškėjui Pasiūlymą įsidarbinti nepažeisdama teisės aktų, kadangi siūlomas darbas atitiko visus tinkamo darbo požymius: pareiškėjas turėjo darbo patirties sunkiasvorių autotransporto vairuotojo srityje; nebuvo pateikęs duomenų, kad jo sveikata ar kitos aplinkybės jam neleidžia dirbti siūlomo darbo; kelionės išlaidos į darbą ir iš jo neviršytų 15 procentų darbo užmokesčio (Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). Nuvykimas iki darbo vietos ir grįžimas nėra sudėtingas, kadangi autobusai nuo Pasvalio iki Pabiržės stotelės vyksta nuo ankstyvo ryto iki 20.30 val., atgal taip pat nuo 4.40 val. iki 18 val., tad darbo valandomis nuvykti ir grįžti iš darbo namo pareiškėjas turėjo visas galimybes, net ir neturėdamas nuosavo automobilio. Susisiekusi su darbdaviu, Užimtumo tarnyba buvo informuota, kad darbo valandos yra lanksčios, darbo grafikus sudaro padalinio vadovas, kuris visuomet atsižvelgia į darbuotojų gyvenamąją vietą ir galimybes atvykti iki darbo, tad darbo laikas koreguojamas atsižvelgiant į tai. Pokalbio metu visa tai buvo aptarta su pareiškėju, tačiau jis darbdaviui išreiškė nenorą dirbti numatytu grafiku, todėl Pasiūlyme įsidarbinti darbdavys pažymėjo „atsisakymą įsidarbinti“ su pastaba, kad pareiškėjui netinka darbo valandos. Užimtumo tarnyba įvykdė savo pareigą ir pasiūlė pareiškėjui tinkamą darbą. Pareiškėjas jo atsisakė be svarbių priežasčių, nurodytų Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje, nevykdė pareigos priimti tinkamo darbo pasiūlymą, todėl už pažeidimus buvo išregistruotas ir neteko bedarbio statuso Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu. Pareiškėjas buvo informuotas, kad gali pakartotinai registruotis bedarbio statusu ne anksčiau kaip po 6 mėn., t. y. 2020 m. vasario 15 d., ir kad pateikus prašymą jam gali būti suteiktas bedarbio statusą praradusio asmens statusas ir jis galėtų toliau naudotis darbo rinkos paslaugomis (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas įdarbinant), tačiau pareiškėjas atsisakė būti registruotas minėtu statusu, todėl šiuo metu Užimtumo tarnyboje nėra registruotas jokiu statusu. Atsakovė darė išvadą, kad Užimtumo tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tai patvirtina ir Komisijos Sprendimas, kuris priimtas išsamiai išnagrinėjus situaciją ir aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Užimtumo tarnybos Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas ir nutraukta registracija Užimtumo tarnyboje, ir dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl šios Užimtumo tarnybos Sprendimo dalies buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Darbo ieškančio asmens kortelės duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 14 d. registravosi Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriuje (Komisijos bylos Nr. AG4-49/21-2019 (toliau – Komisijos byla) b. l. 62). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas (Komisijos byla, b. l. 58). Pareiškėjas neginčija to, kad registravimo Užimtumo tarnyboje metu jam buvo išduota Darbo ieškančio asmens atmintinė (Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) 8 punktas, 2 priedas) su nurodytomis bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Iš įrašo Užimtumo tarnybos informacinės sistemoje apie pareiškėjo darbinę veiklą (sudaryto 2007 m. balandžio 6 d., koreguoto 2019 m. gegužės 14 d.) kopijos matyti, kad pareiškėjas turėjo darbo patirties sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojo srityje – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. dirbo UAB „Metina“, nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2019 m. vasario 18 d. dirbo UAB „Transitas“ (Komisijos bylos b. l. 35). Pareiškėjui 2019 m. gegužės 30 d. buvo sudarytas Individualus užimtumo veiklos planas (Aprašo 7 priedas), kuriame nurodytas tikslas – įsidarbinti sunkvežimio vairuotoju, traktorininku (Komisijos bylos b. l. 28). Iš išrašo iš Užimtumo tarnybos informacinės sistemos apie laisvą darbo vietą matyti, kad Užimtumo tarnyba 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo užregistravusi laisvą darbo vietą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Agaras“, kurios adresas Agaro g. 5, Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų r., vairuotojui-ekspeditoriui pagal neterminuotą darbo