Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-03-20 · Civilinė byla Nr. e2S-869-392/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
e2S-869-392/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03030-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
A. M.
Trečiasis asmuo
K. M., G. M., viešoji įstaiga „Noreikiškių kaimynai“
Atsakovas
L. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-869-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03030-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. ir trečiųjų asmenų K. M. bei G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. V. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Noreikiškių kaimynai“, K. M., G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti naudojimosi tvarką 253,50 kv. m bendro ploto negyvenamąja patalpa – palėpe, esančia adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Palėpė) pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro matininkės G. B. parengtą neįrengtos Palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių 2023 m. lapkričio 24 d. projektą; 2) nustatyti naudojimosi tvarką 0,1106 ha ploto žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topoera“ matininko A. P. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo 2024 m. vasario 5 d. schemą; 3) atidalinti rūsio patalpas pagal bendraturčių susitarimo Dėl rūsio patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), priskyrimo šiuo adresu esančioms patalpoms 2024 m. vasario 9 d. projektą, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį bei nustatyti Palėpės naudojimosi tvarką pagal priešieškinyje nurodytus reikalavimus.

Šalies argumentai

3. Ieškovė ir tretieji asmenys K. M. bei G. M. 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną naudojimosi tvarką bendro naudojimo patalpomis, kurios pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto plane, pažymėtos Nr. a-1, a-2, a-3, a-4, per kurias patenkama į palėpės ir rūsio patalpas, pagal kurią šalims ir tretiesiems asmenims K. M. bei G. M. priskirti bendrai naudotis bendro naudojimo patalpomis pirmo aukšto plane, pažymėtomis Nr. a-1, a-2, a-3, a-4, įpareigojant bendraturčius nekeisti spynos nuo lauko durų, kurios yra įrengtos tarp bendro naudojimo patalpų Nr. a-1 ir a-2. Nurodė, kad atsakovė, nepranešusi kitiems bendraturčiams, 2024 m. gruodžio 18 d. pakeitė tarp bendro naudojimo patalpų Nr. a-1 ir a-2 (verandoje) esančių lauko durų spyną, atsakovė yra konfliktiška ir galimai turimus raktus nuo minėtų durų perdavė svetimam asmeniui, kuris 2024 m. spalio 9 d. buvo patekęs į ginčo pastatą. Atsakovė visokiais veiksmais stengiasi padaryti taip, kad kitų butų savininkai negalėtų normaliai naudotis jiems priklausančiomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis rūsio ir palėpės patalpomis, o tai apsunkina naudojimąsi bendro naudojimo patalpomis, taip pat palėpės patalpomis ir rūsio patalpomis, į kurias yra patenkama būtent per bendro naudojimo patalpas Nr. a-1, a-2, a-3, a-4.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas grėsmės egzistavimas bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas. Atsakovės teigimu, ieškovė pirmoji buvo pakeitusi minėtų durų spyną (2024 m. gruodžio 10 d.), dėl ko atsakovė negalėjo patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, todėl ji buvo priversta pakeisti lauko durų spyną. Informavo ieškovę bei kitus bendraturčius apie pakeistą spyną ir galimybę atsiimti jiems skirtus naujo užrakto raktus. Ieškovė yra vėl pakeitusi spyną ir gali patekti į patalpas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir nutyli reikšmingas bylai aplinkybes, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo skirti jai baudą, iki 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi netenkino ieškovės A. M. ir trečiųjų asmenų K. M. bei G. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Netenkino atsakovės L. V. prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo, įspėjo ieškovę, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda.

6. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio atsakovei dalykas ir pagrindas yra suformuluoti tinkamai, kartu su ieškiniu pateikti patikslintame ieškinyje minimas aplinkybes, ieškovės vertinimu, turintys pagrįsti įrodymai, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai laikytini tikėtinai pagrįstais ir tenkina pirmąją iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįstas antrosios sąlygos, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimas.

