- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eA-323-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09887-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM, Ministerija) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. TS-21 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sveikatos sutrikimo, susijusio su kojos trauma, susiejimo su tarnybiniu pareigų vykdymu.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjo sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) pripažintas kaip nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Komisijos atliktas tyrimas nesusipažinus su visa nelaimingo atsitikimo tarnyboje tyrimo medžiaga. Padaryta išvada, kad tarp patirto sužalojimo ir tarnybinių pareigų nėra priežastinio ryšio, yra nelogiška, nepagrįsta nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir prieštarauja medikų išvadoms bei diagnozėms.
3. Pareiškėjas, atlikdamas profesionalią karo tarnybą, Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vado 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-355 „Dėl dalyvavimo kasmetiniame tradiciniame renginyje „Runway run 2022“ (toliau – Įsakymas) dalyvavo kasmetiniame renginyje „Runway run 2022“ ir buvo paskirtas transporto priemonės – žemagrindžio vilkiko MB Zetros LK42ID (toliau – ir Vilkikas), vairuotoju. Su Vilkiku vežta savaeigė artilerijos sistema PzH2000 maršrutu Aukštutinė Neries terasa – Šiauliai – Aukštutinė Neries terasa. Atvykęs į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, jis pastatė transporto priemonę ir artilerijos sistemą vežančią priekabą aikštelėje, lipdamas iš Vilkiko kabinos nuo paskutinio laiptelio ant aikštelės dangos (tarp plokštės ir asfaltuoto kelio), išgirdo kelio srityje stiprų trakštelėjimą. Ištinus kojai per kelio sąnarį, nuvyko į Jonavos ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur po apžiūros nustatytas (duomenys neskelbtini), išduotas nedarbingumo pažymėjimas (nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.), nustatyta pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro Traumatologijos skyriuje 2022 m. lapkričio mėn. buvo atliktas operacinis gydimas, nustatyta pagrindinė liga – (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjo manymu, nelaimingas atsitikimas įvyko tarnybos metu, vykdant vado įsakymą, todėl yra priežastinis ryšys tarp tarnybos, Artilerijos bataliono vado įsakymų vykdymo ir patirtų traumų, nurodytų medicininiuose dokumentuose.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas faktines aplinkybes, pasisakyta dėl visų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, atitinka Komisijos kompetenciją bei administraciniams aktams taikomus reikalavimus.
8. Pareiškėjas neginčijo Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, kad sveikatos sutrikimą patyrė tarnybos (nustatyto dienos tarnybos laiko) metu įvykus nelaimingam atsitikimui, tačiau ginčijo Komisijos padarytas išvadas, kad patirtas sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, t. y. sveikatos sutrikimas nebuvo nulemtas vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Pareiškėjas nesutikimą reiškė bendro pobūdžio teiginiais, nenurodydamas motyvų ar įrodymų nepaneigiančių Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių bei sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą.
9. Pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu vykdė Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono (toliau – ir Artilerijos batalionas) Paramos baterijos Transportavimo būrio Transportavimo skyriaus vairuotojo pareigas ir Įsakymu buvo paskirtas Vilkiko vairuotoju. Pareiškėjas atvykęs į Zoknių oro uostą (įvykdęs užduotį), traumą patyrė jau lipdamas iš minėtos transporto priemonės (kryptelėjo koją per kelio sąnarį tarp plokštės ir asfaltuoto kelio). Tyrimo metu sveikatos sutrikimo aplinkybės vertintinos kaip tarnyboje įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio priežastimi buvo paties pareiškėjo neatsargūs ir jo kontroliuojami veiksmai (netinkamai statant koją ant žemės paviršiaus), o ne su tarnybos pareigų vykdymu ar tarnybiniu būtinumu susiję veiksniai (su tarnybos funkcijomis susijusiu privalomu veiksmų vykdymo ar kitu asmenų veiksmu pasekmė).