sutartį, darbo pobūdis – gatavos produkcijos vežimas Lietuvos klientams, krovinio saugumo užtikrinimas, dokumentacijos tikrinimas, bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydis – 700 Eur, pilnam darbo laikui (40 val. per savaitę), taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo vietos adresas – Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų r. (darbo vietos Nr. DV-36-997876882, užregistruota 2019 m. rugpjūčio 2 d., galioja iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.) (Komisijos bylos b. l. 34). Iš Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės (Komisijos bylos b. l. 30) ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pasiūlymo įsidarbinti Nr. RK67-2019-700 (Komisijos bylos b. l. 6, 29) nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. apsilankymo Užimtumo tarnyboje metu šios tarnybos specialistas pareiškėjui pateikė Pasiūlymą įsidarbinti UAB „Agaras“ vairuotoju-ekspeditoriumi (Aprašo 26 punktas, 8 priedas). Iš UAB „Agaras“ direktorės L. V. rašto teismui nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. tą pačią dieną, atvyko su Pasiūlymu įsidarbinti į UAB „Agaras“ (b. l. 33). Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde (b. l. 2), UAB „Agaras“ direktorės L. V. raštų teismui (b. l. 33, 44) nustatyta, kad pareiškėjas su ja kalbėjosi dėl siūlomo darbo, pokalbio metu jam buvo pateikta informacija, kad siūlomo darbo pradžia 3–4 val., pabaiga 17–18 val., priklausomai nuo klientų užsakymų ir pagal juos sudarytų maršrutų, darbas organizuojamas taikant suminę darbo laiko apskaitą. Iš Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelės (Komisijos bylos b. l. 7, 31), Pasiūlymo įsidarbinti (Komisijos bylos b. l. 6, 29) nustatyta, kad pareiškėjas kito apsilankymo metu – 2019 m. rugpjūčio 13 d. – grąžino Užimtumo tarnybai Pasiūlymą įsidarbinti, kuriame UAB „Agaras“ direktorė buvo pažymėjusi neįdarbinimo priežastį „atsisakė siūlomo darbo“, pakomentuodama „netinka darbo laikas“.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Užimtumo tarnybos Sprendimu, jį apskundė Komisijai, prašydamas šį Sprendimą panaikinti dalyje, kiek tai susiję su jo atžvilgiu priimtu sprendimu (Komisijos bylos b. l. 1–3).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Užimtumo tarnybos Sprendimu ir Komisijos Sprendimu, pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos Sprendimą dalyje, kiek tai susiję su pareiškėjo atžvilgiu priimtu sprendimu, ir panaikinti Komisijos Sprendimą (b. l. 1–5).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtintas Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašas.
Pagal Užimtumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1 dalį Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba. Pagal Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą Užimtumo tarnyba teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas. Darbo rinkos paslaugos – tai laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimas, tarpininkavimas įdarbinant ir kitos Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos. Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – tinkamų darbuotojų.
Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje (redakcijoje, galiojančioje nuo 2018 m. spalio 1 d.) yra apibrėžta, kad tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius: 1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; 2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; 3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tinkamas darbuotojas yra asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį bei atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras (toliau – socialinės apsaugos ir darbo ministras), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgaliotas patvirtinti vieno kilometro įkainį bedarbių kelionės išlaidoms apskaičiuoti, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-311 yra patvirtinęs 1 kilometro tarifinį įkainį 0,08 Eur.
Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte (redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutikimą su Užimtumo tarnybos ir Komisijos Sprendimais grindžia iš esmės tuo, kad jis neturi galimybės nei visuomeniniu transportu (autobusu), nei nuosavu automobiliu siūlomu darbo laiku nuvykti į siūlomą darbo vietą ir iš jos parvykti.
