Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja L. L. 2018 m. vasario 2 d. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu dėl nuosavybės teisės įregistravimo į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2018 m. vasario 9 d. priėmė Sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) bei Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodydamas, kad registro tvarkytojui pateikti dokumentai nepatvirtina E. P. nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pranešimas jam įteiktas tinkamai. Prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo negauta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 532 straipsnyje, reglamentuojančiame pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje toks pranešimas buvo paskelbtas 2018 m. spalio 8 d. specialiame tinklapyje www.teismai.lt (b. l. 60). LR CPK 533 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš nurodytų sąlygų iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijama, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (LR CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Motyvuojamoji dalis

Remiantis (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro raštu „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 1987 m. liepos 14 d. S. Š. kreipėsi su prašymu atlikti gyvenamojo namo su priklausiniais (registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. P. V. įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamojo namo su priklausiniais (registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), naudotoju nuo 1987 m. liepos 14 d. iki 2013 m. liepos 26 d. buvo įregistruotas S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į minėtus statinius, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebuvo.

(duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos senūnijos pateiktame rašte „Dėl pastatų“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota sodyba, kurioje yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei kiemo įrengimai. Minėta sodyba asmeninės nuosavybės teise priklauso S. Š. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Ukmergės valstybinės notarinės kontoros (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje gyveno S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTSFR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 straipsnis). Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi, iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. J. D. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. Č. ir H. M., bylos Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K v. O. K. ir kl., bylos Nr. 3K-3- 413/2003).

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos L. L. pareiškimas negali būti tenkintinas. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo paveldėtas ir nuosavybės teise priklausė S. Š.. Viena iš būtinų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti yra sąžiningas ir teisėtas daikto valdymas. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (LR CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Teismas pažymi, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre (pastaruoju atveju - įrašai ūkinėse knygose), kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais (LR CK 4.22 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), rūsį, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini) ir šulinį, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.