Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SD13-4034 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė Sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., neskyrimo priežastis – nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą.

3. Pareiškėjas teigė, kad buvo gavęs informaciją dėl teisės į piniginę socialinę paramą bei pranešimą dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas. Pareiškėjui neaišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis atsakovas priėmė Sprendimą, nes neatsižvelgė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne tik pareiškėjui, bet ir jo seseriai. Todėl atsakovas nepagrįstai vertino turto vertę ir neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis nusprendė, kad pareiškėjas turi tokio dydžio gyvenamąsias patalpas, gyvenamųjų patalpų vertė įvertinta neteisingai. Pareiškėjas paaiškino, jog žemės sklypo, esančio prie namo, plotas yra 9 arai, o ne 25 arai, kaip nurodoma atsakovo išvadoje dėl teisės į piniginę socialinę paramą.

4. Atsakovas nepagrįstai įvertino pareiškėjo turimą automobilį Land Rover Discovery (pagamintas 1994 metais) 2 883,14 Eur suma. Automobilis buvo pirktas 2007 metais už 3 500 Eur ir per 16 metų nuvertėjo iki 700 Eur, yra neeksploatuojamas ir surūdijęs. Pareiškėjas nurodė apie tai informavęs atsakovą, jam buvo pasiūlyta įsivertinti automobilį, tačiau pareiškėjas neturi galimybių skirti lėšų automobilio įvertinimui. Pareiškėjas akcentavo, kad dalis jam priklausančio turto yra areštuota, todėl jis negali juo disponuoti, gauti pajamų iš jo. Pareiškėjas teigė, kad miško paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, iš jo pareiškėjas negali gauti jokių pajamų, todėl šis turtas taip pat neturi būti įskaičiuojamas į turto vertę. Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra iš dalies apsodintas ir iš dalies savaime apaugęs mišku (jaunuolynu), tačiau atsakovas atsisako keisti šio žemės sklypo paskirtį, o dirbti šios žemės ir gauti naudos iš jos nėra galimybės, tačiau šios aplinkybės priimant Sprendimą nebuvo įvertintos.

5. Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime paaiškino, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, jog vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinėmis vertėmis 2023 metams miesteliuose ir kaimuose, pareiškėjui pagal jo deklaruotą gyvenamą vietą buvo nustatytas būsto vertės normatyvas 7 200 Eur, žemės sklypo vertės normatyvas 1 510 Eur, kilnojamo turto, vertybinių popierių vertės normatyvas 3 140 Eur, piniginių lėšų vertės normatyvas 2 355 Eur, o bendras pareiškėjui taikomas turto vertės normatyvas yra 14 205 Eur. Pareiškėjo deklaruoto turto bendra vertė yra 45 293,64 Eur ir viršija jam nustatytą bendrą turto vertės normatyvą (14 205 Eur), todėl Sprendimu jam nebuvo skirta socialinė pašalpa nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., ir remiantis ta pačia tvarka 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2679 nebuvo skirta būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacija nuo 2023 m. spalio 1 d iki 2023 m. gruodžio 31 d.

6. Atsakovas nurodė, kad apskaičiuojant pareiškėjo turto vertę skaičiuota tik ½ deklaruoto nekilnojamo turto vertės, išvados pirmoje lentelėje nurodyta, kad bendras turto normatyvas, taikomas pareiškėjui, yra 14 205 Eur, o faktiškai pareiškėjo turimo (deklaruoto) nekilnojamo turto vertė yra 38 757 Eur (neįskaičiuojant gyvenamo namo dalies vertės), bendra deklaruoto turto vertė 41 640,14 Eur (neįskaičiuojant gyvenamo namo dalies vertės).

