Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. G. (P. G.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi-apsaugos darbuotoju, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (aštuonios veikos), ir 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (šešios veikos) – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 24 MGL dydžio (1 200 Eur) bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. 2024 m. liepos 2 d., apie 10.25 val., Vilniuje, Islandijos g., ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARPK0202 nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis P. G. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su D. L. (D. L.) nuvyko į barą. Išgėrė ne mažiau kaip šešis 0,5 l bokalus alaus ir keletą kokteilių. Prisimena, kad policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą. Kitų aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą atpažino save vairuojantį automobilį. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Liudytojas D. L. apklausiamas parodė, kad su P. G. nuvyko į barą. Gėrė alų, ar gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus, neprisimena. Abu buvo neblaivūs. Prisimena, kad vaikščiojo po miestą, rėkavo, elgėsi neadekvačiai, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kitų aplinkybių dėl girtumo neprisimena.

Liudytoja L. S. apklausiama parodė, kad pastebėjo du akivaizdžiai neblaivius vaikinus, kurie elgėsi neadekvačiai, šūkavo, vienas iš jų rankose laikė oranžinės spalvos kugelį. Vaikinas šviesesniais plaukais atsisėdo į gatvėje stovintį krovininį automobilį, pavažiavo ir paliko jį stovėti viduryje gatvės.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog gatve važiuoja baltos spalvos krovininis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdi P. G., kuris sustabdo krovininį automobilį viduryje važiuojamosios kelio dalies, išlipa ir svirduliuodamas nueina.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėdamas vaizdo įrašą P. G. atpažino save vairuojantį krovininį automobilį.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėdamas vaizdo įrašą D. L. atpažino P. G. vairuojantį krovininį automobilį.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų matyti, kad P. G. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,57, o antrojo tikrinimo metu – 1,82 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. G. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 1,82 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis P. G. apklausiamas parodė, kad išgėrė ne mažiau kaip šešis 0,5 l bokalus alaus ir keletą kokteilių, po ko vaizdo įraše atpažino save vairuojantį automobilį. Be P. G. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo liudytojo D. L. parodymai, iš kurių matyti, kad P. G. vartojo alkoholį, buvo neblaivus; liudytojos L. S. parodymai, pagrindžiantys, jog akivaizdžiai neblaivus vaikinas vairavo krovininį automobilį; vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriuose objektyviai užfiksuota, kaip P. G. vairuoja krovininį automobilį, sustabdo jį viduryje važiuojamosios kelio dalies, išlipa ir svirduliuodamas nueina; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, rodantis, kad P. G. buvo nustatytas 1,82 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. P. G. suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus, – tai akivaizdu iš jo nurodyto didelio kiekio alkoholio vartojimo aplinkybių ir pirmojo tikrinimo metu jam nustatyto sunkaus, 2,57 promilės neblaivumo laipsnio, dėl kurio asmuo objektyviai negali jaustis blaivus, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis P. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir dyžiu, prašė sumažinti išieškotiną konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą ir leisti ją mokėti dalimis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę P. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. P. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio be aiškesnių tikslų ir motyvų, nusikalstama veika žala nepadaryta. P. G. yra nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas tris kartus už kito pobūdžio nusikalstamas veikas, per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu. Visa tai P. G. asmenybę apibūdina daugiau neigiamai, leidžia įžvelgti jo tam tikrą polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo. P. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą, už ankstesnes nuosekliai griežtesnę, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas nežymiai didesnis už vidurkį.

P. G. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Arešto bausme P. G. nuteisiamas pirmą kartą. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir P. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, praeityje P. G. probacija pasiteisino, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, P. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, tačiau turint omenyje jo teistumus ir administracinius baustumus, bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas maksimalus, paskiriant P. G. pareigas. Teismo vertinimu, ilgalaikė P. G. priežiūra, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnė už jo trumpalaikį nubaudimą ir paleidimą į laisvę be tolimesnės kontrolės.

Nusikalstamą veiką P. G. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, per pastaruosius penkerius metus jis daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, P. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir P. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad jis, nors nuvažiavo ir nedidelį atstumą, bet vairavo dienos metu sostinės centre gatvėje krovininį automobilį iki 3,5 t, pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas sunkus, 2,57 promilės neblaivumo laipsnis, teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas negali būti artimas minimaliam, todėl nustatytinas artimesnis vidurkiui.

Automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo P. G., laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone – konfiskuotinu turtu. AB „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Tai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, sudaro pagrindą iš P. G. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio kaina Lietuvoje su PVM yra 22 863 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir P. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat tai, kad jis, viena vertus, yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, kita vertus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis gauna 924 Eur per mėnesį dydžio darbo užmokestį, Nekilnojamojo turto registro ir Kelių transporto priemonių registro duomenimis nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių neturi, teismas sprendžia, kad įgyvendinti bausmės paskirtį pakankamai padės konfiskuotino automobilio vertės ketvirtadalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta galimybė teismui nustatyti savanorišką išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą ar jos sumokėjimą išdėstyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G. (P. G.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. G. (P. G.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, P. G. (P. G.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, nustatant jam pareigas: dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, P. G. (P. G.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, P. G. (P. G.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančius 5 715,75 Eur valstybės nuosavybėn.

P. G. (P. G.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti P. G. (P. G.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „turto konfiskavimas e1-4080-1223/2024“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.