- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e1-2806-1225/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26775-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno rajono sav., bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, kas mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. vasario 15 d., iš Probacijos tarnybos registro kaltinamasis išregistruotas 2023 m. rugpjūčio 16 d.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2024 m. liepos 13 d. apie 11.55 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą puodeliu sudavė savo tėvui G. K. į kaktos sritį, padarydamas kaktos kairėje muštinę žaizdą, sukėlusią nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
M. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad nuo 2024 m. liepos 12 d. vakaro iki kitos dienos pietų vartojo alkoholį – degtinę ir alų. 2024 m. liepos 13 d. apie 11.55 val. jo tėvas G. K. grįžo namo neblaivus. Tuo metu jis (kaltinamasis), būdamas vienas namuose, gaminosi maistą virtuvėje, kai tėvas pradėjo reikalauti, kad šiam duotų alaus. Jis tėvui pasakė, kad alaus neturi, o tėvas nurodė, kad duotų pinigų alui. Atsisakius tai padaryti, tėvas jį apipylė sriuba, kurią buvo pasidaręs, todėl supykęs dešine ranka paėmė puodelį, kuris stovėjo virtuvėje ant palangės, ir tėvui juo vieną kartą trenkė į veidą. Ar tėvui padarė kokius nors sužalojimus, pasakyti negali, bet nuo smūgio tikrai turėjo likti mėlynė. Po smūgio tėvas išėjo iš namų. Savo mamos R. K. tuo metu jis nematė, ar mama matė jų konfliktą, pasakyti negali, bet žino, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, nes tai ne pirmas kartas, kai jis konfliktuoja su tėvu. Jei gerai prisimena, tai jau trečias ikiteisminis tyrimas, kai jo atžvilgiu yra pradedamas tyrimas dėl smurto tėvo atžvilgiu. Neneigia, kad visų konfliktų priežastis – alkoholis, kai būna blaivūs, tokių problemų, kivirčų nekyla. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, su tėvu susitaikė, šis jokių pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis G. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, paaiškino, kad iki 2024 m. liepos 13 d. įvykio jis gėrė gal 5 dienas iš eilės, tiksliai jau neprisimena. Įvykio dieną, t. y. 2024 m. liepos 13 d., jis taip pat buvo neblaivus. Tą dieną iki įvykio jis grįždamas namo, prie šalia daugiabučio esančių konteinerių pargriuvo, nes buvo stipriai neblaivus. Ką tiksliai griūdamas susižalojo, sunku pasakyti, bet skaudėjo kairės rankos alkūnę, kraujavo, bet jau neprisimena, iš kur bėgo kraujas. Jam grįžus namo, buvo sūnus M. K., su kuriuo susiginčijo. Jis tiksliai neprisimena, dėl ko kilo konfliktas, galimai dėl to, kad buvo neblaivus. Tiksliai nežino, kas vyko tarp jų, nes dėl girtumo sunkiai prisimena įvykio detales, prisimena, kad dužo puodelis, tačiau tikrai nepasakys, kokiomis aplinkybėmis – ar sūnus jam trenkė su juo, ar šis dužo netyčia. Neneigia, kad sūnus prieš jį yra smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Netiki, kad sūnus prieš jį būtų smurtavęs, nieko neprisimena, jam jokių pretenzijų neturi. Jo sutuoktinė namo grįžo po visko, todėl pamačiusi jį kruviną iškvietė pagalbą. Sutuoktinė nuolatos kartu negyvena, būna pas jų dukrą, gyvenančią toje pačioje kaimynystėje. Po įvykio su sūnumi nekalbėjo, tačiau neprieštarauja, kad šis toliau gyventų jo namuose. Jis tikrai neprisimena, ką kalbėjo atvykusiems policijos pareigūnams, net neprisimena, kad šie tikrino jo girtumą. Jis nežino, iš kur pas jį atsirado žaizda kaktoje, to neprisimena, gal ši atsirado griūnant.
Liudytoja R. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį – sūnų M. K..