7. Atsakovas pažymėjo, kad priimant Sprendimą bei teikiant išvadą dėl teisės į piniginę socialinę paramą atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo kilnojamo turto (automobilio) normatyvas nėra viršytas, tačiau tai nelėmė neigiamo sprendimo priėmimo, nes pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto (žemės sklypų) vertė žymiai viršija tiek žemės sklypams taikomą normatyvą, tiek bendrą Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nurodytą turto vertės normatyvą.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjo 2023 m. spalio 18 d. prašymas Nr. SD13-4034 išnagrinėtas tinkamai, pareiškėjui taikomas turto rūšies normatyvo dydis ir bendras turto vertės normatyvo dydis apskaičiuotas teisingai, remtasi viešuosiuose registruose esančiais duomenimis apskaičiuojant deklaruoto turto vertę. Atsakovas suklydo į išvadą neįtraukdamas gyvenamojo namo vertės (3 435 Eur), bet pagrįstai ir motyvuotai priėmė Sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo. Sprendimas, nepaisant išvadoje esančio netikslumo (neįtraukto gyvenamojo pastato vertės), yra pagrįstas Įstatymo 6 straipsnio 1 punktu (nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą), ir nekilnojamo turto vertės papildomas įtraukimas nekeis Sprendimo turinio esmės – socialinės pašalpos pareiškėjui skirti nėra pagrindo, nes jo nuosavybės teise turimo turto vertė gerokai viršija turto vertės normatyvą.

II.

9. Regionų administracinis teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą patenkino ir panaikino Administracijos Sprendimą. Teismas priteisė iš atsakovo Administracijos 340 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

10.1. Pareiškėjas Administracijos Socialinės paramos skyriui 2023 m. spalio 18 d. pateikė prašymą-paraišką Nr. SD13-4034 piniginei socialinei paramai gauti, kuriame nurodė, jog pageidauja gauti socialinę pašalpą už 2023 m. spalio–gruodžio mėnesį, bei būsto šildymo kompensaciją už 2023 m. spalio–gruodžio mėnesius. Prašyme-paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris yra įregistruotas valstybės registruose, žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir Administracijai davė sutikimą rinkti šiuos duomenis.

10.2. Administracija šio prašymu pagrindu 2023 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 2679 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ ir sprendimą Nr. SD13-4034 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ A. D. Sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjui neskiriama būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacija ir socialinė pašalpa, nes jo turimo (deklaruoto) turto vertė viršija turto vertės normatyvą.

10.3. Ginčui aktualios VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VE-947 (1.3 E) patvirtintos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės 2023 metams miesteliuose ir kaimuose.

10.4. Pagal reglamentavimą, numatytą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 15-16 straipsniuose, pareiškėjo turto vertės normatyvas skaičiuojamas atsižvelgiant į pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (namą, esantį (duomenys neskelbtini) ) ir masinio nekilnojamojo turto vertinimo verčių zoną, kurioje pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (šiuo atveju – 41.5 zona). Atsižvelgiant į tai, kad A. D. gyvena vienas, pareiškėjo būsto vertės normatyvas, vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1-2 dalimis bei nustatyta nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvine verte (120 Eur), yra 7 200 Eur (60 (gyvenamojo namo, ploto normatyvas) x 120 Eur (Būsto normatyvinė vertė) = 7200 Eur).

10.5. Žemės ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį (Įstatymo 15 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi ½ miškų ūkio paskirties 6,85 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ žemės ūkio paskirties 22,28 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, jeigu vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas didžiausios vertės žemės ploto normatyvas, t. y. ½ žemės ūkio paskirties 22,28 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) normatyvas. Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktu, žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės ploto normatyvas miesteliuose (nes pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) – 25 arai. Pagal patvirtintas nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvines vertes žemės ūkio (su miško medynais) paskirties žemės nekilnojamojo turto vertės normatyvas yra žemės (be miško medynų) ir miško medynų verčių normatyvų suma (III skyrius Baigiamosios nuostatos 2 p.). Nagrinėjamu atveju, ½ žemės ploto (be miško medynų) yra 1091 a, indeksuota medyno vertė – 437 Eur, todėl žemės sklypo vertės normatyvas yra 60,40 Eur (60 Eur (žemės (be miško medynų) normatyvinė vertė + 0,40 Eur (miško medynų) normatyvinė vertė (437 Eur / 1091 a) = 60,40 Eur). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo žemės sklypo vertės normatyvas yra 1510 Eur (25 a (žemės ploto normatyvas) x 60,40 Eur (žemės sklypo normatyvinė vertė) = 1510 Eur).