Kaip jau rašyta, pareiškėjui pasiūlytos darbo vietos aprašyme darbo laikas nurodytas – pilnas darbo laikas, 40 val. per savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita (Komisijos bylos b. l. 34). UAB „Agaras“ teismui pateiktais duomenimis, siūlomo darbo pradžia 3–4 val., pabaiga 17–18 val., priklausomai nuo klientų užsakymų ir pagal juos sudarytų maršrutų, darbo pradžios ir pabaigos laikas yra nepastovus, derinti darbo laiko pradžią ir pabaigą nėra galimybės (b. l. 44). Iš UAB „Agaras“ pateikto vairuotojo-ekspeditoriaus R. N. darbo grafiką minėto vairuotojo 2019 m. rugpjūčio 5–18 dienomis darbo pradžia ir pabaiga buvo tokia: rugpjūčio 5 d. pradžia – 2 val. pabaiga – 12 val., rugpjūčio 7 d. pradžia – 2 val., pabaiga – 11 val., rugpjūčio 9 d. pradžia – 2 val., pabaiga – 14 val., rugpjūčio 12 d. pradžia – 2 val., pabaiga – 13 val., rugpjūčio 14 d. pradžia – 1.30 val., pabaiga – 11.30 val., rugpjūčio 15 d. pradžia – 4 val., pabaiga – 8 val., rugpjūčio 16 d. pradžia – 2 val., pabaiga – 14 val. (b. l. 45). Tad pagal šį darbo grafiką minėto vairuotojo 2019 m. rugpjūčio mėnesį darbo pradžia buvo 1.30–4 val., pabaiga – 8–14 val., t. y. darbo pradžios ir pabaigos laikas buvo nepastovus. Darbo pabaigos valandos šiame grafike skiriasi nuo tų, kurias nurodė UAB „Agaras“, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad tai yra tik vieno vairuotojo vieno mėnesio darbo grafikas, ir UAB „Agaras“ nurodė, jog darbo pradžios ir pabaigos laikas yra nepastovus, šis laikas keičiasi priklausomai nuo klientų užsakymų ir pagal juos sudarytų maršrutų, teismas vadovaujasi UAB „Agaras“ rašte teismui nurodytais duomenimis, kad siūlomo darbo pradžia yra 3–4 val., pabaiga – 17–18 val.
UAB „Agaras“ direktorės L. V. rašte teismui nurodytais duomenimis, pareiškėjas pokalbio dėl darbo metu teigė, kad jam netinka darbo pradžios ir pabaigos laikas, jis pageidavo pradėti darbą 8 val., baigti 17 val. (b. l. 44). Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jis ieškojo vairuotojo, traktorininko darbo, kad būtų pastovus darbo grafikas, tačiau pripažino, kad pateikdamas prašymą registruoti jį Užimtumo tarnyboje, jis nenurodė, kad ieško tokio darbo, kad būtų pastovus darbo grafikas (2020 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas (toliau – garso įrašas): 8 min. 53 sek. – 9 min. 19 sek.). Pareiškėjas skunde (b. l. 3) ir teismo posėdyje (garso įrašas: 8 min. 43–45 sek.) teigė, kad jam netiko darbo laikas, teismo posėdyje (garso įrašas: 15 min. 23–38 sek.) paaiškino, kad jis atsisakė, nes netinkamas darbo laikas, taip pat paaiškino, kad atsisakyti jis neatsisakė, jam netiko darbo laikas, jis nesakė kategoriškai, kad atsisako. Tad pareiškėjas Užimtumo tarnybai nenurodė tokių duomenų, kad jis ieško darbo, kad būtų pastovus grafikas, tačiau darbo pasiūlymo nepriėmė, nes jam netiko darbo laikas. Pareiškėjui nenurodžius tokios informacijos, kad jis nori pastovaus darbo grafiko, kad pradžia būtų 8 val., 17 val., Užimtumo tarnybai tai nebuvo žinoma. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės pasiūlytas pareiškėjui darbas šiuo aspektu, t. y. dėl nepastovaus darbo grafiko, buvo netinkamas pareiškėjui.
Pareiškėjas teismo posėdyje (garso įrašas: 15 min. 38–59 sek.) paaiškino, kad pokalbio dėl darbo metu su UAB L. V. nebuvo kalbėta apie darbo laiko derinimą, ji aiškino, kad padalinio vadovas sudaro darbo grafikus. UAB „Agaras“ direktorė L. V. teismui rašte taip pat paaiškino, jog derinti darbo laiko pradžią ir pabaigą nėra galimybės (b. l. 44). Tad šie duomenys paneigia atsakovės atsiliepime (b. l. 27), Komisijos Sprendime (b. l. 8, Komisijos bylos b. l. 90) nurodytą aplinkybę, kad UAB „Agaras“, sudarydamas darbo grafiką, atsižvelgia į darbuotojų gyvenamąją vietą ir galimybes atvykti iki darbo, ir darbo laikas koreguojamas atsižvelgiant į tai. Tad pareiškėjo darbo pradžia būtų buvusi 3–4 val., pabaiga 17–18 val.