Šalies argumentai

7. Teismas, įvertinęs ieškovės ir trečiųjų asmenų prašyme nurodytus argumentus, atsakovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, nurodė, jog vien tik ta aplinkybė, kad esant objektyviai būtinybei buvo pakeista ginčo durų spyna, nesuponuoja išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, juo labiau, jog šiuo metu ieškovė taip pat jau yra pakeitusi spyną ir į ginčo patalpas galima netrukdoma patekti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas grėsmės egzistavimas bei, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas. Teismas nurodė, jog nepateiktas nei vienas įrodymas, kad ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovės argumentai, jog dėl vienašališkai pakeistos lauko durų spynos, per kurias yra patenkama į pastatą ir jame esančias patalpas, kitiems bendraturčiams užkertama galimybė patekti į jiems priklausančias palėpės ir rūsio patalpas, jomis rūpintis, jas prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti, kad jų būklė bylos nagrinėjimo metu nepablogėtų, laikytinas deklaratyvaus pobūdžio.

9. Teismas teiginius, kad bendraturtis patalpose, į kurias negali patekti kiti asmenys, gali atlikti ir kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių bus padaryta žala kitiems bendraturčiams ar faktinė situacija pastate pasikeis (bus įrengtos papildomos pertvaros, nugriautos kokios nors sienos ir pan.), ir būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, jog atsakovei galimai perdavus raktus tretieji asmenys lankosi bendro naudojimo patalpose, dėl ko ieškovės šeima buvo įbauginta, taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, nes atsakovė jai priklausančiu turtu gali disponuoti savo nuožiūra, o teismui nepateikti jokie duomenys, kad trečiųjų asmenų patekimas ar buvimas bendraturčiams priklausančiose patalpose kelia grėsmę ieškovės šeimai.

10. Teismas įvertinęs tai, padarė išvadą, kad ieškovė ir tretieji asmenys neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė savo veiksmais vengtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar tokio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas arba, kad gali atsirasti žala. Dėl šios priežasties teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

11. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą, nes ieškovė elgiasi itin nesąžiningai, iškreipia faktines aplinkybes ir taip bando suklaidinti teismą, konstatavo, kad teismas šiuo konkrečiu atveju nenustatė piktnaudžiavimo procesu atvejo. Teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių prašymo netenkinimas savaime nereiškia, kad toks prašymas buvo nepagrįstas ar buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Nors, atsakovės teigimu, ieškovė vilkina bylos nagrinėjimą neleisdama Kultūros paveldo departamento darbuotojams atlikti patikrinimo ginčo patalpose, teismas nurodė, jog kaip matyti iš atsakovės pateiktų nuotraukų, ieškovė buvo įspėjusi Kultūros paveldo departamento darbuotoją apie negalėjimą dalyvauti patikrinime. Aplinkybė, kad ieškovei priklausančiose ginčo patalpose buvo matoma įjungta šviesa, savaime taip pat nereiškia, jog būtent ieškovė buvo savo namuose ir kad melavo apie aplinkybes, jog konkrečiu metu buvo išvykusi, taip vengdama patikrinimo. Nesant kitų ieškovės piktnaudžiavimą patvirtinančių įrodymų, teismas atsakovės prašymą atmetė, tačiau ieškovę įspėjo, kad esant nustatytiems atvejams, tai gali būti kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti paskirta iki penkių tūkstančių eurų bauda.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė A. M. ir tretieji asmenys K. M. bei G. M. (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės A. M. ir trečiųjų asmenų K. M. bei G. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantai su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė kilo po skundžiamos nutarties priėmimo ir atsakovės nuomonės į bylą pateikimo. Atskirojo skundo argumentai:

12.1. Apeliantai nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra grindžiama išimtinai atsakovės nuomonėje nurodytais teiginiais, kurie yra išgalvoti ir nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovės nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, teisme buvo gauta 2025 m. sausio 7 d., o skundžiama nutartis priimta jau sekančią dieną – 2025 m. sausio 8 d. Ieškovei nebuvo sudarytos galimybės atsikirsti į atsakovės teiginius ir pateikti atitinkamus įrodymus. Iš esmės skundžiamoje nutarties dalyje teismas preziumavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra teisingos ir jomis grindė nutartį. Tokia nutartis neatitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, todėl yra naikintina.

12.2. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog vien tik ta aplinkybė, kad esant objektyviai būtinybei buvo pakeista ginčo durų spyna, nesuponuoja išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atsakovės elgesys, kai savaitę laiko ji neva negali patekti į savo patalpas, tačiau dėl šios problemos nesusisiekia su kitais bendraturčiais, jų neinformuoja, nederina su jais nei raktų paskolinimo, nei spynos pakeitimo klausimų, vietoje to savavališkai pakeičia durų spyną, negali būti vertinamas kaip objektyvi būtinybė, sąžiningas ir tuo labiau teisėtas elgesys. Atsakovei nuo 2024 m. gruodžio 10 d. žinant, kad ji negali patekti į patalpas, nebuvo jokių objektyvių ir skubių priežasčių praėjus 8 dienoms nuo sužinojimo momento, 2024 m gruodžio 18 d. vienašališkai pakeisti lauko durų spyną.

