Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R. S., jo atstovei advokatei Alinai Mockevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi E. R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. S. 2019 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 19.40 val., Vilniuje, Savanorių pr. 28, vairuodamas automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais E. R. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. S. 2019 m. birželio 26 d. vykusiame teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei paaiškino, kad trečią dieną po to, kai jam buvo nuimtas gipsas, jis važiavo į sporto salę pasimankštinti bei paplaukioti baseine. Tai buvo darbo diena, apie 16 val. Jam dar sunku buvo vaikščioti, todėl automobilį reikėjo pastatyti kuo arčiau durų. Prie durų buvo viena siaura vieta, jis bandė ten prisiparkuoti galu, tačiau jam nepavyko. Tada jis pradėjo parkuotis priekiu ir atrodė, kad jam pavyko tai padaryti. Per veidrodėlį jis pamatė, kad šalia stovintis automobilis yra labai arti. Jis nepajuto jokio kontakto ar smūgio ir išlipęs iš savo automobilio, nepamatė jokio pažeidimo. Kad šalia stovintis automobilis galėtų išvažiuoti, jis prisiparkavo kitoje vietoje, maždaug 20 metrų atstumu nuo pirminės parkavimosi vietos. Prisiparkavęs nuėjo į baseiną, o apie sukeltą eismo įvykį sužinojo tik iš policijos gauto laiško. Jis neatmeta galimybės, kad galėjo apgadinti automobilį, kai parkavosi priekiu ir dėl to labai apgailestauja. Su kito automobilio vairuotoju jis nebendravo. Tuo momentu jis nesuprato, kad šalinasi iš eismo įvykio vietos, jam policijoje paaiškino visą situaciją ir tuomet jis suprato, ką padarė. Jo vairavimo stažas tik pusę metų ir ant jo automobilio buvo tik nežymus brūkštelėjimas ties jo automobilio kairės pusės galiniu ratu, kurio jis nepajuto.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu E. R. S. paaiškino, kad gegužės dieną jis važiavo į Savanorių prospekte esantį „Impuls“. Aikštelė, kurioje visada statydavo automobilį, buvo pilna, tačiau buvo viena labai siaura vieta. Iš pradžių bandė į ją įvažiuoti galu, nepavykus – bandė priekiu. Jau atrodė, kad tilpo į tą vietą, tačiau per veidrodėlį pamatė, kad gretima mašina labai arti. Nesupratęs, ar atsitrenkė, išėjo patikrinti ir ant savo automobilio pamatė įbrėžimą. Norėjo eiti į registratūrą pranešti apie eismo įvykį, tačiau ji buvo pilna žmonių. Buvo labai išsigandęs, niekada neteko susidurti su tokia situacija. Pavažiavo 20 metų iki vietos, kur galima palikti mašiną. Nuvalė ranka savo įbrėžimą ir tikėjosi, kad taip lengvai jis nusiims ir nuo gretimos mašinos. Po to nuėjo į „Impuls“ (b.l. 21).