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024 m. liepos 13 d. apie 11.55 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėvas G. K. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su sūnumi M. K.. Konflikto metu virtuvės patalpoje, be jokios aiškios priežasties, sūnus M. K., į ranką paėmęs virtuvėje buvusį puodelį ir užsimojęs, vieną kartą juo trenkė tėvui G. K. į galvos sritį ir prakirto kaktą kairėje veido pusėje virš antakio, taip sukeldamas tėvui G. K. fizinį skausmą ir padarydamas kirstinę žaizdą. G. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, po Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) medikų apžiūros vyras atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Matyti, kad įvykio vieta netvarkinga, sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai. Po įvykio M. K. pasišalino iš įvykio vietos. Mobiliojo ryšio telefonu susisiekus su M. K., šis paaiškino, kad su tėvu susipykęs nebuvo, jam puodeliu netrenkė, jo nesužalojo. M. K. su policijos pareigūnais bendravo nenoriai, trumpai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Vyras nurodė, kad yra išvykęs į Kauną, tačiau paprašius nenurodė tikslaus adreso, kur šiuo metu yra. Vyras atsisakė nurodyti daugiau įvykio aplinkybių. Konflikto metu namuose taip pat buvo R. K., kuri nurodė, kad vyras su sūnumi nuolatos nesutaria, šią naktį abu konfliktavo. Tačiau moteris šiandieną vykusio konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje su uždarytomis durimis. Moteris buvo blaivi, tačiau ji apklausos metu atsisakė liudyti prieš šeimos narį. Schematiškai užfiksuota kraujuojanti žaizda G. K. kaktos kairėje.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. liepos 13 d. apie 11.55 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, išgertuvių metu be jokios aiškios priežasties sūnus M. K., į ranką paėmęs virtuvėje buvusį puodelį ir užsimojęs, vieną kartą juo trenkė tėvui G. K. į galvos sritį ir prakirto kaktą kairėje veido pusėje virš antakio, taip jam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kirstinę žaizdą. G. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Po GMP medikų apžiūros, vyras atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Po įvykio M. K. pasišalino iš įvykio vietos.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas G. K. Apžiūrint asmens veido sritį, virš kairės pusės antakio matomas sužalojimas – žaizda, ant kairės ir dešinės pusių skruostų matomas sukrešėjęs kraujas. Apžiūrėjus asmens kūną, daugiau sužalojimų nepastebėta.
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos įvykio vietos apžiūros metu paimtos puodelio šukės.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų Kūno kameros vaizdo įrašai bei skambučio BPC garso įrašas. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240713-122017UTC+0300.mp4“, matoma, kad į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka moteris, kuri nurodo, kad tėvas su sūnumi yra neblaivūs, nežino, kuo šie nepasidalijo, nes sūnus su puodeliu trenkė tėvui į galvą. Nurodo, kad prieš ją nesmurtavo, sūnus pabėgo, nurodo, kad pastoviai „pešasi“. Vaizdo įraše matomas vyras nurodo: „Aš pats gavau“, nurodo, kad sūnus trenkė iš puodelio, pasakydamas: „Galvą perskėlė“, nurodo, kad nesiskundžia, kad pripratęs. Tikrinamas vyro girtumas, šis dar kartą pasako, kad sūnus puodelį sudaužė į jo galvą. Nustatyta, kad moteris blaivi. Paleidus vaizdo įrašą „PSS‑20240713-125018UTC+0300.mp4“, matomas pirmo įrašo tęsinys, atliekama liudytojos apklausa, kuri nurodo, kad įvykio nematė, asmenys (sutuoktinis ir sūnus) jau buvo susimušę, atsisako duoti parodymus. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240713-131743UTC+0300.mp4“, girdima, kaip policijos pareigūnė telefonu bendrauja su vyriškiu, į kurį kreipiasi M. vardu. Paklausus, kas nutiko tarp jo ir tėvo, nurodo, kad klaustų tėvo. Taip pat nurodo, kad yra pas draugę Kaune. Paleidus BPC skambučio garso įrašą „BPC skambučio įrašas (ID 95441884354, skambučio pradžia_2024-07-1311_58_39).mp3“, girdima, kaip moteris praneša, kad tėvas su sūnumi susimušė, kad sūnus su puodeliu trenkė tėvui į galvą, abu neblaivūs, nurodo adresą.