10.6. Pareiškėjo kilnojamo turto, vertybinių popierių vertės normatyvas, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, yra 3140 Eur (20 x 157 Eur (valstybės remiamų pajamų dydis) = 3140 Eur). Piniginių lėšų vertės normatyvas, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, yra 2355 Eur (15 x 157 Eur (valstybės remiamų pajamų dydis) = 2355 Eur).

11. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas 14 205 Eur (7200 Eur + 1510 Eur + 3140 Eur + 2355 Eur = 14205 Eur) turto vertės normatyvas.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto vertės teismas nustatė, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjui A. D. nuosavybės teise priklauso: ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), namo naudingas plotas 73,03 kv. m, kurio vertė – 3 435 Eur; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. ) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 22,28 ha, kurio vertė yra 30 750 Eur; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 6,85 ha, kurio vertė 8 007 Eur. Bendra nuosavybės teise priklausančios žemės vertė yra 38 757 Eur.

13. Iš VĮ „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad pareiškėjas yra automobilio Land Rover Discovery, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas, automobilio pirminė registracijos data yra 1994 m. kovo 4 d. Automobilio vidutinė rinkos kaina pagal pateiktą VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašą (VšĮ „Emprekis“ su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi sutartį dėl duomenų apie naudotų kelių transporto priemonių vidutines kainas teikimo) yra 2 883,14 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokių papildomų dokumentų, kad automobilio vidutinė kaina mažesnė nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ išraše.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad bendra pareiškėjo turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto vertė yra 45 075,14 Eur. Teismas pažymėjo, kad nustatant pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertę skaičiuota tik ½ deklaruoto nekilnojamo turto vertės. Iš byloje esančios 2023 m. spalio 24 d. Išvados „Dėl teisės į piniginę socialinę paramą“ matyti, kad atsakovas į deklaruoto turto vertę neįskaičiavo pareiškėjui priklausančio ½ gyvenamojo namo, kurio vertė 3 435 Eur, todėl išvadoje nurodyta deklaruoto nekilnojamo turto vertė mažesnė 3 435 Eur.

15. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad formaliai vertinant byloje esančius duomenis apie pareiškėjo turimą turtą, pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto vertė (45 075,14 Eur) ženkliai viršija nustatytą turto vertės normatyvą (14 205 Eur), tačiau skundžiamame Sprendime liko neįvertinta aplinkybė, kad pareiškėjui visas priklausantis nekilnojamasis turtas nuo 2022 m. gegužės 2 d. yra areštuotas, apribojant disponavimo teisę (VĮ Registrų centro duomenys).

16. Teismas akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, be kita ko, privalu vadovautis piniginės socialinės paramos teikimo principais, vienas iš jų, socialinio teisingumo ir veiksmingumo, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia (Įstatymo 3 str. 3 p.). Atsižvelgiant į paminėtas Įstatymo nuostatas, socialinės pašalpos skyrimo principus, pripažintina, kad sprendžiant klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, turi būti vertinamas visas pareiškėjo turimas turtas bei gaunamos pajamos, neįskaitant turto ir lėšų, kuriomis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti (pavyzdžiui teismo sprendimu pritaikius areštą, vykdant antstolių patvarkymus). Nagrinėjamu atveju, atsakovas, spręsdamas klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, privalėjo ne tik formaliai patikrinti, kokį turtą nuosavybės teise pareiškėjas turi, bet ir įvertinti aplinkybę, dėl šiam turtui pritaikyto disponavimo teisės apribojimo, t. y. Sprendime įvertinti ir pasisakyti ar apribojus galimybę disponuoti savo turtu, iš pareiškėjo buvo atimta ir / ar suvaržyta, iš dalies ar visiškai, asmens teisė realiai atitinkamu laikotarpiu ne tik disponuoti savo turtu, bet ir jį valdyti bei naudotis, gaunat atitinkamas pajamas. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjo turtui būtų panaikintas areštas, byloje nėra. Priešingai, iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. yra priimtas antstolio patvarkymas dėl turto vertintojo paskyrimo, nustatyti žemės sklypo vertę, kad būtų galima tęsti skolų išieškojimą, realizuojant pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į reglamentavimą, teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas 2023 m. spalio 24 d. sprendimas yra formalus, tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl atsakovas, spręsdama klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir skaičiuodamas pareiškėjui priklausančio turto vertę, nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad visam pareiškėjui priklausančiam nekilnojamam turtui yra pritaikyti disponavimo teisės apribojimai (turto areštas). Šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui.