Liudytojas A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis prie „Impuls“, esančio Savanorių pr., Vilniuje, įėjimo durų vakare, tikslaus laiko neatsimena, pastatė automobilį Mercedes Benz, kurį buvo pasiskolinęs iš draugo. Išėjęs iš „Impuls“ pamatė, kad jo automobilio šonas yra apgadintas. Pamatęs, kad prie durų yra vaizdo kamera, kuri stebi būtent tą aikštelės kampą, jis grįžo į „Impuls“, norėdamas išsiaiškinti, ar yra vaizdo medžiaga. Jam atsakė, kad dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo jam negali duoti vaizdo medžiagos ir pasakė, kad reikia kreiptis į vadovę. Jis tik norėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, susirasti jo automobilį apgadinusį žmogų, nes jo vairuojamas automobilis buvo draustas KASKO draudimu. Su vadove jam pavyko susisiekti tik sekančią dieną, tačiau ji jam taip pat neparodė vaizdo įrašo, todėl jis kreipėsi į policiją, kuri atvyko ir užfiksavo eismo įvykį. Po kurio laiko jis kalbėjosi su vadove ir ši jam pasakė, kad įraše matyti, kaip žmogus sukinėjasi, negali prisiparkuoti. Tada kitas žmogus jam ranka parodo važiuoti į kitą aikštelę ir tas automobilis nuvažiuoja. Jis paprašė vadovės pasakyti, kas tai per žmogus, tačiau ji atsakė, kad tai ne jos problema, tegul aiškinasi policija. Ji dar pasakė, kad vaizdo įraše matyti, kad jis įvažiavo į automobilį ir išvažiavo piktybiškai. Pasakė, kad tegul tokius baudžia, nes kas bus jeigu su tokiais eiti ir tartis. Jis tik norėjo išsiaiškinti, kodėl žmogus taip padarė. Jis paklausė, kokia to automobilio spalva, ji atsakė, kad mėlyna ir kad automobilis senas. Kitą dieną prie „Impuls“ jis pamatė tą automobilį kitoje aikštelėje ir jis buvo apdaužytas. Jis parodė vadovei dar to automobilio nuotraukas ir ji patvirtino, kad tai tas pats automobilis. Po to, jam būnant atostogose, jam skambino to automobilio vairuotojas, kuris pasakė, kad tai jis užkabino jo automobilį, bet ant jo automobilio nebuvo jokių apgadinimų, todėl jis išvažiavo, nepažiūrėjęs, ar nukentėjusiojo automobilis nėra apgadintas. Vairuotojas norėjo atsiprašyti. Vėliau jis perskambino tam vairuotojui ir pasakė, kad jis tartųsi su draudimo kompanija, nes žalą jam jau atlygino draudimo kompanija. Tada vairuotojas pasakė, kad gal visai ne jis apgadino. Tuomet A. D. atsisveikino ir baigė pokalbį. Nukentėjusiojo teigimu, po šio eismo įvykio buvo apgadintas jo automobilio bamperio šonas ir apačia, žibintas, buvo įbrėžimai, matėsi mėlynos (žydros) spalvos dažai. Sprendžiant pagal apgadinimus, tokį susidūrimą galima pajusti.

E. R. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, yra įrodyta šiais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės vyriausiojo patrulio S. B. 2019 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 14.36 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Savanorių pr. 28 laukia apgadintas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į vietą minėto automobilio nerado, susisiekė su pranešėju, kuris paaiškino, kad tuoj privažiuos. Atvykęs A. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2019 m. gegužės 10 d. vairavo automobilį Mercedes Nenz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 16:30 val. paliko jį priparkuotą stovėjimo aikštelėje iš Žemaitės gatvės pusės prie klubo „Impuls“ ir apie 19.40 val. išėjęs iš klubo rado jį apgadintą. Bandė pats ieškoti įvykio kaltininko, dėl to taip vėlai pranešė policijai. A. D. teigė, kad galimai eismo įvykį galėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros, esančios klubo „Impuls“ viduje (vidinės). Ant paties pastato taip pat matosi vaizdo stebėjimo kameros, kam jos priklauso, neaišku. Automobilis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas, nubraižyta netiksli automobilio buvimo vieta (b.l. 4);

- 2019 m. gegužės 12 d., 14.36 val. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas stovintis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šioje schemoje taip pat pažymėta, kad automobilis iš eismo įvykio vietos patrauktas, pažymėta netiksli automobilio buvimo vieta (b.l. 6);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį užfiksuota, kad yra apgadintas automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 7);

- 2019 m. gegužės 12 d. A. D. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad jis 2019 m. gegužės 10 d., apie 16.30 val., atvažiavo į sporto klubą „Impuls“, esantį Savanorių pr. 28, Vilniuje automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatė jį aikštelėje. Jam išėjus iš sporto klubo apie 19.40 val. pamatė, kad yra apgadintas automobilio kairės pusės priekinis bamperis ir žibintas. Jis pats bandė ieškoti kaltininko ir prašė vaizdo medžiagos, tačiau jam buvo atsakyta, kad be vadovės leidimo negali jos pateikti. Tada jis kreipėsi į policiją (b.l. 8);

- pateikta automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, iš kurios matyti, kad šio automobilio remonto darbai kainavo 1150,51 eurų (b.l. 9-11);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės G. G. 2019 m. gegužės 20 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio tyrimo metu buvo gautas A. D. paaiškinimas, kad 2019 m. gegužės 10 d., laikotarpyje nuo 16.30 val. iki 19.40 val. Savanorių pr. 28, „Impuls“ automobilių stovėjimo aikštelėje paliko automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grįžęs pastebėjo, kad automobilis apgadintas. „Impuls“ pateikė filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kaip parkuodamasis automobilis Nissan (valstybinis numeris blogai matosi) galimai apgadino automobilį Mercedes Benz. Galimos valstybinio numerio kombinacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b.l. 12);

- VĮ „Regitra“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad mėlynos spalvos automobilis Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-17);

- 2019 m. birželio 6 d. A. S. paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad 2019 m. gegužę jis leido savo sūnui E. R. S. pasinaudoti savo automobiliu Nissan Almera ir nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į Savanorių prospekte esantį „Impuls“. Apie sūnaus padarytą autoįvykį sužinojo tik vėliau, gavęs policijos šaukimą (b.l. 20);

- pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 24-27).

Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje neneigė aplinkybės, kad aktualiu laiku jis buvo atvažiavęs automobiliu Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į sporto klubą „Impuls“, esantį Savanorių pr. 28, Vilniuje, bandė prisiparkuoti siauroje vietoje, tačiau pamatęs, kad labai arti prisiparkavo prie greta stovinčio automobilio, išvažiavo iš tos vietos bei prisiparkavo kitoje vietoje. E.R. S. teigimu, jis jokio susidūrimo garso nepajuto, tačiau neatmeta galimybės, kad parkuodamasis galėjo užkabinti greta stovintį automobilį. Pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu E. R. S. prisipažino sukėlęs eismo įvykį bei nurodė, kad jis net bandė eiti į klubo registratūrą bei pranešti apie įvykį, tačiau pamatęs, kad ten yra daug žmonių, išsigando ir išvažiavo į kitą vietą, net nepažiūrėjęs kokie apgadinimai buvo padaryti greta stovinčiam automobiliui.

A. D. teismo posėdyje nurodė, kad buvo palikęs automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie sporto klubo Impuls“, išėjęs iš jo rado automobilį apgadintą. Iš karto į policiją nesikreipė, nes bandė pats surasti kaltininką bei pasiūlyti jam užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes jo automobilis buvo draustas Kasko draudimu. To nepavykus padaryti, policijai apie eismo įvykį pranešė vėliau. Po kreipimosi į policiją jam skambino eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas, prisipažino užkabinęs jo automobilį, norėjo atsiprašyti. Vėliau, kai A. D. perskambino tam vairuotojui, jis jau pradėjo kalbėti, kad autoįvykį galėjo sukelti ir ne jis, todėl nukentėjusysis baigė pokalbį.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti A. D., įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys jo rašytiems paaiškinimams. Be to, jis asmeniškai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, todėl neturi jokio pagrindo jo apkalbėti. Taip pat iš A. D. duotų paaiškinimų matyti, kad pamatęs apgadintą automobilį, jis iš karto net nesikreipė į policiją, o pats bandė ieškoti eismo įvykį sukėlusio vairuotojo bei pasiūlyti jam užpildyti deklaraciją, nes jo automobilis buvo draustas Kasko draudimu, tad žala jam butų atlyginta bet kokiu atveju. Ši aplinkybė taip pat neleidžia teismui teigti, jog A. D. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siektų dėl kažkokių priežasčių apkalbėti atsakomybėn traukiamą.

Įvertinęs nukentėjusiojo A. D. parodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. S. prisipažinimą administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu bei jo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, kuriais jis neatmetė galimybės, kad parkuodamasis galėjo užkabinti minėtą automobilį, rašytinę bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, jog parkuodamasis automobilis Nissan, kurio valstybinių numerių gerai nesimato, tačiau yra galimos valstybinio numerio kombinacijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), galimai apgadino automobilį Mercedes Benz (b.l. 12) ir kuria yra nustatyti automobiliui Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, teismas sprendžia, kad E. R. S. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – t. y. kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį Mercedes Benz, yra visiškai įrodyta, todėl jis pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei E. R. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ANK 417 straipsnio 8 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo E. R. S. teismo posėdžio metu neneigė, jog parkuodamasis galėjo užkabinti greta stovėjusį automobilį, tačiau teigė, jog jis jokio kontakto nepajuto ir išlipęs iš automobilio nepamatė ant savo automobilio jokio pažeidimo, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos.