Iš 2027 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1441/2024 (02) matyti, kad G. K. konstatuota muštinė žaizda kaktos kairėje. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 13 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jis sukėlė fizinį skausmą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant palangės matoma netaisyklingos formos keramikinio puodelio dalis, kuri yra paimama ir supakuojama. Šalia šios puodelio dalies matoma raudonos spalvos dėmė. Apžiūrint virtuvės kambario grindis matoma prie skalbimo mašinos raudonos spalvos dėmė – galimai kraujas, kuri užfiksuojama nuotraukoje.
Iš byloje esančių Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo rezultatų matyti, kad 2024 m. liepos 13 d. 12.26 val. G. K. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis M. K. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Nukentėjusysis G. K. apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas 2024 m. liepos 19 d., išsiunčiant pranešimą paštu.
Kaltinamasis M. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas M. K. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 13 d. jo tėvas G. K., grįžęs namo reikalavo, kad šiam duotų alaus arba pinigų jam įsigyti. Atsisakius tai padaryti, tėvas jį apipylė sriuba, kurią buvo pasigaminęs, todėl supykęs dešine ranka paėmė puodelį, kuris stovėjo virtuvėje ant palangės, ir tėvui juo vieną kartą trenkė į veidą. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo G. K. parodymai, kad 2024 m. liepos 13 d. jam grįžus namo, su sūnumi M. K. susiginčijo, tačiau dėl girtumo sunkiai prisimena įvykio detales. Neneigia, kad sūnus prieš jį yra smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kitų objektų apžiūros protokole, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. liepos 13 d. apie 11.55 val. adresu (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholinius gėrimus, tarp tėvo G. K. ir sūnaus M. K. kilo konfliktas, kurio metu M. K. puodeliu trenkė tėvui į galvos sritį ir prakirto kaktą kairėje veido pusėje virš antakio, taip sukeldamas G. K. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus, objektyviai nustatytus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje ir asmens apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kad virš kairės pusės antakio matoma žaizda, ant kairės ir dešinės pusių skruostų matomas sukrešėjęs kraujas. Kaltinamasis neneigė, kad buvo neblaivus. Jo neblaivumas įvykio metu nustatytas ir alkoholio kiekio matuokliu – nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Tokie patys patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatai užfiksuoti ir Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale. Neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2024 m. lapkričio 17 d.
Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad M. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad M. K. veikoje yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis M. K., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis M. K. anksčiau teistas (įskaitant 2 kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra pradėti. Taip pat, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad jis baustas 4 kartus (nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimas, teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas), baudos nesumokėtos. M. K. nuo 2001 m. sausio 1 d. VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo. Iš Sodros išrašo matyti, kad M. K. nuo 2021 m. lapkričio 13 d. yra bedarbis. Nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užimtumo tarnyboje užsiregistravęs nuo 2023 m. lapkričio 28 d.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. praeityje jau buvo teistas, paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, aptariamu atveju švelniausios BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – viešųjų darbų paskyrimas, neatitiktų bausmės paskirties. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra bedarbis, taip pat tai, kad jis teistas už analogiškas veikas, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamajam M. K. skirtina antra pagal griežtumą bausmė – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį už šios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, terminą. Taip pat kaltinamajam skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudimas vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Smurtiniai veiksmai šiuo atveju atlikti prieš šeimos narį – tėvą, todėl kaltinamajam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netaisyklingos formos keramikinio puodelio dalys, paimtos įvykio vietos apžiūros metu ir perduotos saugoti į daiktų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos, kaip menkavertės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. K. bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netaisyklingos formos keramikinio puodelio dalis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir perduotas saugoti į daiktų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.