Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis M. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad vykdo 2015-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria nutarta ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti; nutarta įpareigoti atsakovą V. S. nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus – įleisti į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), rangovo UAB „Autairas“ atstovus pakeisti radiatorius ir subalansuoti šildymo sistemą pastato renovacijos užbaigimui ir perdavimui eksploatacijai bei atlikti kitus būtinus bendrosios dalinės nuosavybės atnaujinimo darbus, kad žala nedidėtų; išaiškinta atsakovui V. S., kad už nustatytų apribojimų pažeidimą teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš asmens, pažeidusio apribojimus, nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo. Pažymėjo, kad raginimas įvykdyti sprendimą geruoju pareiškėjui įteiktas asmeniškai, tačiau jis atsisakė jį įvykdyti. Nurodė, kad dėl šios priežasties surašytas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo. Pareiškėjui įpareigojimo neįvykdžius geruoju pritaikytos 2016-04-13 teismo nutartimi numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-48043-430/2015 dėl įpareigojimo V. S. nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus – įleisti į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), rangovo UAB „Autairas“ atstovus pakeisti radiatorius ir subalansuoti šildymo sistemą pastato renovacijos užbaigimui ir perdavimui eksploatacijai bei atlikti kitus būtinus bendrosios dalinės nuosavybės atnaujinimo darbus, kad žala nedidėtų. Vykdomojoje byloje 2015-06-19 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei patvarkymas dėl skolos išieškojimo. 2015-12-11 Raginimu pareiškėjas buvo raginamas geruoju įvykdyti antstolio vykdomą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kad būtų išvengta jos priverstinio vykdymo. Pareiškėjas atsisakė geruoju įvykdyti teismo nutartį, todėl buvo pritaikytos 2016-04-13 teismo nutartimi numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės. 2016-02-08 antstolio kontoroje gautas V. S. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma pripažinti antstolio M. D. vardu antstolio padėjėjo M. Š. surašytą 2016-01-18 patvarkymą Nr. S16-28-1045 neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti; pripažinti antstolio M. D. vardu antstolio padėjėjo M. Š. surašytą 2016-02-02 aktą neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti; pripažinti skundo visame 2 punkte išdėstytus antstolio ir antstolio padėjėjo veiksmus neteisėtais ir juos panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nutartyje teismas nurodė, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir pagal jo rašytinį įgaliojimą atlikti procesinius veiksmus, teikti paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Pažymėjo, jog teismo nutartis užtikrinti ieškinį vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, todėl pareiškėjo argumentus, jog padavus atskiruosius skundus dėl nutarčių antstolis nurodytas nutartis vykdo neteisėtai atmetė kaip nepagrįstus.

Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį, o antstolio M. D. veiksmus, t.y. įsilaužimą į butą, pripažinti neteisėtais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Antstolis M. D. 2015-12-10 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl įpareigojimo V. S. nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus – įleisti į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), rangovo UAB „Autairas“ atstovus pakeisti radiatorius ir subalansuoti šildymo sistemą pastato renovacijos užbaigimui ir perdavimui eksploatacijai bei atlikti kitus būtinus bendrosios dalinės nuosavybės atnaujinimo darbus, kad žala nedidėtų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį, tačiau skunde nenurodo jokių neteisėtų pirmos instancijos teismo veiksmų ar kitų argumentų, dėl kurių minėta nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėta ar nepagrįsta. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kodėl pareiškėjas nesutinka pasikeisti radiatorių jam nuosavybės teise priklausančiame bute bei kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį, įpareigojanti jį tą padaryti, yra nepagrįsta, tačiau nenurodomi jokie motyvai, kodėl nepagrįsta yra ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Pažymėtina ir tai, jog Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria apeliantas buvo įpareigotas įleisti į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), rangovo UAB „Autairas“ atstovus pakeisti radiatorius, teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-644-565/2016, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis palikti nepakeista.

Dėl išdėstytų aplinkybių atmetami apelianto skundo argumentai, kurie yra susiję su neva neteisėtu radiatorių keitimu jo bute bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties pagrįstumo ginčijimu.

Pateiktu skundu apeliantas taip pat prašė pripažinti antstolio M. D. veiksmus, t.y. įsilaužimą į butą, pripažinti neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Prašydamas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, apeliantas nenurodė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Byloje nustatyta, kad 2015-12-11 raginimu pareiškėjas buvo raginamas geruoju įsileisti į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), rangovo UAB „Autairas“ atstovus pakeisti radiatorius ir subalansuoti šildymo sistemą pastato renovacijos užbaigimui ir perdavimui eksploatacijai, tačiau tą atsisakė padaryti. Vadovaujantis CPK 624 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, jog jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai, antstolis pagrįstai ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir taikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje numatytas sprendimo nevykdymo pasekmes.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. kovo 25 d nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl apelianto prašymo.

2016 m. liepos 15 d. teisme gautas apelianto V. S. prašymas, kuriuo jis prašo priimti atitinkamą nutartį ir sudaryti galimybę pateikti teismui daiktinius įrodymus, o bylos nagrinėjimą vykdyti žodinio proceso tvarka. Prašyme iš esmės pakartojo atskirajame skunde dėstomus teiginius apie neteisėtą įsilaužimą į butą bei priverstinį radiatorių pakeitimą apelianto bute. Nurodė, jog yra išsaugojęs daiktinius įrodymus, kurių nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme.

Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjo V. S. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, t.y. apeliacinės instancijos teismas vertina minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto pateikti įrodymai (daiktų fotografijos) yra aktualūs jo prašyme minimoje civilinėje byloje Nr. e2-48043-430/2015, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo Daugiabučio namo Algirdo g. 9A, Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinys atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo. Šiuo atveju nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą teismas apeliacine tvarka vertina tik pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, tačiau nesprendžia klausimo, ar pagrįstai apelianto bute buvo pakeisti radiatoriai, todėl apelianto pateikiamų ir prašomų pateikti įrodymų pateikimas šioje byloje nėra tikslingas.

Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Minėtos teisės normos taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus.

Prašyme apeliantas V. S. taip pat išreiškė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso metu. Nurodė, jog teismo posėdžio metu pateiks paaiškinimus apie prašomus pateikti į bylą daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog, apeliacinio teismo nuomone, apelianto prašomų pateikti į bylą įrodymų pateikimas šioje byloje yra netikslingas, nėra pagrindo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka vien tam, jog apeliantas galėtų pateikti komentarus apie minėtus daiktinius įrodymus. Be to, nors apeliantas nurodė, kad minėtų daiktinių įrodymų nebuvo galima pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikia šį teiginį pagrindžiančių aplinkybių, taip pat nenurodo kitų pagrindų, kodėl atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 178 straipsnis). Dėl išdėstyto, apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d nutartį palikti nepakeistą.