Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-462-881/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-25
Bylos Nr.
2A-462-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04217-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
"FF Lizingas" Skomė
Atsakovas
UAB „Skomė“
Trečiasis asmuo
B. S., "Tigesta"
Civilinė byla Nr. 2A-462-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04217-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „FF lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7610-599/2011 pagal ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Skomė“ dėl dokumentų išsireikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys – B. S. ir UAB „Tigesta“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „FF lizingas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti iš atsakovo UAB „Skomė“ neteisėto ir nesąžiningo valdymo UAB „Parex lizingas“ (buvęs ieškovo pavadinimas) dokumentus, esančius atsakovo rampos rūsio patalpose R8-46, o būtent, 1999-2001 m. ieškovo ir jo klientų sudarytų sutarčių komplektus, išvardytus 2011-04-04 ieškovo pažymose Nr. 01-147 - Nr.01-159, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinį atmetė. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas bei netenkintinas, kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog ieškovas neįrodė aplinkybių apie tai, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai valdo, turi, disponuoja ieškovui nuosavybės teise priklausančiais dokumentais, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina tas aplinkybes, kad visgi atsakovas nedisponuoja ir nevaldo jokiais ieškovo nuosavybės teise priklausančiais ginčo dokumentais (LR CPK 176 str. – 179 str.; LR CK 4.95 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „FF lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovas davė teismui žinomai melagingus paaiškinimus, kad patalpas R8-46 tariamai valdo ieškovas. Atsakovo susirašinėjimo su Valstybine mokesčių inspekcija dokumentai patvirtina, kad patalpas valdo ne ieškovas, o atsakovas. Šie įrodymai reiškia ieškinio reikalavimų faktinį pripažinimą, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

2. Teismas vienašališkai tyrė 2009 m. spalio 9 d. įvykius, antstoliui R. V. rūsio patalpose fiksuojant faktines aplinkybes.

3. Liudytojo V. Č. parodymai buvo šališki. Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kurias paliudijo ir V. Č., ir ieškovo darbuotojai.

4. Rūsio patalpų R8-46 raktus V. Č. galėjo gauti tik iš atsakovo. Atsakovas nepateikė teismui jokio įrodymo, kad būtų perdavęs ieškovui bet kokių patalpų rūsyje raktus ar pačias patalpas.

5. 2008 m. sausio 25 d. atsakovo raštas patvirtina, kad atsakovas žino, kur yra ieškovo dokumentai, ir valdo šias patalpas. Nepaisant to, atsakovas beveik trejus metus neatsakė į ieškovo prašymus ir taip ir nenurodė, kokiose atsakovo patalpose yra ieškovo dokumentai.

6. Teismas nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, kaip ir kada ieškovo dokumentai dingo iš patalpų R8-31 ar R8-32 ir atsidūrė patalpose R8-46, nevertino jų tinkamumo dokumentų saugojimui ir kitų svarbių aplinkybių.

7. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl to, kad šalių susirašinėjimo metu atsakovas keitė savo paaiškinimus raštu dėl to, kas ir kada, kur padėjo ieškovo dokumentus, nenurodė ieškovui patalpų, kuriose yra ieškovo dokumentai, kaitaliojo savo paaiškinimus.

8. 2004 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas yra akivaizdžiai apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti sąmoningai neidentifikuojamus ir trejus metus ieškovui nenurodomus 15 kv. m. plotus, tariamai ieškovo naudojamus jo dokumentų ir turto saugojimui.

9. Teismas nevertino 2009 m. spalio 21 d. atsakovo rašto Nr. SK-S-10/21 dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovas patvirtino, kad jokių papildomų patalpų ieškovui nuomai neperdavė, t. y. patvirtino, kad 2004 m. gegužės 31 d. aktu UAB „Parex lizingas“ patalpas ne priėmė nuomai, o tik grąžino.

10. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymų dėl liudytojų šaukimo, nepagrįstai leido teismo posėdžiuose nedalyvauti pirmajai UAB „Parex lizingas“ turto administratorei B. S., netenkino ieškovo prašymo išreikalauti atsakovo ir UAB „Tigesta“ sutartinius santykius dėl patalpų nuomos patvirtinančius dokumentus.

11. Atsakovo įgaliojimas advokatui U. Pėdnyčiai šios bylos nagrinėjimo metu jau nebegaliojo (CK 2.142 str. 1 d.), analogiškai negaliojo visi šio advokato išduoti perįgaliojimai kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