18. Atsakovas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo 2023 m. spalio 18 d. prašymą Nr. SD13-4034 taip pat turėtų įvertinti pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad automobilis Land Rover Discovery yra surūdijęs, nenaudojamas. Šiuo atveju tikslinga būtų pareikalauti duomenis apie tai, ar šis automobilis dalyvauja viešajame eisme, ar jam atlikta ir ar galioja motorinės transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.

19. Pareiškėjui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. 2024 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2024-02137 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad teikiant pareiškėjui antrinę pagalbą buvo patirta 340 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

20. Teismas pripažino, kad atsakovui kyla imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Duomenų, kad prašomas priteisti išlaidų dydis paskaičiuotas netinkamai, nėra, todėl pareiškėjo atstovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 340 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas.

III.

21. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi disponavimo teisės apribojimas laikinai apriboja savininkui tik teises turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, bet nedraudžia naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti (Turto naudojimo teisės apribojimas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) ar daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį (Turto valdymo teisės apribojimas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Kad turto savybės sėkmingai naudojamos A. D. reikmėms tenkinti įrodo 2023 m. spalio 18 d. pažyma gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams) (4 priedas), kurioje nurodyta jog A. D. gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena būtent tame name (duomenys neskelbtini), kuriam apribota disponavimo teisė.

21.2 Pareiškėjas nei Sprendimo priėmimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kad būdamas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypų savininku, neturėjo galimybės gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos (maisto produktų gamybos, apdorojimo, perdirbimo ar realizavimo) ar miškų ūkio veiklos (medienos ir miško išteklių naudojimo) t. y. neįrodė, kad išnaudojo galimybes naudoti savo turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti ar darydamas savo turtui fizinį ir ūkinį poveikį gauti pajamų iš savo turto.

21.3 Pareiškėjas, turėdamas nekilnojamo turto, kreipėsi dėl socialinės paramos neišnaudojęs visų kitų pajamų gavimo galimybių.

21.4 Administracija neturėjo pareigos spręsdama klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir skaičiuodama pareiškėjui priklausančio turto vertę Sprendime pasisakyti dėl aplinkybės, kad visam pareiškėjui priklausančiam nekilnojamam turtui yra pritaikyti disponavimo teisės apribojimai (turto areštas), nes priimto Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 6 straipsnio 1 punktas, nurodantis, kad vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo.

21.5 Sprendimo priėmimo metu vadovautasi tuo metu turimais duomenimis ir dokumentais, o pareiškėjo pareiškimas teismo posėdžio metu, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. yra priimtas antstolio patvarkymas dėl turto vertintojo paskyrimo, nustatyti žemės sklypo vertę, kad būtų galima tęsti skolų išieškojimą, realizuojant pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nėra niekaip susijęs su 2023 m. spalio 24 d. priimtu Sprendimu.

21.6 Nėra tikslinga pareikalauti duomenis apie tai ar pareiškėjui priklausantis automobilis dalyvauja viešajame eisme, ar jam atlikta ir ar galioja motorinės transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, nes šie duomenys niekaip nedarys įtakos Sprendimo teisiniam pagrindui, t. y. pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto vertė net atėmus visą automobilio vertę (2 883,14 Eur) ženkliai (2 7987 Eur) viršija Sprendimui priimti taikomą turto vertės normatyvą ir bet kokiu atveju nesuteiks pareiškėjui galimybės gauti socialinę pašalpą.