10. Tarnybinės pareigos ir funkcijos, suprantamos kaip kario būtina ar privaloma veikla, vykdoma dėl kario statuso (atitinkamos kario profesijos paskirties) ir pasižymi specifiniais šios profesijos (tarnybos rūšies) bruožais (požymiais), skiriasi nuo sampratos „tarnybos metu arba susijusi su tarnyba“, kuri suprantama plačiau, t. y. kaip tarnybos metu kario vykdoma veikla, kuri neturi savyje tarnybos pareigų (tarnybinių funkcijų) atlikimo elementų (pvz., dalinio teritorijoje ėjimas į valgyklą, judėjimas ar lipimas laiptais administraciniame pastate kasdieninės veiklos metu, vairuotojo įlipimas į transporto priemonę ar išlipimas iš jos ar pan.), atitinkamai įvykiai įvykę tokios veiklos metu (patirti sveikatos sutrikimai), laikytini įprastais nelaimingais atsitikimais tarnyboje, už kuriuos kariams kompensuojama nustatyta tvarka.
11. Priežastinis ryšys su kario tarnybinių pareigų vykdymu gali būti pripažįstamas tik nustačius, kad karys sveikatos sutrikimą patyrė vykdydamas kariui privalomą veiklą (atitinkamas funkcijas, užduotis ir pan., t. y. kario pareiginiuose nuostatuose numatytas pareigas (funkcijas) arba vadų (viršininkų) privalomus nurodymus), kuri ir buvo sveikatos surikimo priežastimi (t. y. su tarnybos pareigų vykdymu susijęs veiksnys).
II.
12. Regionų administracinio teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sveikatos sutrikimo, susijusio su kojos trauma, pripažinimo susijusio su tarnybinių pareigų vykdymu. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
13.1. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje 2022 m. liepos 6 d. vyko kasmetinis tradicinis bėgimas „Runway Run 2022“ ir technikos bei ginkluotės paroda, skirta įstojimo į NATO metinėms paminėti. Įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas Vilkiko, kuris skirtas transportuoti savaeigę artilerijos sistemą PzH2000, vairuotoju maršrutu Aukštutinė Neries terasa – Šiauliai – Aukštutinė Neries terasa. Pareiškėjas apie 8.30 val. išvyko iš Aukštutinės Neries terasos į Zoknių oro uostą ir apie 13.30 vai. atvykęs į Zoknių oro uostą, lipdamas iš Vilkiko kryptelėjo koją (duomenys neskelbtini), patyrė (duomenys neskelbtini).
13.2. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Komisiją dėl sveikatos sutrikimo, t. y. (duomenys neskelbtini), patirto dalyvaujant 2022 m. liepos 6 d. Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kasmetiniame tradiciniame renginyje „Runway run 2022“, pripažinimo susijusio su tarnybinių pareigų vykdymu, pateikė medicininius dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentus.
13.3. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Artilerijos bataliono vadą dėl detalios informacijos, nurodant, kokios aplinkybes, susijusios su tarnyba, nulėmė sveikatos sutrikimą su tarnyba, pateikimo. Komisija, įvertinusi surinktą informaciją, Sprendimu pareiškėjo sveikatos sutrikimą (duomenys neskelbtini) pripažino kaip nesusijusį su tarnybinių pareigų vykdymu.
14. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog nelaimingas atitikimas, kurio pasekmė yra pareiškėjo sveikatos sutrikdymas, įvyko tarnybinių pareigų atlikimo metu. Šalys iš esmės skirtingai vertina Komisijos padarytas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų vykdymo (ne)buvimo.
15. Teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reguliavimą, sutrikus kario sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Būtent Komisija yra tas subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikia kompetenciją nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė arba kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko, Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Komisijos išvada, kad kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė gali būti daroma tik kompleksiškai įvertinus surinktus išsamius duomenis apie konkrečias pareiškėjo tarnybos sąlygas, būtent, tiek vykdytas tarnybos funkcijas, tiek atlikimo metu nelaimingą atsitikimą galėjusius lemti veiksnius, kurie nepriklausė nuo asmens valios.
