Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-663-733/2023 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos, negautų pajamų (nuostolio), palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 11 d. pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ pareiškimą išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditorei priteisė iš skolininko A. J. 892,88 Eur skolos, 506,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1399,42 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur žyminio mokesčio. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 9 d.

3. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog teismui nepavyko įteikti dokumentų skolininkui, vėliau teismas bandė gauti informaciją iš registro apie skolininko darbovietę, tačiau, registrui neradus jokios informacijos, 2023 m. kovo 9 d. teismo įsakymas įsiteisėjo. Skolininkas nesutinka su priimtu teismo įsakymu, nes dokumentai nebuvo įteikti skolininkui ir skolininkas prarado teisę reikšti prieštaravimus dėl nepagrįsto pareiškimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Pirmosios instancijos teismas pagal kreditorės UAB „B2Kapital“ pareiškimą 2023 m. sausio 11 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditorei priteisė iš skolininko A. J. 892,88 Eur skolos, 506,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1 399,42 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur žyminio mokesčio. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 9 d.

11. Skolininkas 2024 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą pratęsti prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo terminą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra reglamentuojama CPK, tačiau pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesinių dokumentų tvarkos. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nežinojo, kokiu adresu skolininkui siųsti procesinius dokumentus, nėra pakankamas pagrindas priimti teismo įsakymą skolininkui nežinant apie iškeltą bylą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

13. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

14. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog papildžius CPK 123 straipsnio 3 dalį nustatant naują procesinių dokumentų įteikimo būdą – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, CPK 438 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo nebuvo pakeistos, taigi darytina išvada, kad įstatymų leidėjo valia yra tokia, jog procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 278-289).

16. Tačiau yra išaiškinta, jog šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 278-289).

17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tiek kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek Vartojimo kredito sutartyje nurodytas toks skolininko gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Priėmus teismo įsakymą, procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkui minėtu gyvenamosios vietos adresu. Nustatyta, jog procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, jog duomenų apie skolininko darbovietę nebuvo, gyvenamosios vietos adresas sutapo su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įvertinus šias aplinkybes, būtų galima daryti išvadą, jog teoriškai pirmosios instancijos teismas galėjo įteikti procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu – pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtu būdu įteikiami procesiniai dokumentai tik prieš tai išnaudojus visas įmanomas galimybes realiai įteikti procesinius dokumentus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Vartojimo kredito sutartyje, be skolininko gyvenamosios vietos adreso, taip pat buvo nurodytas ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų siuntęs procesinius dokumentus šiuo adresu.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų įmanomų galimybių įteikti procesinius dokumentus skolininkui prieš išsiųsdamas juos į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir laikydamas juos įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų.

20. Todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, jog taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis), bei į tai, jog visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų, bei į tai, jog skolininkas savo prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti būtent tuo ir motyvuoja, jog realiai nėra gavęs procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, yra teisinis pagrindas išvadai, jog nesuteikus realios galimybės skolininkui prieštarauti priimtam teismo įsakymui ir nepatikrinus kreditorės reikalavimo pagrįstumo, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 3 dalyje nustatyta, kad, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Skolininkas kartu su savo prašymu nėra pateikęs procesinio dokumento – prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo.

22. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas negali iš esmės išspręsti klausimo dėl termino prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti atnaujinimo, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir termino prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti atnaujinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl termino prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti atnaujinimo grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą dėl termino prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti atnaujinimo grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.