12.3. Priešingai nei atsakovė, ieškovė apie pakeistą lauko durų spyną tinkamai informavo atsakovę žinute ir el. laišku, nurodė, kad jai taip pat yra padarytas raktas nuo lauko durų, kurį ji gali pasiimti iš ieškovės. Pažymėjo, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjusi praktika visais klausimais bendrauti SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais, kurios visada buvo laikomasi. Tačiau atsakovė iki pat šiol į ieškovės žinutę ir el. laišką nesureagavo, rakto nepasiėmė, nors kaip matyti iš bylos medžiagos, žinutę ir el. laišką tikrai gavo. Beveik mėnesį laiko atsakovei nėra reikalingas raktas nuo lauko durų, ji jo nėra pasiėmusi iš ieškovės. Taip pat atsakovė jau daugiau nei aštuonis mėnesius nėra pasiėmusi iš ieškovės ir rakto nuo rūsio durų, prie dvejų rūsio durų pakeitimo išlaidų atlyginimo neprisidėjo.

12.4. Apeliantai nesutinka su teismu, jog į ginčo patalpas galima patekti per rūsį, todėl teiginys, kad yra apsunkintas naudojimasis ieškovei priklausančiomis patalpomis, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Patekti į ginčo patalpas pro rūsį yra įmanoma tik teoriškai. Visų pirma, rūsio patalpos nėra skirtos patekimui į ginčo ar gyvenamąsias patalpas, jos skirtos sandėliavimui. Elektros jungiklį galima įjungti tik patekus į bendrąsias patalpas a-2, a-3, tad iki elektros jungiklio tektų eiti neapšviestu rūsio koridoriumi. Rūsio patalpose yra tamsu, jomis vaikščioti, ypač tamsiu metu, yra labai nesaugu ir pavojinga tiek dėl siaurų laiptų ir praėjimų, graužikų. Be to, rūsio patalpos yra rakinamos. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys su savimi raktų nuo rūsio patalpų nesinešioja, tai nėra saugu.

12.5. 2024 m. gruodžio 18 d. vakarą nepilnametis vaikas vienas tamsioje verandoje laukė iš darbo Vilniuje grįžtančių tėvų, nes atsakovei vienašališkai pakeitus lauko durų spyną negalėjo patekti į bendro naudojimo patalpas, o jomis – į butą Nr. 2. Vaikas patyrė didelį stresą ir baimę, išsigando. Dėl šio atvejo 2024 d. gruodžio 30 d. ieškovės šeimoje lankėsi Vaikų teisių tarnybos atstovas, buvo užfiksuotas vaiko teisių pažeidimas. Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms ateityje bei bylos nagrinėjimo metu visiems bendraturčiams užtikrinti neapsunkintą naudojimąsi ginčo patalpomis, nevaržomą patekimą į jas, taikytinos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

12.6. Apeliantai nurodo, kad atsakovė savo nuomonėje būtinybę vienašališkai pakeisti lauko durų spyną grindžia tuo, kad 2024 m. gruodžio 10 d. Kultūros paveldo departamentas negalėjo patekti į pastatą ir atlikti pagal atsakovės skundą pradėto patikrinimo. Tačiau laikotarpyje nuo 2024 m. gruodžio 10 d. nei atsakovė, nei Kultūros paveldo departamentas neinformavo ieškovės apie tai, kad 2024 m. gruodžio 10 d. patikrinimo metu negalėjo patekti į pastatą, ieškovė tai sužinojo tik susipažinusi su atsakovės į bylą pateikta nuomone bei iš Kultūros paveldo departamento 2024 m. gruodžio 20 d. atsiųsto laiško.