18. Ginčijamame Sprendime Komisija, įvertinusi pareiškėjo Pareiginiuose nuostatuose numatytas tarnybines funkcijas (su šiomis funkcijomis susijusių privalomų veiksmų) atlikimą tyrimo metu gautą informaciją (išvadą, raštą), konstatavo, kad pareiškėjo patirto sveikatos sutrikimo priežastimi buvo paties neatsargūs veiksmai (netinkamai statant koją ant žemės paviršiaus), kurie nebuvo sąlygoti tarnybiniu būtinumu arba šios transporto priemonės (automobilio) techninių savybių (pvz., kabinos aukštis nuo žemės paviršiaus ar kabinos laiptelių išdėstymas ir pan.) nežinojimu.
19. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados papildyme (Artilerijos bataliono 2023 m. spalio 3 d. rašto Nr. IS-354 „Dėl informacijos pateikimo apie vyr. eil. A. A.“ priedas) fiksuota, kad karys nelaimingo atsitikimo metu 2022 m. liepos 6 d. vairavo Vilkiką, kurio techniniai duomenys: plotis – 2,98 m., aukštis – 3,56 m., ilgis – 9 m., su priekaba. Karys sustojo nelygiame paviršiuje tarp asfaltuotos dangos ir betoninių plokščiui. Priekabą pastatė ant kuo lygesnio paviršiaus, kad būtų galima nusikrauti savaeigę artilerijos sistemą PzH2000. Vilkiko kabina liko tarp nelygaus paviršiaus. Karys, lipdamas iš transporto priemonės, dėdamas koją nuo paskutinio laiptelio, išgirdo (duomenys neskelbtini). Išvada: kario traumą lėmė nelygus žemės paviršius.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas pažymėjo, jog pagal surinktus duomenis Komisija vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdytomis tarnybos funkcijomis bei transporto priemonės techniniais parametrais, tačiau nerinko duomenų ir nevertino, ar nelaimingą atsitikimą galėjo lemti veiksniai, kurie nepriklausė nuo pareiškėjo valios, būtent, aplinkybių galėjusių lemti Vilkiko ir priekabos sustojimą nelygiame paviršiuje tarp asfaltuotos dangos ir betoninių plokščių ir (ar) jos galėjo būti reikšmingos pareiškėjui patirti sveikatos sutrikimą lipimo iš transporto priemonės momentu.
21. Teismo vertinimu, Komisija Sprendime tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, t. y. ar pareiškėjo sveikatos sutrikimas (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Sprendimas, kuris priimtas neįvertinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir, kuriame konstatuojama, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
22. Teismas konstatavo, kad Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimas (duomenys neskelbtini) yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Komisija, iš naujo nagrinėdama prašymą, turėtų surinkti išsamius duomenis apie konkrečias pareiškėjo karo tarnybos sąlygas – tarnybos funkcijų atlikimo metu veikusius nuo asmens valios nepriklausiusius veiksnius, būtent, aplinkybes galėjusias lemti Vilkiko ir priekabos sustojimą nelygiame paviršiuje tarp asfaltuotos dangos ir betoninių plokščių ir (ar) jos galėjo būti reikšmingos pareiškėjui patirti sveikatos sutrikimą lipimo iš transporto priemonės momentu.
III.
23. Atsakovas KAM apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
24. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįsigilino į ginčo dalyką, neatsižvelgė į dokumentų turinį, atsakovo argumentus, pateiktus atsiliepime į skundą, netinkamai taikė teisės aktus ir apsiribojo vien tik formaliu vertinimu, todėl teismo sprendimas naikintinas.