Tokius E. R. S. teismo posėdžio metu duotus parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą švelninti savo padėtį, nes, kaip jau buvo minėta, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jis savo kaltę visiškai pripažino bei nurodė, kad nesupratęs, ar atsitrenkė, jis išlipo iš automobilio, norėdamas tai patikrinti ir ant savo automobilio pamatė įbrėžimą. Iš pradžių jis norėjo eiti į registratūrą ir pranešti apie eismo įvykį, tačiau ten buvo pilna žmonių. Išsigandęs jis pavažiavo 20 metų iki vietos, kur galima palikti mašiną, nuvalė ranka savo įbrėžimą ir tikėjosi, kad taip lengvai jis nusiims ir nuo gretimos mašinos bei nuėjo į sporto klubą (b.l. 21). Be to, įvertinus automobilio Mercedes Benz apgadinimų mastą (pakankamai stipriai nubrėžtas priekinis bamperis bei apgadintas priekinis kairės pusės žibintas), darytina išvada, jog susidūrimo garsas buvo pakankamai stiprus ir E. R. S. turėjo jį girdėti bei pajusti. Vien ta aplinkybė, kad jis apžiūrėjo tik savo automobilį ir neapžiūrėjo greta stovėjusio automobilio, tikėdamasis, jog ant jo nebus didelių apgadinimų, kaip kad jis parodė, taip pat negali būti vertinama kaip atleidžianti jį nuo KET numatytos pareigos sulaukti nukentėjusiojo bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesant nukentėjusiojo apie eismo įvykį pranešti policijai. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. Šiuo aspektu pažymėti ir A. D. parodymai teismo posėdžio metu, jog po įvykio su juo buvo susisiekęs kito automobilio vairuotojas, kuris norėjo atsiprašyti dėl eismo įvykio bei pirmo pokalbio metu nurodė, jog jis buvo išlipęs iš savo automobilio ir apžiūrėjo tik savo automobilį, ir kadangi ant jo nebuvo žymių, išvažiavo.

Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad E. R. S. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie jį nepranešė bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 426 straipsnio 2 dalyje, nes apgadintam automobiliui padaryta žala viršija 750 eurų suma, todėl baustinas.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 1100 iki 2000 eurų. Už šio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d. ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas jauno amžiaus ir atsidūręs stresinėje situacijoje, kaip nurodė - išsigando bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET, nors sprendžiant iš bylos medžiagos, tam nebuvo jokio pagrindo, nes jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas bei draustas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad E.R. S. eismo įvykio metu galėtų būti neblaivus) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. R. S. – anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 2-3). Be to, teismui pateikta Vilniaus miesto sporto centro direktoriaus pasirašyta charakteristika, kurioje E. R. S. charakterizuojamas teigiamai. Šioje charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad Eduardas visais savo pasiekimais dalinasi su treneriu H. S. ir sako, kad tik trenerio dėka jis pasiekė tokių aukštų sportinių rezultatų. 2018 metų pabaigoje Eduardas gavo pėdos-čiurnos traumą (pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai, susirgo jo treneris, kuris dabar yra neįgaliojo vėžimėlyje. Norint toliau sportuoti, Eduardas vežioja trenerį savo automobiliu į treniruotes, kad galėtų siekti savo užsibrėžtų tikslų sporte. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad nors pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra (akcentuojant, jog pagrindo šiuo atveju pripažinti, jog asmuo pripažino kaltę bei nuoširdžiai gailisi, visgi nėra), tačiau duomenų apie E. R. S. asmenybę visuma leidžia spręsti, jog šiuo atveju jam gali būti skiriamos ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą. Įvertinus skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia, kad tikslinga jos mokėjimą išdėstyti dalimis ilgesniam terminui.

Kaip jau buvo minėta, ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyręs baudą teismas gali, bet neprivalo skirti specialiosios teisės atėmimą.

Atsižvelgus į E. R. S. asmenybę, pateiktą charakteristiką, medicininius dokumentus apie patirtą traumą, pasiekimus sporte ir jo paaiškinimus apie būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, reikalingą siekiant nuvykti į treniruotes, siekiant atitinkamų pasiekimų sporte, ir pan. teismas sprendžia už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. R. S. nagrinėjamą eismo įvykį sukėlė 2019 m. gegužės 12 d., apie 16.53 val., t.y. nurodyta data ir laikas, kada nukentėjusysis pranešė policijai apie eismo įvykį. Visgi bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nagrinėjamas eismo įvykis buvo sukeltas 2019 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 19.40 val., kadangi, kaip matyti, apie įvykį apgadinto automobilio vairuotojas pranešė praėjus kelioms dienoms, kai jam nepavyko surasti eismo įvykį sukėlusio asmens. Esant tokiai situacijai protokole nurodytas administracinių nusižengimų padarymo laikas taisytinas, nurodant, kad E. R. S. Savanorių pr. 28, Vilniuje, vairuodamas automobilį Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus 2019 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 19.40 val.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 655 straipsnio 1dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. R. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:

- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 10 eurų baudą;

- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1100 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. R. S. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

E. R. S. skirtos 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 11 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį kas mėnesį mokėti po 100 (vieną šimtą) eurų baudos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos ir kitas įmokas mokant atitinkamai iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102112257.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).