12.7. Apeliantų nuomone, atsakovės teiginiai, kad ieškovė vilkina bylos nagrinėjimą neleisdama Kultūros paveldo departamento darbuotojams atlikti patikrinimo ginčo patalpose, yra nepagrįsti. Teismas formaliai perrašė atsakovės teiginius, neįsitikinęs jų pagrįstumu, nesigilindamas dėl kokių priežasčių buvo atliekamas šis patikrinimas, nesurinkęs jokių įrodymų dėl šio patikrinimo turinio ir dar gi nutartyje nepagrįstai įspėjo atsakovę dėl atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl neva vilkinto patikrinimo, kuris net nėra susijęs su nagrinėjama byla. Nurodo, kad nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. pastate vyko ne vienas Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos patikrinimas, kuriuose ieškovė ir tretieji asmenys dalyvavo. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė ir tretieji asmenys vengia patikrinimų ar baiminasi, kad institucijos patikrins jų teisėtai atliktus darbus, yra nepagrįsti, nelogiški ir išgalvoti tyčia, siekiant pažeminti ir apšmeižti ieškovę ir trečiuosius asmenis.

12.8. Apeliantai nurodo, kad atsakovės nuomonėje nurodyti teiginiai, kad ieškovė neva vilkino Kultūros paveldo departamento atliekamą patikrinimą, trukdė jį atlikti, yra nepagrįsti. Ieškovė informavo Kultūros paveldo departamentą, kad negalės dalyvauti patikrinime iš anksto, 2024 m. lapkričio 28 d., netrukus po to, kai gavo kvietimą dalyvauti apžiūroje. Savo nuomonėje atsakovė nurodė išgalvotus teiginius, kad neva ieškovė 2024 m. gruodžio 10 d. nedalyvavo Kultūros paveldo departamento patikrinime, nes departamentui nurodė, kad yra išvykusi į užsienį. Šių atsakovės teiginių nepatvirtina jokie įrodymai. Ieškovė nebuvo išvykusi į užsienį ir tokių aplinkybių Kultūros departamentui nurodžiusi nebuvo. Ieškovė negalėjo dalyvauti patikrinime, nes tuo metu turėjo svarbių, neatidėliotinų asmeninių reikalų. Be to, dalyvavimas patikrinimuose nėra privalomas ir gali vykti pačiam asmeniui nedalyvaujant. Tad ieškovė jokiais savo veiksmais jokių patikrinimų niekada nevilkino, šie atsakovės teiginiai yra išgalvoti.

12.9. Apeliantai nurodo, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu visi bendraturčiai galėtų nevaržomai patekti į ginčo patalpas, be jokių apsunkinimų jomis naudotis, rūpintis, užtikrinti jų tinkamą būklę. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutarties dalyje šio prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės aspekto nevertino, o laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį nepagrįstai siejo vien tik su būtinumu užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą.

12.10. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas. Nurodo, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė niekaip nevaržo atsakovės nuosavybės teisių į ginčo patalpas, taip pat nevaržo galimybių naudotis ginčo patalpomis, užtikrina tiek atsakovės, tiek ieškovės ir trečiųjų asmenų interesų pusiausvyrą. Prašomos priemonės užtikrina, kad naudojimasis ginčo patalpomis bylos nagrinėjimo metu nebūtų apsunkintas nei atsakovei, nei ieškovei ir tretiesiems asmenimis, kad jie visi galėtų nevaržomai į šias patalpas patekti ir jomis rūpintis. Dėl šių priemonių taikymo atsakovė nepatirs jokių suvaržymų ar nuostolių. Taigi prašomos taikyti priemonės atitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamus proporcingumo reikalavimus.

Atsiliepimas

13. Atsakovė L. V. atsiliepimu į ieškovės ir trečiųjų asmenų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

13.1. Atsakovė nurodo, kad apeliantai nepagrįstai ir melagingai nurodo, jog skundžiama nutartis yra grindžiama išimtinai atsakovės nuomonėje nurodytais teiginiais, kurie yra išgalvoti ir nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovė savo teiginius pagrindė tiek byloje esančiais įrodymais, tiek prie nuomonės pridėtais įrodymais. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kuriais pagrindė savo dėstomus teiginius. Todėl apeliantai ne tik nepagrįstai, bet ir melagingai nurodė, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų.

Šalies argumentai

13.2. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog ieškovei nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į atsakovės 2025 m. sausio 6 d. nuomonę dėl prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. CPK nuostatos nenumato pareigos teismui, kad teismas suteiktų galimybę ieškovei atskirsti į atsakovės atsiliepimą (nuomonę) dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neprašė ieškovės pateikti savo atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tokio procesinio veiksmo nenumato CPK 147 straipsnis. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 7 darbo dienų termino, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas laikėsi CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prailginto 7 darbo dienų termino ir pagrįstai priėmė nutartį paskutinę termino dieną, t. y. 2025 m. sausio 8 d.

