Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo ir kt., ir atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui T. V. dėl santuokos nutraukimo ir kt., institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

santuoką, įregistruotą 2008-09-19 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp T. V. ir J. V. nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukters G. T. V. ir nepilnametės dukters G. V. gyvenamąją vietą kartu su motina J. V.. priteisti iš ieškovo T. V. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 300 Lt, jų turto bei piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. V..

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra be jokių motyvų. Teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į tai, kad pajamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra labai mažos – 125 Lt, Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas dar vienai ieškovo dukrai G. V. po 300 Lt periodinėmis išmokomis, kad ieškovas turi kreditorinius įsipareigojimus pagal 2006-10-18 Kredito sutartį. Realios grėsmės nepilnametėms dukroms nėra, išlaikymas nepilnametėms dukroms yra nuolat teikiamas tiek mokant pavedimais per banką, tiek perkant būtinąsias prekes. Atsakovė J. V. niekada nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl nereguliaraus ar per mažo teikiamo išlaikymo nepilnametėms dukroms. Sutinka mokėti nepilnametėms dukroms po 300 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį, kas atitinka nepilnamečių vaikų nūdienos poreikius bei yra proporcinga vertinant nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Ieškovo mėnesio pajamos neatitinka tikrovės, jis nepateikia visos informacijos apie realiai gaunamas pajamas. Jo mėnesio pajamos mažiausiai yra 2 150 Lt, neįskaitant pragyvenimo išlaidų. Būdamas bendrovės akcininku ir vadu slepia tikrąsias pajamas. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, dukros gyvena su atsakove, kuriai ir taip tenka didesnė finansinė našta. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad 4 000 Lt pervesta vaikų išlaikymui, kai vaikų išlaikymui skirta 600 Lt, o likusi 3 400 Lt suma yra skolos atsakovei grąžinimas. Lėšos vaikų išlaikymui pervedamos nereguliariai ir nepastovia suma. Ieškovas klaidina teismą, kad atsakovė niekad nereiškė pretenzijų dėl teikiamo išlaikymo, kadangi dėl išlaikymo buvo užvesta byla, iš susirašinėjimu su ieškovu matyti, kad atsakovė prašė ieškovo pervesti daugiau pinigų dukroms išlaikyti. Negalima lyginti 2005 metų teismo sprendimo, kuriuo dukrai G. V. priteista po 300 Lt, su ginčijama nutartimi, kai šiai dienai orientacinis kriterijus yra 1 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Iš ieškovo T. V. atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovo nuomone teismas nepagrįstai priteisė iš jo nepilnametėms dukroms išlaikymą po 400 Lt, kadangi jis gali teikti tik po 300 Lt dydžio išlaikymą. Nurodė, kad turi kitų išlaikytinių – dukrai G. V. 2005 m. birželio 30 d. sprendimu priteistas po 300 Lt išlaikymas, jo pajamos labai mažos – 125 Lt per mėnesį, turi kreditorinių įsipareigojimų, po 400 Lt priteista išlaiko suma per didelė ir neproporcinga jo turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į atsakovės argumentus, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 400 Lt, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą kiekvieną mėnesį pervesdavo tam tikrą pinigų sumą vaikų išlaikymui (t. y. abiem dukrom bendrai 300 Lt, 400 Lt, 600 Lt, ir t. t.), kas reiškia, kad ieškovas iš esmės neginčijo (a) pareigos išlaikyti vaikus, tačiau vaikams išlaikymas būdavo teikiamas nereguliariai ir nepastovaus dydžio, kuris, teismo nuomone, atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų poreikius, iš esmės nepakankamas vaikų interesams neužtikrinanti. Kaip minėta, ieškovas (apeliantas) negalėjimą mokėti dukroms po 400 Lt grindžia sunkia savo turtine padėtimi, nedideliu darbo užmokesčiu 125 Lt mėnesiui, yra įsiregistravęs darbo biržoje. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės iš esmės nepatvirtina sunkios ieškovo padėties, sudarančios pagrindą mažinti vaikų išlaikymo dydį, kadangi bylos duomenys apie ieškovo turtinę padėtį yra prieštaringo pobūdžio, t. y. pareiškėjo darbo užmokestis yra tik 125 Lt dydžio, tačiau jis teikia išlaikymą G. V. po 300 Lt mėnesiui, turi paėmęs kreditą (kaip nurodo atsakovė mėnesio įmoka apie 1 250 Lt), V. S. skola ieškovui sudaro 43 960,73 Lt, ieškovo vardu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. įregistruotas gyvenamasis namas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo sunkios materialinės padėtis (kad jo materialinė padėtis tokia, jog būtų pagrindas priteistą išlaikymo dydį mažinti), kadangi ieškovo įsipareigojimų, mokėtinų sumų ir gaunamų lėšų (draudžiamosios pajamos sudaro 125 Lt) santykis neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai – VSDFV Kauno skyriaus 2013-06-28 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą negali būti vertinama kaip įrodymas, pagrindžiantis realią ieškovui per mėnesį tenkančią pajamų sumą, nes objektyviai už tokio 125 Lt dydžio darbo užmokestį negalima patenkinti net minimalių poreikių, kai, šiuo atveju, neįskaitant pragyvenimui tenkančių piniginių lėšų, ieškovas turi kreditorių įsiskolinimų, teikia išlaikymą dukrai G. V. ir kt.

Iš byloje esančios 2012-10-18 darbo sutarties Nr. 7 matyti, kad darbo sutartis sudaryta 1 valandai per darbo dieną, viso 5 valandoms per savaitę už 125 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Nurodyta aplinkybė teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas oficialiai dirba tik 5 valandas per savaitę. Remiantis nurodyta aplinkybe teismas vertina, kad ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas žmogus, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškovui niekas netrukdo pasinaudoti galimybe susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nustatė tinkamą priteistino išlaikymo dydį (po 400 Lt), kuris užtikrins būtinas vaikams vystytis (atsižvelgiant į vaikų amžių) sąlygas (CK 3.192 str.). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės turtinė padėtis (turi du automobilius, gauna pastovų darbo užmokestį apie 2 109 Lt, su ja gyvena nepilnamečiai vaikai, turi turto dalinės nuosavybės teise, turi du automobilius, gauna pastovų darbo užmokestį apie 2 109 Lt, su ja gyvena nepilnamečiai vaikai, turi turto dalinės nuosavybės teise, 2012-09-06 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso sodas, (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (įkeistas)) nėra iš esmės geresnė negu ieškovo (ieškovas turi gyvenamąjį namą, yra įmonės direktorius, jam priklauso 50 procentų įmonės akcijų, duomenų apie realiai gaunamas pajamas nėra, turi finansinių įsipareigojimų), kas būtų pagrindas ieškovui mažinti (atsakovei didinti) priteistą išlaikymo dydį. Vertinant klausimą dėl nustatyto išlaikymo dydžio pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju iš apelianto priteista laikino išlaikymo suma po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui neviršija orientacinio teismų praktikoje įtvirtinto išlaikymo dydžio, pagal kurį bendra abiejų tėvų teikiamo išlaikymo suma paprastai turėtų būti ne mažesnė kaip minimali mėnesinė alga, kurios dydis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo ir ginčijamos nutarties priėmimo metu sudarė 1 000 Lt. Pažymėtina, kad šiuo atveju, teismas priteisdamas vaikams išlaikymą po 400 Lt, iš ieškovo priteisė net mažesnę išlaikymo sumos dalį, tokiu būdu didesnę materialinę – dukrų išlaikymo – naštą palikdamas atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams šalių sūnums, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.