25. Atsakovas pažymi, jog šioje byloje nėra ginčo dėl Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių arba padarytų išvadų, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė tarnybos metu lipdamas iš tarnybinės transporto priemonės. Ginčas kilo dėl Komisijos išvados, jog pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikimas nebuvo nulemtas jo, kaip kario, vykdomų tarnybos pareigų (vykdomų tarnybos funkcijų: pvz., vairuojant tarnybinį automobilį arba aptarnaujant jį, keičiant ratus ar atliekant kitus privalomus transporto priemonės eksploatavimo veiksmus). Ginčas iš esmės vyksta dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 67 straipsnyje vartojamos nuostatas „sveikatos sutrikimas patirtas dėl kario tarnybos pareigų vykdymo“. Pagal savo esmę ir įstatyminį karių tarnybos reglamentavimą, samprata „dėl tarnybos pareigų vykdymo ar susiję su tarnybos pareigų vykdymu“, kuri turėtų reikšti, jog karys sveikatos sutrikimą patiria dėl vykdomos būtinos ar privalomos veiklos (vykdomų tarnybinių funkcijų), kuri pasižymi specifiniais šios profesijos (tarnybos rūšies) bruožais (požymiais) ar dėl kario specifinio statuso (atitinkamos kario profesijos paskirties), skiriasi nuo sampratos „tarnybos metu“, kuri suprantama plačiau, t. y. kaip tarnybos metu kario vykdoma veikla, kuri neturi savyje tarnybos užduočių (tarnybinių funkcijų, kario profesijai būdingų karybos veiksmų) atlikimo elementų (pvz., vairuotojos įprastas įlipimas į jam priskirtą transporto priemonę ar išlipimas iš jos, įprastas vaikščiojimas/judėjimas karinio dalinio teritorijoje nuo vieno pastato prie kito, ėjimas į valgyklą, judėjimas ar lipimas laiptais administraciniame pastate kasdienės veiklos metu ar pan.), atitinkamai įvykiai, įvykę tokios veiklos metu (patirti sveikatos sutrikimai), laikytini įprastais nelaimingais atsitikimais tarnyboje, bet nelaikytini atsitikę dėl kario tarnybinių pareigų (tarnybinių funkcijų) vykdymo, t. y. dėl su tarnybinių pareigų vykdymo susijusių veiksnių. Kariai tarnybos metu vykdo ne tik specifines kario tarnybines užduotis (pvz., atlieka nardymo, šuolio su parašiutu veiksmus, valdo karines transporto priemones, šaudo iš atitinkamų ginklų ir kt.), kas laikytina jų tarnybinėmis pareigomis (funkcijomis), bet ir atlieka įvairius kitus bendro pobūdžio veiksmus, kurie būdingi bet kokiems darbo santykiams bei visoms profesijų grupėms. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir netyrė, nevertino atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, neaiškino KASOTKĮ vartojamų sąvokų, o apsiribojo vien tik formaliu konstatavimu, kad Komisija nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo išlipimu iš transporto priemonės.
26. Atsakovas pažymi, jog nelaimingas atsitikimas, kuris ir buvo pareiškėjo sveikatos sutrikimo priežastimi, buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimo, bet veiksnių, susijusių su nekoordinuotais judesiais (Nelaimingo atsitikimo darbe akto 9 p.).
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo nurodyta aplinkybė (Vilkiko sustojimas nelygiame paviršiuje) galėjo būti reikšminga atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimą ir pripažįstant įvykį nelaimingu atsitikimu, nes tiriant įvykį darbe (tarnyboje) privalu nustatytu kas lėmė įvykį (darbuotojų saugą ir sveikatą). Tačiau šioje byloje ginčo dėl įvykio pripažinimo nelaimingu atsitikimu nėra. Pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikimas yra priskirtas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje, tačiau nelaikytinas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymų, t. y. nelaikytinas nulemtu kario tarnybos pareigų (vykdomų kario specifinių funkcijų, užduočių ir pan.) vykdymu.
28. Skundžiamu Sprendimu Komisija, savo kompetencijos ribose, nustatinėjo priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymu, o ne vykdė nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) tyrimą, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.