Atsiliepimas

13.3. Atsakovė nurodo, kad savo nuomonės (atsiliepimo) teiginius pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, kuriuos analizavo ir tyrė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Tuo tarpu apeliantai nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu taip ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės teiginius bei skundžiamos nutarties motyvus. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog atsakovė nepranešė apie durų spynos pakeitimą. Atsakovei nepavykus atrakinti durų, kurių spyną buvo pakeitusi ieškovė, ir patekti į savo butą, atsakovė pakeitė spyną ir pakabino informacinį pranešimą. Tai patvirtina 2024 m. gruodžio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi, ieškovė buvo informuota kur gauti raktą, t. y. jog raktą ieškovė gali atsiimti iš atsakovės. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, jog pakeitusi durų spyną apie tai informavo atsakovę. Todėl susidarė situacija, jog atsakovė nežinojo į ką kreiptis laikotarpiu nuo gruodžio 10 d. iki gruodžio 18 d., kad gautų naujus raktus nuo durų spynos.

13.4. Atsakovė nesutinka su apeliantų argumentų, jog atsakovė daugiau nei aštuonis mėnesius nėra pasiėmusi iš ieškovės rakto nuo rūsio durų, prie dvejų rūsio durų pakeitimo išlaidų atlyginimo neprisidėjo. Tai paneigia byloje esantys atsakovės susirašinėjimas SMS žinutėmis su ieškove, t. y. atsakovė 2024 m. spalio 1 d. prašė ieškovės rakto nuo rūsio. Be to, prie pirmojo rūsio durų pakeitimo išlaidų atsakovė prisidėjo (sumokėjo 22 Eur), tą patvirtina pridedama sąskaita-faktūra ir pinigų priėmimo-perdavimo kvitas. Tuo tarpu dėl antrojo rūsio durų pakeitimo (dėl 300 Eur), ieškovė niekaip nepagrindė atsakovei tokių išlaidų dydžio. Taigi, visa tai akivaizdžiai parodo nesąžiningą ir nekorektišką ieškovės elgesį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei skyrė įspėjimą.

Atsiliepimas

13.5. Atsakovė nurodo, kad ieškovės teiginiai dėl to, jog vaikas neva patyrė didelį stresą ir baimę, yra abejotini ir nepagrįsti. Pati ieškovė nurodė, jog gruodžio mėnesį buvo išvykusi neva į užsienį su šeima, šią informaciją patvirtino tiek ieškovė, tiek Kultūros paveldo departamento atstovė, norėdama suderinti su ieškove apžiūros laiką. Tad kyla pagrįstų abejonių ar vaikas grįžo iš mokyklos ar buvo atostogauti su ieškove. Atkreiptinas dėmesys, jog apie aplinkybę dėl vaiko neva negalėjimo patekti į patalpas ieškovė nieko nenurodė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių. O šią aplinkybę nurodė tik atskirajame skunde. Tad ir ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių ieškovės sąžiningumu, nes kyla klausimų kodėl ši aplinkybė nebuvo nurodyta prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

13.6. Atsakovė pažymi, kad ieškovė neturi jokių kliūčių patekti į savo patalpas, kadangi dar 2024 m. gruodžio 18 d. ieškovė pati vėl pakeitė spynas ir jau 2024 m. gruodžio 18 d. vakare buvo savo patalpose. Šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė. Taigi, dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė faktiškai gali patekti į patalpas pro ginčo duris, kadangi ji iš naujo pasidarė naują spyną ir turi pas save raktą bei gali patekti į patalpas pro rūsį. Tai yra akivaizdus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo trūkumas.

Atsiliepimas

13.7. Atsakovės nuomone, ieškovė ir tretieji asmenys neįrodė, kad jų teisės šiuo metu yra pažeidžiamos arba kad egzistuoja reali grėsmė pažeidimams. Šiuo metu bendraturčiai naudojasi patalpomis pagal faktinę situaciją. Vien tik ieškovės teiginiai nėra pakankami siekiant pagrįsti laikinosios apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Teismas privalo laikytis proporcingumo principo, užtikrindamas, kad priemonės nepagrįstai neapribotų atsakovės teisių. Siūlomos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų atsakovės interesus ir sukurtų neadekvačias ribojimo sąlygas, kurios neatitinka ieškovės pateiktų reikalavimų masto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės ir trečiųjų asmenų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantai, kartu su apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ir prašė prijungti prie bylos. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Kultūros paveldo departamento raštas ir susirašinėjimas su ieškove ir ieškovės SMS žinutės atsakovei, priimtini.

