- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- II-814-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pažeidėjas
- J. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. J. prašo teismo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio 2010-03-19 nutarimą Nr. M415591 negaliojančiu.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio 2010-03-19 nutarimu Nr. M415591 J. J. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2010-03-19, 20.30 val. Metalo g., Vilniuje, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turintį gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti (tamsiu paros metu nedegė galinė gabaritinė šviesa), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 246.5 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
J. J. skunde paaiškino, kad 2010-03-19 apie 20 val. nusprendė vykti į parduotuvę „Senukai“, Metalo g. Parduotuvė buvo uždaryta, jis nusprendė važiuoti prie Keturiasdešimties Totorių tvenkinio. Važiavo ta pačia gatve, kurioje yra „Senukai“, privažiavo akligatvį, apsisuko ir pradėjus važiuoti atgal jį sustabdė policininkai. Pareigūnams pateikė dokumentus, pareigūnai liepė išlipti iš automobilio, teigė, kad jis yra rūkęs „žolės“. J. J. nuomone, pareigūnai savo elgesiu pažeidė jo teises. Paaiškino, kad išvažiuodamas iš biuro apžiūrėjo automobilį ir lemputė švietė. Kadangi gatvės atkarpa buvo labai duobėta, lemputė galėjo perdegti būtent toje gatvėje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė atsižvelgti į tai, kad galiojant nekaltumo prezumpcijai jis galėtų būti laikomas kaltu tik tokiu atveju, jei būtų įrodyta, kad jis žinojo apie perdegusį žibintą, ar būtų įspėtas dėl automobilio su perdegusiu žibintu eksploatavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio 2010-03-19 nutarimu Nr. M415591 J. J. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2010-03-19, 20.30 val. Metalo g., Vilniuje, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turintį gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti (tamsiu paros metu nedegė galinė gabaritinė šviesa), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 246.5 punkto reikalavimus (b. l. 2, 6).
Pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.
J. J. veika pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį kvalifikuota dėl to, kad jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 246.5 punkto reikalavimų. KET 246.5 punkte nustatyta, kad transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
Pareiškėjas pripažino faktą, kad gabaritinės šviesos žibintas, tačiau teigė, kad dėl to nebuvo jo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas kaltės klausimą šios kategorijos bylose 2004-01-26 nutartyje byloje N-12-94-04 yra suformulavęs taisyklę, kad transporto priemonės, turinčios gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, vairavimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo to, prieš kiek laiko toks gedimas yra atsiradęs, todėl apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. Šios nuostatos išlaikytos ir kitose teismo nutartyse, pavyzdžiui 2004-06-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. N12 - 659 – 04. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartyje byloje Nr. N-575-1009-07, kurioje buvo sprendžiama panaši situacija, yra konstatuota, kad ”transporto priemonės vairuotojams, kaip padidinto pavojaus šaltinio naudotojams, įstatymas nustato griežtesnius atidumo ir rūpestingumo standartus. Pareiškėjas transporto priemonę eksploatavo tamsiu paros metu, neįsitikinęs, kad jo vairuojama transporto priemonė yra matoma kitiems eismo dalyviams. Apelianto teiginiai, kad prieš išvažiuodamas jis patikrino transporto priemonės techninę būklę, o važiuojant to nebuvo galima padaryti, yra neįrodyti ir nepatvirtina, kad jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas”.
ATPK 9 straipsnis administracinį teisės pažeidimą apibrėžia kaip teisei priešingą, kaltą, padarytą tyčia ar dėl neatsargumo veikimą ar neveikimą, kuriuo kėsinamasi į įstatymu saugomus objektus. ATPK 10 straipsnis tyčią aiškina kaip veikimą ar neveikimą, kai asmuo suprato priešingą teisei elgesio pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido pasekmėms kilti. ATPK 11 straipsnyje neatsargumas apibūdinamas kaip veikiamas ar neveikimas, kai asmuo numato galimą žalingų pasekmių atsiradimą bet lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, arba nenumato pasekmių kilimo, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Administracinių teisės pažeidimų transportui sudėtyse dažnai galima ir neatsargi kaltės forma. Padidinto pavojaus šaltinio naudotojams nustatytų atidumo ir rūpestingumo standartų nesilaikymas gali būti konstatuojamas ir tada, kai asmuo veikia neatsargiai, t. y., kai jis nenumato pasekmių kilimo, nors turi pareigą numatyti.
Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad asmuo negali būti laikomas kaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas teisme. Kadangi bylos atveju kaltė dėl padarytos veikos pasireiškia nepakankamai rūpestinga automobilio priežiūra, tai automobilio eksploatavimo esant netinkamai techninei būklei faktas yra pakankamas įrodymas, jog asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Tamsiu paros metu važiuodamas be gabaritinių šviesų asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl prieš važiuodamas jis turi įvertinti savo automobilio techninę būklę ir imtis reikalingų priemonių - patikrinimo, remonto darbų, detalių keitimo, specialistų paslaugų, tam, kad būtų užtikrintas tinkamas automobilio techninis stovis. Pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalies pažeidimo aprašymą nėra reikalaujama, kad asmuo pažeidimą padarytų tyčia, t. y. automobilį eksploatuotų sąmoningai žinodamas, kad jis yra blogos techninės būklės ar dėl techninės būklės būtų įspėtas policijos pareigūnų. Pakanka nustatyti netinkamą rūpinimąsi automobilio techniniu stoviu. Nors J. J. ir nurodė, kad prieš pradėdamas važiuoti apžiūrėjo automobilio žibintus, tačiau šis faktas nėra patvirtintas įrodymais. Neįprastai atrodo jo aiškinimas, kad esant teigiamai (pagal prognozę 2010-03-19 dienai naktį buvo 3 laipsniai, o dieną – 6-8 laipsniai šilumos) temperatūrai turėjo apie 5 minutes šildyti automobilio variklį ir tuo metu išlipęs iš automobilio jį apžiūrinėdavo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,
nutarė:
Skundo netenkinti.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.