29. Įvertinus KASOTKĮ 57 straipsnio 6–12 bei 13 dalis, įstatymo leidėjas, siekdamas išskirti situacijas, kuomet kariai sveikatos sutrikimą patiria dėl vykdomų tarnybos pareigų (funkcijų) ir situacijas, kuomet sveikatos sutrikimus kariai patiria dėl kitų priežasčių, nesusijusių su tarnybos pareigų vykdymu, ir išskyrė KASOTKĮ 57 straipsnio 6–12 dalis ir 13 dalį, nurodydamas atskiras kompensacijų mokėjimo sąlygas ir dydžius.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas, susijęs su papildomu vertinimu dėl Vilkiko sustojimo tam tikroje vietoje ar kt. aplinkybių (pvz., buvusių oro sąlygų, grunto dangos, nelygumai ar pan.) nustatymas šiuo konkrečiu atveju, neturėtų įtakos sampratos „sveikatos sutrikimas patirtas dėl tarnybos pareigų vykdymo ar susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu“ kitokiam aiškinimui bei Komisijos atliekamam priežastinio ryšio tarp kario patirto sveiktos sutrikimo ir pareigų vykdomo vertinimui pagal nustatytus kriterijus.
Atsiliepimas
31. Pareiškėjas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
32. Pareiškėjas nurodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pareiškėjo tarnybos metu, vykdant vado įsakymą, todėl akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp tarnybos, vado įsakymų vykdymo ir patirtų traumų, kurios nurodytos medicininiuose dokumentuose.
33. Šioje byloje nebuvo pažeistos materialiosios, tiek proceso teisės normos, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl KAM Tarnybinio tyrimo komisijos 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. TS-21, kuriuo pareiškėjo sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) pripažintas kaip nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, teisėtumo ir pagrįstumo bei Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, konstatavęs, jog Komisija nerinko duomenų ir nevertino, ar nelaimingą atsitikimą galėjo lemti veiksniai, kurie nepriklausė nuo pareiškėjo valios, Komisija neišnagrinėjo, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Teismo vertinimu, Komisija, iš naujo nagrinėdama prašymą, turėtų surinkti išsamius duomenis apie konkrečias pareiškėjo karo tarnybos sąlygas – tarnybos funkcijų atlikimo metu veikusius nuo asmens valios nepriklausiusius veiksnius, būtent, aplinkybes galėjusias lemti Vilkiko ir priekabos sustojimą nelygiame paviršiuje tarp asfaltuotos dangos ir betoninių plokščių ir (ar) jos galėjo būti reikšmingos pareiškėjui patirti sveikatos sutrikimą lipimo iš transporto priemonės momentu.
36. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Atsakovas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis pripažintinas nelaimingu atsitikimu, o pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė tarnybos metu lipdamas iš tarnybinės transporto priemonės, tačiau, atsakovo teigimu, pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikimas nelaikytinas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymų.
37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisija su prašymu nustatyti ir pripažinti, kad jo patirta trauma (duomenys neskelbtini) dalyvaujant 2022 m. liepos 6 d. Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kasmetiniame tradiciniame renginyje „Runway run 2022“ priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo tiesioginių pareigų vykdymu. 2023 m. lapkričio 28 d. Komisiją priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) yra nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Komisija Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, atlikęs užduotį (t. y. pristatęs į nurodytą vietą savaeigę artilerijos sistemą Pzh 2000) ir po šios užduoties lipdamas iš transporto priemonės (MB Zetra) kabinos, netinkamai pastatęs koją ant žemės paviršiaus, pakreipė ją. Šias aplinkybes Komisija vertino kaip tarnyboje įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio priežastimi nebuvo su tarnybos pareigų vykdymu susiję veiksniai (su tarnybos funkcijomis susijusių privalomų veiksmų vykdymo ar kitų asmenų veiksmų pasekmė). Komisija pareiškėjo patirto sveikatos sutrikimo priežastimi laikė jo paties neatsargius veiksmus (netinkamai statant koją ant žemės paviršiaus), kurie nebuvo sąlygoti tarnybiniu būtinumu arba šios transporto priemonės (automobilio) techninių savybių (pvz., kabinos aukštis nuo žemės paviršiaus ar kabinos laiptelių išdėstymas ir pan.) nežinojimu. Komisija pažymėjo, jog pareiškėjas minėtą transporto priemonę (automobilį MB Zetra) su skirtingu dažnumu eksploatuoja (vairuoja) nuo 2020 m., taigi jis turėjo pakankamai patirties ir įgūdžių šią transporto priemonę eksploatuoti, įskaitant įlipimą ir išlipimą iš jos, t. y. jam buvo (turėjo būti) gerai žinomi šios transporto priemonės techniniai duomenys.