12. Skundžiamas sprendimas yra naikintinas absoliučiais negaliojimo pagrindais kaip priimtas be motyvų.

13. Kadangi ieškovo dokumentai iš specialiai saugojimui įrengtų atsakovo patalpų dingo per ieškovo turto administravimo laikotarpį neteisėtai, jų atsiradimas bei ieškovo žinios kitose atsakovo patalpose R8-46 taip pat yra neteisėtas. Atsakovas beveik ketverius metus (nuo 2003 m. iki 2007 m.) net neinformavo ieškovo apie šį nesąžiningą ieškovo turto valdymą, kol nepasitaikė proga suklaidinti UAB „Parex lizingas“ turto administratorių UAB „Tigesta“ arba nesąžiningai su juo susitarti pasirašyti 2004 m. gegužės 31 d. aktą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „FF lizingas“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Skomė“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, priimtas tinkamai nustačius įrodinėjimo dalyką ir ištyrus bei įvertinus esmines ginčo išsprendimui aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės normas. Nėra pagrindo sprendimo naikinti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – sprendimas nėra be motyvų, priešingai, teismas motyvavo padarytas išvadas. Apeliantas skunde nukrypsta nuo ginčo dalyko, nurodo nesusijusius su byla argumentus, kurių nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumui ir išsamumui negali turėti įtakos. Išreikalaujant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo įrodinėjimo dalyką sudaro šios faktinės aplinkybės: ar ieškovas yra daikto savininkas; ar atsakovas naudojasi ieškovo daiktu; ar atsakovas daiktu naudojasi be teisinio pagrindo. Byloje ieškovas privalėjo, bet neįrodė, kad apskritai yra praradęs galimybę daryti ūkinį poveikį savo daiktams (praradęs jų valdymą), kuriuos prašo išreikalauti, t. y. kad ieškovo įvardijamos kliūtys apskritai egzistavo, ir kad būtent atsakovas yra užvaldęs ieškovo daiktus ir taip pažeidžia ieškovo teises. Ieškinio tenkinimui neužtenka nustatyti, kad rūsio (R8-46) 15 kv. m. dalyje yra ieškovo dokumentacija, nes nuomotojas nėra tapęs nuomininko daiktų, laikomų išsinuomotose patalpose, valdytoju. Ieškovas turėjo įrodyti, tačiau neįrodė, kad dėl atsakovo konkrečių veiksmų jis negali naudotis konkrečiame plote esančiu savo turtu ir/ar dokumentacija. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo dokumentai nėra užgrobti, o ieškovas vengia atsiimti iš šiuo metu neteisėtai užimtų atsakovo patalpų savo dokumentus bei kitą turtą, kuri atsakovas įvairiais būdais stengiasi grąžinti ieškovui. CK 2.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma teisinių paslaugų sutarties atžvilgiu, todėl ji galioja iki šiol.

Trečiasis asmuo UAB „Tigesta“ pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „FF lizingas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Trečiasis asmuo B. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „FF lizingas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodo, kad negali pateikti jokių faktinių aplinkybių dėl ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismo procesinio sprendimo neišsamus motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, jei sprendimas yra be motyvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2010). Dėl to netgi nustačius, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, jis negali būti naikinamas, jeigu klausimas yra išspręstas teisingai (CPK 270 str., 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teigti, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas nėra jokio pagrindo, nes iš sprendimo turinio matyti, kad teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Kitų absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliantas pareiškė vindikacinį ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo šio neteisėtai valdomus ieškovui nuosavybės teise priklausančius dokumentus.

CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“ kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovą ir atsakovą iki 2010 m. balandžio 1 d. siejo patalpų nuomos santykiai (2 t., b. l. 19). Ginčo dėl to, kad ieškovas savo dokumentus atsakovo patalpose laikė sudarytos nuomos sutarties pagrindu nagrinėjamu atveju nėra, apeliaciniu skundu apeliantas teigia tik tai, kad dokumentus patalpino patalpose R8-31 ar R8-32, o be ieškovo žinios jie buvo perkelti į patalpą R8-46. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civilinė teisė nenumato daiktinių ir prievolinių pažeistų teisių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „ Serneta“, UAB „ Acumen“, bylos Nr. 3K-3-521/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės vyriausiasis prokuroras v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-439/2001). Taigi apeliantas, kurį su atsakovu siejo prievoliniai santykiai, reikšdamas vindikacinį, o ne asmeninį ieškinį, pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, kas yra savarankiškas teisinis pagrindas ieškinį atmesti.

Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad apelianto teisės apskritai nebuvo pažeistos. 2009 m. spalio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, kad ieškovo dokumentai yra laikomi atsakovo patalpoje R8-46. Rūsio patalpos duris antstoliui atrakino apelianto darbuotojas V. Č. (1 t., b. l. 88). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apeliantui kraustantis iš atsakovo patalpų, tuo metu jau buvęs apelianto darbuotojas V. Č. darbuotojams krausčiusiems turtą davė rūsio raktus, tačiau šie atsakė, kad jiems liepta iš rūsio nieko neimti, todėl rūsio raktus V. Č. registruotu paštu išsiuntė apeliantui. Voką su rūsio raktais apeliantas gavo, tačiau užuot paėmęs raktus ir atsiėmęs ginčo dokumentus, apelianto direktorius voką su raktais persiuntė ikiteisminio tyrimo pareigūnams (2 t., b. l. 45). 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, apelianto direktorius kategoriškai atsisakė paimti voką su raktais, motyvuodamas tuo, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs (2 t., b. l. 47). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, turėdamas realią galimybę atsiimti savo dokumentus, pats savo veiksmais atkakliai vilkino jų atsiėmimą, bandydamas sudaryti įspūdį, kad dokumentai yra atsakovo neteisėtai užvaldyti. Taigi ir pareikštu ieškiniu apeliantas siekė ne pažeistų teisių gynybos, bet visiškai kitų tikslų, galimai išvengti nuomos mokesčio mokėjimo už naudojimąsi atsakovo patalpomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apelianto argumentą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui atstovavo neįgalioti asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties, o ne įgaliojimo, išreiškiančio vienašalę atstovaujamo asmens valią (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu, todėl advokato įgaliojimų terminas spręstinas pagal sutarčių galiojimą ir pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas. Pasibaigus sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo (užbaigus teikti teisines paslaugas, klientui nusprendus sutartį nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teisės atlikti konkrečius veiksmus bylos procese. Dėl to advokato teisės atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisinių paslaugų sutarties pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. UAB „Mauda“, A. P. ir UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-54/2007). Kadangi atsakovas teisinių paslaugų sutarties nebuvo nutraukęs, advokatas turėjo teisę atlikti joje nurodytus procesinius veiksmus.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš apelianto 3 327,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktu iš ieškovo atsakovui priteisiama suma advokato pagalbai apmokėti mažinama iki 1 500 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „FF lizingas“ (į. k. 110774988) atsakovui UAB „Skomė“ (į. k. 122574319) 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Jadvyga MardosevičVilija MikuckienėVirginijus Kairevičius