Bylos duomenimis, pareiškėjas gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–3, 78). Kaip jau rašyta, pareiškėjui pasiūlytos darbo vietos aprašyme darbdavio UAB „Agaras“ adresas yra Agaro g. 5, Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų r., darbo vietos adresas nurodytas Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų r. (taip pat nurodyta, kad vežama gatava produkcija Lietuvos klientams). Tad pareiškėjas darbo dienomis rytą turėtų nuvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į darbovietę, esančią Agaro g. 5, Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų r., pasikrauti išvežtinos produkcijos, po to ją išvežioti Lietuvos klientams ir grįžti į darbo vietą.
Iš pareiškėjo pateikto žemėlapio (Komisijos bylos b. l. 15) ir iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu (garso įrašas: 16 min. 20 min. – 17 min. 36 sek. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas į darbą vyktų visuomeniniu transportu, jis į darbą turėtų vykti iš (duomenys neskelbtini) (autobusu, vykstančiu maršrutu Pasvalys–Biržai ar Panevėžys–Biržai) iki Balandiškių. Pareiškėjo paaiškinimu skunde, jis būtų turėjęs iš autobusų stotelės Pabiržė nueiti pėsčiomis iki Balandiškių (b. l. 2). Taigi, pareiškėjas turėtų važiuoti rytą autobusu į darbą iš stotelės (duomenys neskelbtini) iki stotelės Pabiržė, vakare grįžti atgaliniu maršrutu. Iš atsakovės Užimtumo tarnybos pateiktų autobusų tvarkaraščių matyti, kad rytą pirmas autobusas, išvykstantis iš (duomenys neskelbtini), atvyksta į Pabiržę 7.20 val. (Komisijos bylos b. l. 70), o vakare paskutinis autobusas į (duomenys neskelbtini) išvyksta iš Pabiržės 18.14 val. (Komisijos bylos b. l. 69). Atsižvelgtina ir į pareiškėjo pateiktus autobusų tvarkaraščius, iš kurių matyti, kad rytą pirmas autobusas, išvykstantis iš Pasvalio, atvyksta į Biržus 7.30 val. (Komisijos bylos b. l. 13), o vakare paskutinis autobusas į Pasvalį išvyksta iš Biržų 18.05 val. (Komisijos bylos b. l. 12). Tačiau (duomenys neskelbtini) ir Pabiržė yra tarp Pasvalio ir Biržų, ir, kaip jau rašyta, pareiškėjas būtų važiavęs iš (duomenys neskelbtini) iki Pabiržės ir atgal. Tad atsakovės pateikti autobusų tvarkaraščiai yra tikslesni, kadangi juose yra duomenys apie autobusų, vykstančių iš (duomenys neskelbtini) į Pabiržę, ir iš Pabiržės į (duomenys neskelbtini), tvarkaraščius (o ne apie tolimesnes stoteles, kaip pareiškėjo tvarkaraščiuose). Pareiškėjo darbo pradžia būtų buvusi 3–4 val., o pirmas autobusas iš (duomenys neskelbtini) į Pabiržę atvyksta 7.20 val., tad rytą nebuvo autobuso iki darbovietės. Kadangi pareiškėjo darbo pabaiga būtų buvusi 17–18 val., be to, tiek darbo pradžios, tiek ir pabaigos laikas nepastovus (b. l. 44), tad galimai darbas galėjo užsitęsti ir po 18 val., o be to, pareiškėjas būtų turėjęs eiti pėsčiomis iš Pabiržės iki darbovietės Balandiškių k., ir atgal (jo teigimu, reikėtų eiti apie 1,5–2 km (b. l. 2), ir iš žemėlapio apačioje esančios žymos, kur pažymėtas 1 km atstumas (Komisijos bylos b. l. 15) matyti, kad tarp Pabiržės ir Balandiškių yra panašus atstumas, kaip teigė pareiškėjas), tad kelionė būtų dar pailgėjusi, ir pareiškėjas galėjo nespėti į paskutinį autobusą, kuris išvyksta iš Pabiržės į (duomenys neskelbtini) 18.14 val. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nei nuvykti rytą į siūlomą darbovietę autobusu, nei parvykti vakare iš jos namo autobusu neturėjo galimybės. Todėl nėra sprendžiama, ar pareiškėjo kelionės išlaidos autobuso bilietams sudarytų/nesudarytų daugiau kaip 15 procentų jam pasiūlytos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio (Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Tačiau pareiškėjas turėjo galimybę į siūlomą darbovietę nuvykti ir iš jos parvykti nuosavu automobiliu namo. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jo šeimoje yra du registruoti (ir esantys faktiškai) automobiliai (b. l. 2). Pareiškėjo pateikti automobilių registracijos liudijimai (jų kopijos) patvirtina, kad pareiškėjas yra valdytojas automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71), ir automobilio AUDI A4 WW. AUDI S4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 73). Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jis naudodavosi AUDI markės automobiliu (garso įrašas: 26 min. 37–40 sek.). Prieš tai nurodyti liudijimai išduoti pareiškėjui atitinkamai 2017 m. kovo 14 d. ir 2016 m. gegužės 7 d. (b. l. 71. 