Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei E. G. bei atsakovės E. G. priešieškinį ieškovui V. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės priešieškinis ieškovui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Be kitų reikalavimų atsakovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) areštuoti MB „Inžinerinis auditas“ (į. k. 302904569, buveinės adresas: Papilėnų g. 3-46, Vilnius) mažosios bendrijos V. G. nario teises, uždraudžiant ieškovui V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) atlikti šiuo veiksmus: 1) parduoti, įkeisti ar kitu būdu suvaržyti mažosios bendrijos nario teises; 2) balsuoti ir/arba priimti sprendimus dėl mažosios bendrijos nario teisių perleidimo arba naujų mažosios bendrijos narių priėmimo; 3) balsuoti ir/arba priimti sprendimus paskirstyti mažosios bendrijos pelną už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, taip pat už finansinių metų laikotarpį, priimti sprendimus dėl mažosios bendrijos lėšų naudojimo nario asmeniniams poreikiams ir visus kitus sprendimus, susijusius su MB „Inžinerinis auditas“ piniginių lėšų išmokėjimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu (suvaržymu);

2) areštuoti 24 617,70 EUR pinigines lėšas, esančias ieškovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) AB banko „Swedbank“ sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), ir/arba kitose V. G. priklausančiose atsiskaitomosiose Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sąskaitose, taip pat kitose finansų įstaigose arba grynais pinigais laikomas pinigines lėšas.

Nurodo, kad ieškovas santuokos metu 2012 metais įregistravo mažąją bendriją - MB „Inžinerinis auditas“, į. k. 302904569, buveinės adresas: Papilėnų g. 3-46, Vilnius. MB „Inžinerinis auditas“ steigėjas, mažosios bendrijos narys ir vadovas yra ieškovas V. G. Kadangi MB „Inžinerinis auditas“ buvo įsteigta santuokos metu mažosios bendrijos nario teisės taip pat ir MB „Inžinerinis auditas“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nurodytas turtas, nutraukiant santuoką, turi būti padalintas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas, būdamas MB „Inžinerinis auditas“ nariu ir vadovu, turi galimybę nevaržomai spręsti dėl MB „Inžinerinis auditas“ banko sąskaitoje esančių pinginių lėšų nuėmimo (panaudojimo), pervedimo į savo asmenines ar kitų trečiųjų asmenų sąskaitas. Nurodo, kad įmonė disponuoja didelės vertės piniginėmis sumomis: 2015-03-31 sąskaitos likutis buvo 38 960,32 EUR; 2015-04-30 - 20 868,97 EUR. Ginčo šalims pradėjus vesti atskirą ūkį, MB „Inžinerinis auditas“ sąskaitoje apskaitomos piniginių lėšų sumos ženkliai sumažėjo. Be to, ieškovui iš įmonės sąskaitos buvo išmokėti 24 617,70 EUR dydžio dividendai. Minėta, suma atsakovės teigimu, priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise, todėl turi būti įtraukta į santuokoje įgyto dalintino turto masę. MB „Inžinerinis auditas“ pelnas privalėjo būti skirstomas abiems sutuoktiniams. Tačiau ieškovas, būdamas MB „Inžinerinis auditas“ nariu ir vadovu, visą MB „Inžinerinis auditas“ paskirstytą pelną, 2015-04-27 nusprendė pervesti į jam priklausančią asmeninę banko sąskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė turi pagrindą manyti, kad ieškovas siekia ne tik sumažinti santuokoje įgyto dalintino turto masę, bet ir gali bandyti perleisti santuokoje įgytą turtą. Todėl yra pagrindas taikyti byloje atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą. Pažymėtina, kad priešieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia atsakovei pranašumo ieškovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta c.b. Nr.2-971/2012).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, turi atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (LR CPK 178 str.).

Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (LR CPK 185 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 12 ir 178 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp jų, ir didelė ieškinio suma. Teismų praktikoje aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai ieškinio turtinių reikalavimo suma yra didelė, nes didelė pinigų suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovui.

Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir reiškiamų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovas santuokos metu 2012 metais įregistravo mažąją bendriją - MB „Inžinerinis auditas“, yra jos steigėjas, narys ir vadovas. Kadangi MB „Inžinerinis auditas“ buvo įsteigta santuokos metu mažosios bendrijos nario teisės taip pat ir MB „Inžinerinis auditas“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nurodytas turtas, nutraukiant santuoką, turi būti padalintas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ieškovui iš įmonės sąskaitos buvo išmokėti 24 617,70 Eur dydžio dividendai. Preziumuojama, kad minėta suma priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise, todėl turi būti įtraukta į santuokoje įgyto dalintino turto masę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir manydamas, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, 2015 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindinis atsakovo atskirojo skundo argumentas yra tas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atves MB į bankrotą, jog bus paralyžuota įmonės veikla, o iš areštuotos sąskaitos atsakovas moka mokesčius.

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą aiškiai suformulavo tiek priešieškinio dalyką, tiek pagrindą, kadangi išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, todėl manytina, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto argumentai nėra pagrįsti, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės atves MB į bankrotą, jog bus paralyžuota įmonės veikla. Pirmos instancijos teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra varžoma įmonės ūkinė veikla. Nutartimi apeliantui nustatytas apribojimas parduoti, įkeisti ar kitu būdu suvaržyti mažosios bendrijos nario teises, taip pat nevaržomai priiminėti bet kokius sprendimus, susijusius tiek su nario teisių perleidimu, tiek su dividendų išmokėjimu ir panašiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog minėtos laikinosios apsaugos priemonės trukdo juridinio asmens galimybei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą.

Atskiruoju skundu ieškovas nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje priešieškiniu reikalaujama 24 617,70 Eur suma, kuri galimai turi būti įtraukta į santuokoje įgyto dalintino turto masę, laikytina didelė ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kitais atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas taip pat nėra paneigtas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.