21.7 Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir atsakovui nekyla pareiga sumokėti pareiškėjui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

21.8 Administracijos Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas t. y. Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

22. Pareiškėjas A. D. atsiliepime į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.

24. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir skyrė šildymo kompensaciją 2025 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiams 193,92 Eur, o 2026 metų sezonui kompensacija nebuvo skirta, motyvuojant tuo, kad turimo turto vertė viršija nustatytą normatyvą, nors visas turtas yra areštuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

25. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Administracija atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nes pareiškėjo turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, teisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs, kad atsakovo priimtas 2023 m. spalio 24 d. sprendimas yra formalus, tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl atsakovas, spręsdamas klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir skaičiuodamas pareiškėjui priklausančio turto vertę, nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad visam pareiškėjui priklausančiam nekilnojamam turtui yra pritaikyti disponavimo teisės apribojimai (turto areštas).

27. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti. Administracijos vertinimu, Administracija neturėjo pareigos spręsdama klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir skaičiuodama pareiškėjui priklausančio turto vertę Sprendime pasisakyti dėl aplinkybės, kad visam pareiškėjui priklausančiam nekilnojamam turtui yra pritaikyti disponavimo teisės apribojimai (turto areštas), nes priimto Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 6 straipsnio 1 punktas, nurodantis, kad vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Sprendimo priėmimo metu vadovautasi tuo metu turimais duomenimis. Atsakovo nuomone, duomenys apie tai, ar pareiškėjui priklausantis automobilis Land Rover Discovery dalyvauja viešajame eisme, ar jam atlikta ir galioja motorinės transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, niekaip nedarys įtakos Sprendimo teisiniam pagrindui, t. y. pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto vertė net atėmus visą automobilio vertę (2 883,14 Eur) ženkliai (2 7987 Eur) viršija Sprendimui priimti taikomą turto vertės normatyvą ir bet kokiu atveju nesuteiks pareiškėjui galimybės gauti socialinę pašalpą.

28. Teisėjų kolegija vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą (ginčui aktualios VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VE-947 (1.3 E) patvirtintos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės 2023 metams miesteliuose ir kaimuose).

29. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo tik tuo, kad Administracija, spręsdama klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir skaičiuodama pareiškėjui priklausančio turto vertę, nevertino aplinkybės, kad visam pareiškėjui priklausančiam nekilnojamam turtui yra pritaikytas turto areštas (disponavimo teisės apribojimas). Tačiau teismas nedetalizavo, kokią įtaką minėta aplinkybė būtų turėjusi Administracijai priimant Sprendimą.

30. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi disponavimo teisės apribojimas laikinai apriboja savininkui tik teises turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, bet nedraudžia naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti (Turto naudojimo teisės apribojimas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) ar daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį (Turto valdymo teisės apribojimas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

31. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena būtent tame name (duomenys neskelbtini), kuriam apribota disponavimo teisė.

32. Įstatyme nėra išskirta, jog, kai turimam turtui taikomas areštas, į tokią aplinkybę turi būti atsižvelgiama skaičiuojant normatyvinę turto vertę. Taigi aplinkybė dėl turtui taikomo arešto nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga. Turto arešto faktas savaime nekeičia to, kad pareiškėjo turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui iš esmės.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrįsti teismo argumentai, kad šiuo atveju turėtų būti pareikalauti duomenys apie tai, ar pareiškėjui priklausantis automobilis Land Rover Discovery dalyvauja viešajame eisme, ar jam atlikta ir ar galioja motorinės transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Šie duomenys niekaip nedarys įtakos Sprendimo teisiniam pagrindui, t. y. pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto vertė net atėmus visą automobilio vertę (2 883,14 Eur) viršija Sprendimui priimti taikomą turto vertės normatyvą ir bet kokiu atveju nesuteiks pareiškėjui galimybės konkrečiu laikotarpiu gauti socialinę pašalpą.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą skirti socialinę paramą bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmeta.

35. Galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.