73). Automobilio FORD pirmosios registracijos data – 2000 m. spalio 9 d. (b. l. 72), automobilio AUDI – 2002 m. kovo 22 d. (b. l. 74), šie automobiliai, remiantis pareiškėjo paaiškinimu, yra atitinkamai 18 ir 20 metų senumo (garso įrašas: 18 min. 10–18 sek.). Iš techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijų matyti, kad automobilio FORD techninė apžiūra paskutinį kartą atlikta 2019 m. liepos 29 d., atžymint, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus (b. l. 72), o automobilio AUDI – 2020 m. balandžio 20 d., taip pat atžymint, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus (b. l. 74), t. y. AUDI markės automobilio techninė apžiūra paskutinį kartą atlikta po ginčui aktualaus laikotarpio. Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir teismo posėdyje (garso įrašas: 26 min. 8–11 sek.) paaiškino, kad vienu iš minėtų automobilių naudojasi jo sutuoktinė, kuri dirba Pasvalio mieste ir vykdama į darbą nuveža vaikus į ugdymo įstaigas Pasvalyje, o po darbo juos parveža. Pareiškėjo pateikti santuokos ir vaikų gimimo liudijimai, pažymos patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), esančiame Pasvalio mieste, jos darbo grafikas – pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 16 val. (b. l. 68, 75), du pareiškėjo ir jo sutuoktinės vaikai lankė ugdymo įstaigas Pasvalio mieste: sūnus lankė (duomenys neskelbtini) (b. l. 70, 76; Komisijos bylos b. l. 5), duktė mokėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 69, 77; Komisijos bylos b. l. 4). Prieš tai nurodyta, kad pareiškėjas gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–3, 78). Remiantis pareiškėjo paaiškinimais skunde (b. l. 2) ir teismo posėdyje (garso įrašas: 4 min. 54 sek. – 5 min. 09 sek.), pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 78), nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir jų vaikai gyvena ir yra deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, kaip ir pareiškėjas ir jie gyvena kartu. Taigi, pareiškėjo sutuoktinė važiuodavo kita kryptimi nei būtų važiavęs pareiškėjas, tai nurodė ir pareiškėjas teismo posėdyje (garso įrašas: 26 min. 07–17 sek.), tad pareiškėjas nebūtų galėjęs važinėti su sutuoktine ir dėl to, ir dėl nesutampančio jų darbo grafiko, vaikų lankymosi ugdymo įstaigose grafiko.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis neturi galimybės automobiliu nuvažiuoti į darbą ir iš jo parvykti namo, kadangi vienas iš šeimos automobilių yra nevažiuojantis (sugedęs) nuo 2019 m. liepos mėn., jį suremontuoti lėšų neturima (b. l. 2), teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad vienas automobilis buvo sugedęs ir tuo metu, kai jam buvo siūlomas šis darbas (garso įrašas: 7 min. 57 sek. – 8 min. 02 sek.), o kitu šeimos automobiliu naudojasi jo sutuoktinė, kuri važiuoja į savo darbovietę į Pasvalį, vykdama į darbą nuveža dukterį ir sūnų į ugdymo įstaigas Pasvalyje, po darbo juos parveža (skundas (b. l. 2); teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 8–11 sek.). Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad automobiliai genda (garso įrašas: 8 min. 11–14 sek., 26 min. 17–21 sek.).Taip pat teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jis dabar yra susitvarkęs savo automobilį ir važiuoja juo (garso įrašas: 18 min. 30–34 sek.). UAB „Agaras“ direktorė L. V. rašte teismui paaiškino, kad pareiškėjas pokalbio dėl darbo metu paminėjo, kad turi vairuotojo pažymėjimą ir asmeninį automobilį, bet primygtinai tvirtino, kad į darbą galėtų atvykti tik visuomeniniu transportu (b. l. 44). Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriaus vyriausioji specialistė tarnybiniame pranešime teismui nurodė, kad susisiekus su UAB „Agaras atstovu“, buvo aiškintasi neįdarbinimo aplinkybės, ir darbdavys atsakė, kad klientas atsisakė siūlomo darbo, nurodydamas priežastį – netinka darbo laikas, nes nėra tokiu laiku vykstančio autobuso. Be to, darbuotojos teigimu, darbdavys paaiškino, kad pabendravus su klientu iš pokalbio susidarė įspūdis, kad klientas didelio noro dirbti nerodė (turi nuosavą automobilį, tačiau tvirtino, kad nėra galimybės atvykti/grįžti į/iš darbo visuomeniniu transportu) (b. l. 62). Taigi, bylos duomenys nepatvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas UAB „Agaras“ direktorei sakė, jog negalės atvykti į darbą dėl turimo automobilio gedimo. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas bei 25 straipsnio 1 dalis pareiškėją įpareigoja pateikti skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginį, kad jo automobilis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sugedęs, teismo posėdyje (garso įrašas: 18 min. 00–07 sek.) tik paaiškino, kad jis neturėjo darbo, o kviestis ekspertą (t. y. kad šis nustatytų šią aplinkybę) reikia pinigų.
Nuo (duomenys neskelbtini) iki UAB „Agaras“ atsakovės Užimtumo tarnybos pateikto žemėlapio (Komisijos bylos b. l. 64) duomenimis yra 15,6 km atstumas. Teismas šiais duomenimis nesivadovauja, kadangi šis 15,6 km atstumas yra nurodytas ne nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, o apskritai nuo (duomenys neskelbtini). Nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki darbovietės UAB „Agaras“, esančios Agaro g. 5, Balandiškių k., Pabiržės sen., Biržų r., pareiškėjo pateikto žemėlapio (Komisijos bylos b. l. 15) duomenimis yra 17,5 km, o atsakovės Užimtumo tarnybos pateikto žemėlapio (Komisijos bylos b. l. 81) duomenimis yra 17,4 km. Teismas vadovaujasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kad yra 17,5 km atstumas, kadangi jis yra didesnis nei 17,4 km. Tad vykstant pirmyn ir atgal, susidaro 35 km atstumas (17,5 x 2). Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nustato: darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko (112 straipsnio 3 dalis); jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas (113 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į šias DK nuostatas ir į tai, kad pareiškėjui pasiūlytos darbo vietos aprašyme nurodyta – pilnas darbo laikas, 40 val. per savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita (Komisijos bylos b. l. 34), teismas sprendžia, kad pareiškėjas būtų dirbęs 5 darbo dienas per savaitę. Tad pareiškėjas, įsidarbinęs 2019 metais, per vieną mėnesį būtų turėjęs 58,52 Eur kelionės išlaidų nuvykimui į darbą ir atgal, kurios apskaičiuojamos taip: 35 km (atstumas į abu galus) x 0,08 Eur/1 km (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-311 patvirtintas 1 kilometro tarifinis įkainis) x 20,9 darbo dienos (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 patvirtintas 2019 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei) = 58,52 Eur. Pareiškėjui pasiūlytos darbo vietos aprašyme nurodyta, kad bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydis yra 700 Eur, taip pat nurodyta, kad darbo užmokestis skaičiuojamas pagal įkainius, bet ne mažesnis, kaip 600 Eur (Komisijos bylos b. l. 34). 15 procentų nuo 700 Eur (bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio) yra 105 Eur (700 x 15 / 100), o 15 procentų nuo 600 Eur (mažiausio mokėtino darbo užmokesčio) yra 90 Eur (600 x 15 / 100). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjo kelionės išlaidos neviršytų 15 procentų jam pasiūlytos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.
Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų dirbęs 6 darbo dienas per savaitę, o ne 5, jo kelionės išlaidos neviršytų 15 procentų pasiūlytos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio, kadangi tokiu atveju jis per vieną mėnesį būtų turėjęs 70,28 Eur kelionės išlaidų nuvykimui į darbą ir atgal (35 km (atstumas į abu galus) x 0,08 Eur/1 km (1 km tarifinis įkainis) x 25,1 darbo dienos (minėtu socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas 2019 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant šešių darbo dienų savaitei) = 70,28 Eur).