17. Apeliantė dieną prieš teismo posėdį bei teismo posėdžio dieną pateikė teismui naujus įrodymus ir papildomus paaiškinimus, kuriais išplėtojo savo poziciją. Tačiau CPK 323 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl 2025-03-19 pateikus paaiškinimus ir naujus įrodymus priimti atsisakytina.

18. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nepateiktas nei vienas įrodymas, kad ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vien tik ta aplinkybė, kad esant objektyviai būtinybei buvo pakeista ginčo durų spyna, nesuponuoja išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, be to ieškovė ir tretieji asmenys neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė savo veiksmais vengtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar tokio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas arba, kad gali atsirasti žala.

20. Apeliantai nurodo, kad ieškovei nebuvo sudarytos galimybės atsikirsti į atsakovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginius ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pasak apeliantų, skundžiama nutarties dalis yra grindžiama išimtinai atsakovės nuomonėje nurodytais teiginiais, kurie yra išgalvoti ir nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Apeliantų nuomone, tokia nutartis neatitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, todėl yra naikintina. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir savo išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė įvertinęs šalių pateiktų įrodymų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo teiginius pagrindė tiek byloje esančiais įrodymais, tiek prie nuomonės pridėtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepagrįstai nurodo, jog ieškovei nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į atsakovės atsiliepimą, nes CPK nuostatos nenumato teismui pareigos suteikti galimybę ieškovei atsikirsti į atsakovės atsiliepimą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

21. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog vien tik ta aplinkybė, kad esant objektyviai būtinybei buvo pakeista ginčo durų spyna, nesuponuoja išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Apeliantai nurodo, kad atsakovės elgesys, kai savaitę laiko ji neva negali patekti į savo patalpas, tačiau dėl šios problemos nesusisiekia su kitais bendraturčiais, jų neinformuoja, nederina su jais nei raktų paskolinimo, nei spynos pakeitimo klausimų, vietoje to savavališkai pakeičia durų spyną, negali būti vertinamas kaip objektyvi būtinybė, sąžiningas ir tuo labiau teisėtas elgesys. Pasak apeliantų, priešingai nei atsakovė, ieškovė apie pakeistą lauko durų spyną tinkamai informavo atsakovę žinute ir el. laišku, nurodė, kad jai taip pat yra padarytas raktas nuo lauko durų, kurį ji gali pasiimti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta.

22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pakeitė ginčo durų spyną. Atsakovė nurodė, jog tai padarė dėl objektyvių priežasčių, nes negalėjo patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas. Apeliantų argumentą, jog atsakovė neinformavo ieškovės apie pakeistą durų spyną, paneigia antstolės 2024 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių protokolas ir su juo pateiktos nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad atsakovė buvo įspėjusi ieškovę apie pakeistą ginčo durų spyną ir informavo ieškovę apie galimybę atsiimti naujos spynos raktą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovės ir trečiųjų asmenų prašyme nurodytas teiginys, kad atsakovė vienašališkai, neinformuojant kitų bendraturčių pakeitė lauko durų spyną, jog tai apsunkino naudojimąsi bendro naudojimo patalpomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu ieškovė taip pat jau yra pakeitusi spyną ir į ginčo patalpas galima netrukdomai patekti. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog dėl vienašališkai pakeistos lauko durų spynos, kitiems bendraturčiams užkertama galimybė patekti į jiems priklausiančias palėpės ir rūsio patalpas, jomis rūpintis, prižiūrėti, tvarkyti jas ir pan.

23. Apeliantės argumentą, jog atsakovė jau daugiau nei aštuonis mėnesius nėra pasiėmusi iš ieškovės ir rakto nuo rūsio durų, paneigia atsakovės susirašinėjimas SMS žinutėmis su ieškove, t. y. atsakovė 2024 m. spalio 1 d. prašė ieškovės rakto nuo rūsio.

24. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepateiktas nei vienas įrodymas, jog ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė iš tiesų imtųsi veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas ginčijamos nutarties priėmimo pagrįstumą vertina pagal jos priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius