Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarties, kuria jam dviem mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. įtariamas tuo, kad 2009-10-04, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pavartodamas fizinį smurtą – rankomis suėmęs nukentėjusiajai L. M. už kaklo ir rankomis bei kojomis sudavęs nukentėjusiajai ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jėga pargriovė ją ant grindų ir, užgulęs savo kūnu nukentėjusiąją, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo;

įtariamas tuo, jog tuo pačiu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis, pavartodamas tokį patį fizinį smurtą, tenkino aistrą analiniu būdu;

įtariamas ir tuo, kad jis tuo pačiu laiku ir esant toms pačioms aplinkybėms, tenkino aistrą oraliniu būdu.

Šiais veiksmais R. J. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Šilutės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Šilutės rajono apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo, pratęsė įtariamajam suėmimą dviem mėnesiams motyvuodamas tuo, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. J. įtariamas padaręs tris sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės, yra nevedęs, nedirba, mokosi neakivaizdiniu būdu, gyvena pas seserį, jo nesieja jokie tamprūs socialiniai ryšiai, dėl to pagrįstai manoma, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ir gali daryti naujus nusikaltimus.

Įtariamasis prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta. Pažymi, jog nėra anskčiau teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasėje. Nurodo, jog neturi pagrindo slapstytis ar daryti naujus nusikaltimus.

Įtariamojo skundas atmestinas, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomosios priemonės paskirtį baudžiamajame procese, nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuratūros pareiškimą ir pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą – dviem mėnesiams, nutartyje nurodė, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis R. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kita vertus, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimą, nesprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, tačiau surinktų duomenų pagrindu sprendžia, ar pagrįstas prokuroro prašymas skirti vienokią ar kitokią kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad už nusikalstamas veikas, kurios pripažįstamos sunkiomis, asmeniui gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir, jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be, ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio tyri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl galima manyti, kad įtariamasis gali vengti atsakomybės ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo bei teismo (BPK 122 str. 2 d.). Be to, R. J. yra įtariamas dėl trijų sunkių nusikaltimų padarymo, yra jauno amžiaus, nedirba, todėl yra pagrįstas manymas, kad jis gali daryti naujus sunkius nusikaltimus (BPK 122 str. 4 d.).

Todėl šiuo metu minėtos aplinkybės nesudaro reikiamo pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo padaryto sprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo R. J. skundą atmesti.

Nutartis toliau neskundžiama.