Aprašo 13 punktas nustato, kad Užimtumo tarnybos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių arba Panevėžio klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamos teritorijos Klientų aptarnavimo skyriaus specialistas, išanalizavęs registracijos Užimtumo tarnyboje metu užpildytos Darbo ieškančio asmens kortelės duomenis, pokalbio su darbo ieškančiu asmeniu metu, pildo Įsidarbinimo galimybių vertinimo klausimyną ir pažymi vertinimo kriterijų, tinkantį asmens apibūdinimui (Aprašo 6 priedas). Aprašo 14 punktas nustato, kad minėtas specialistas, susumavęs kiekvienos įsidarbinimo galimybių grupės kriterijų žymas, įvertinęs lemiamų bei svarbiausių kriterijų bei kitų aplinkybių įtaką įsidarbinimo galimybėms, priskiria darbo ieškantį asmenį vienai iš įsidarbinimo galimybių grupei: didelių įsidarbinimo galimybių (14.1 papunktis); vidutinių įsidarbinimo galimybių (14.2 papunktis); ribotų įsidarbinimo galimybių (14.3 papunktis). Tai yra, vertinamas atskirai kiekvienas kriterijus, pažymint ar pagal jį asmens įsidarbinimo galimybės didelės, vidutinės, ar ribotos, o po to asmuo priskiriamas asmeniui, turinčiam dideles, vidutines ar ribotas įsidarbinimo galimybes, atsižvelgiant į visų kriterijų įvertinimus. Pagal Aprašo 15 punktą vienas iš įsidarbinimo galimybių vertinimo kriterijų yra sunkumai dėl nuvykimo į darbą arba grįžimo iš darbo (15.2.1 papunktis), pagal šį kriterijų asmuo priskiriamas turinčiam dideles įsidarbinimo galimybes, jeigu jis turi geras susisiekimo galimybes; priskiriamas turinčiam vidutines įsidarbinimo galimybes, jei jo įsidarbinimo galimybes riboja susisiekimo problemos (būtina atsižvelgti į darbo laiko ir viešojo transporto grafiko suderinamumą); priskiriamas turinčiam ribotas įsidarbinimo galimybes, jei jis neturi susisiekimo galimybių (Aprašo 6 priedo lentelės 17 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjas pagal šį kriterijų „Sunkumai dėl nuvykimo į darbą arba grįžimo iš darbo“ Įsidarbinimo galimybių vertinimo klausimyne (Komisijos bylos b. l. 75–76) priskirtas dideles įsidarbinimo galimybes turinčiam asmeniui, nes jis turi geras susisiekimo galimybes (Komisijos bylos b. l. 76), ir apskritai pagal visus kriterijus, pareiškėjas buvo priskirtas didelių įsidarbinimo galimybių grupei (Komisijos bylos b. l. 59, 75). Atsižvelgdamas į minėtą Aprašo 13 punkto nuostatą (kurioje nurodyta, kad specialistas pildo klausimyną pokalbio su darbo ieškančiu asmeniu metu), teismas sprendžia, kad Užimtumo tarnybos specialistas taip pažymėjo apie pareiškėjo susisiekimo galimybes, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakytą informaciją pokalbio metu. Be to, byloje nėra tokių duomenų, kad pareiškėjas Užimtumo tarnybos specialistams iki Pasiūlymo įsidarbinti pateikimo būtų sakęs, kad jam atsirado susisiekimo problemos –jo automobilis sugedęs ir jis dėl to neturėtų galimybės nuvykti į darbą automobiliu, jam būtina atsižvelgti į viešojo transporto grafiko suderinamumą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pasiūlytas darbas atitiko pareiškėjo kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį (pirmąjį tinkamo darbo požymį, nurodytą Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte). Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas iki Pasiūlymo įsidarbinti įteikimo nebuvo pateikęs duomenų, kad jo sveikata ar kitos aplinkybės jam neleidžia dirbti siūlomo darbo (b. l. 26). Pareiškėjas teismo posėdyje (garso įrašas: 18 min. 48–54 sek.) paaiškino, kad sveikata jam leisdavo dirbti. Pagal Aprašo 30, 31–32 punktus, jeigu darbo ieškantis asmuo, kuris buvo nurodęs apribojimus dirbti dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos nepateikia tai patvirtinančios oficialios informacijos, laikoma, kad tokių apribojimų nėra. Byloje nėra tokių duomenų, kad Užimtumo tarnyba buvo gavusi oficialią informaciją, kad pareiškėjas negali dirbti dėl sveikatos problemų ar dėl kitų aplinkybių. Kaip jau rašyta, atsakovė nurodė, kad pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Tad darytina išvada, kad pasiūlytas darbas atitiko ir antrąjį tinkamo darbo požymį, nurodytą Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad remiantis prieš tai atliktais apskaičiavimais, pareiškėjo kelionės išlaidos neviršytų 15 procentų pareiškėjui pasiūlytos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio, darytina išvada, kad pasiūlytas darbas atitiko ir trečiąjį tinkamo darbo požymį, nurodytą Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Sprendžiant dėl pareiškėjo galimybės nuvažiuoti į darbą, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo automobilis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sugedęs (dėl ko jis nebūtų galėjęs automobiliu nuvykti į darbo vietą). Pareiškėjui pasiūlytas darbas atitiko visus tinkamo darbo požymius, įtvirtintus Užimtumo įstatymo 2 straipsnio 1–3 punktuose, todėl pareiškėjui Pasiūlymu įsidarbinti pasiūlytas darbas laikytinas tinkamu darbu. Sprendžiant dėl darbo tinkamumo, atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip jau rašyta, pareiškėjas pripažino, kad pateikdamas prašymą registruoti jį Užimtumo tarnyboje, jis nenurodė, kad ieško tokio darbo, kad būtų pastovus darbo grafikas, ir pateikė informaciją, jog turi geras susisiekimo galimybes.
Pareiškėjas skunde teigė, kad siūlomo darbo jis neatsisakė, tačiau neturi galimybės nuvykti ir parvykti į pasiūlytą darbą už 17 km nuo jo gyvenamosios vietos (b. l. 3), teismo posėdyje teigė, kad darbo neatsisakė, bet jam netiko darbo laikas(teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 23–38 sek.). Remiantis bylos duomenimis, daroma išvada, kad iš esmės pareiškėjas nepriėmė darbo pasiūlymo – nesutiko dirbti pasiūlytą darbą. Iš aptartų bylos aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas buvo neįdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Agaras“ ne dėl to, kad jam trūko įgūdžių, kvalifikacijos pažymėjimų, patirties (Pasiūlymo įsidarbinti dalies „Neįdarbinimo priežastys“ 3-ia eilutė) ar dėl to, kad buvo pasirinktas kitas kandidatas (minėtos dalies 1-a eilutė) (Komisijos bylos b. l. 6, 29). Dėl to Pasiūlymo įsidarbinti dalyje „Neįdarbinimo priežastys“ buvo pažymėta 2-a eilutė „atsisakė siūlomo darbo“, pakomentuojant „netinka darbo laikas“ (Komisijos bylos b. l. 6, 29).
Pareiškėjui ginčijama Užimtumo tarnybos Sprendimo dalimi bedarbio statusas buvo panaikintas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, be svarbių priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo, ir nutraukta jo registracija Užimtumo tarnyboje nuo bedarbio statuso netekimo dienos (Komisijos bylos b. l. 8–9, 32–33). Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte (redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 19 d.) nurodyta, kad svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios: 1) liga, sužalojimas, nėštumas, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų); 2) Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija; 3) užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla. Užimtumo įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad užimtu yra laikomas asmuo, kuris vykdo šią neatlygintiną veiklą: stažuojasi, sudaręs stažuotės sutartį; atlieka praktiką sudaręs savanoriškos praktikos ar profesinės veiklos praktikos sutartį; užsiima profesine veikla profesinės adaptacijos laikotarpiu. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių (įtvirtintų Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose), ir nepateikė jas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų svarbių priežasčių sąrašas yra baigtinis. Pareiškėjo atsisakymo priežastis – netinka darbo laikas – nepatenka į šį sąrašą.
Darytina išvada, kad atsakovė Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai panaikino bedarbio statusą nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. nuo kitos dienos, kai pareiškėjas grąžino Pasiūlymą įsidarbinti su žyma, kad jis atsisakė siūlomo darbo, ir nutraukė jo registraciją Užimtumo tarnyboje nuo bedarbio statuso netekimo dienos. Nors Komisija skundžiamame Sprendime neteisingai nurodė, kad UAB „Agaras“, sudarydamas darbo grafiką, atsižvelgia į darbuotojų gyvenamąją vietą ir galimybes atvykti iki darbo, ir darbo laikas koreguojamas atsižvelgiant į tai (b. l. 8, Komisijos bylos b. l. 90), tačiau Komisija priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teigdama, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti Užimtumo tarnybos Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas ir panaikinta registracija Užimtumo tarnyboje, ir atmesdama pareiškėjo skundą.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad atsakovės Užimtumo tarnybos Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas ir nutraukta jo registracija Užimtumo tarnyboje, ir Komisijos Sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Todėl naikinti ginčijamą Užimtumo tarnybos Sprendimo dalį ir Komisijos Sprendimą nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.