38. Teisinis reguliavimas dėl kompensacijų kario žūties (mirties), ligos ar sveikatos sutrikimo atveju yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 13 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 14 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras (KASOKTĮ 67 str. 4 d.). KASOKTĮ 67 straipsnio 6–15 dalyse yra įtvirtinta vienkartinės kompensacijos mokėjimo tvarka ir dydžiai, nustačius netektą darbingumą, sveikatos sutrikdymo lygį (mastą), taip pat nurodyta kompensacijos mokėjimo tvarka kariui žuvus (mirus).
39. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 punktą Komisija, priimdama sprendimą, vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo nustatymo metu. Nuostatų 8.1 punkte nustatyta, kad Komisijos uždavinys yra ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nuostatų 10 punkte išvardintos Komisijos teisės, tarp kurių, – kreiptis į Karo medicinos ekspertizės komisiją (toliau – KMEK) su prašymu pateikti ekspertinę nuomonę apie galimybę nustatytą kario sveikatos sutrikimo priežastį susieti su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar statusu (10.6 p.).
40. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, komisija priima, kai nustatoma, kad karys žuvo ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario statuso (Nuostatų 27 p.). Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė (Nuostatų 28.10 p.).
41. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog KASOTKĮ nustatyta kompensacija mokama kariui, kai sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybos pareigų vykdymu arba dėl kario statuso. Tokia sąsaja yra galima tik nustačius priežastinį ryšį tarp kario vykdytų pareigų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ar jo turimo kario statuso ir patirto sveikatos sutrikimo. Sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybos pareigų vykdymu buvimas konstatuojamas tik nustačius, kad karys sveikatos sutrikimą patyrė vykdydamas kariui privalomą veiklą (atitinkamas funkcijas, užduotis ir panašiai), t. y. kario pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas pareigas (funkcijas) arba privalomus vadų nurodymus arba dėl savo kario statuso.
42. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nelaimingas atitikimas, kurio pasekmė yra pareiškėjo sveikatos sutrikdymas, įvyko tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau nesutariama, ar šio atsitikimo priežastimi buvo su tarnybos pareigų vykdymu susiję veiksniai, t. y. ar pareiškėjas aptariamą sveikatos sutrikimą (duomenys neskelbtini) patyrė dėl vykdomų kario tarnybos pareigų.
43. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu ėjo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono Paramos baterijos Transportavimo būrio Transportavimo skyriaus vairuotojo pareigas ir Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vado 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-355 „Dėl dalyvavimo kasmetiniame tradiciniame renginyje „Runway run 2022“, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. liepos 6 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje vyks kasmetinis tradicinis bėgimas „Runway Run 2022“ ir technikos bei ginkluotės paroda, skirta įstojimo į NATO metinėms paminėti, buvo paskirtas į žemagrindžio vilkiko MB Zetra 3643 vairuotoju. Pagal pareiškėjo Pareiginių nuostatų 15.9 punktą vairuotojas dalyvauja transportavimo būrio kovinio rengimo ir kt. renginiuose. Vairuotojas skyriaus vado ar aukštesnio viršininko nurodymu gali vykdyti ir kitas, susijusias su jo tiesiogine veikla, funkcijas (Pareiginių nuostatų 16 p.).
44. Įvertinusi Įsakymo turinį bei pareiškėjo Pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas pareiškėjui A. A. buvo privalomas. Pareiškėjas, vykdydamas Įsakymą, vairavo žemagrindį vilkiką MB Zetra 3643 savaeigei artilerijos sistemai PzH2000 transportuoti maršrutu Aukštutinė Neries terasa-Šiauliai-Aukštutinė Neries terasa į renginį „Runway Run 2022“ Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, kur vyko technikos bei ginkluotės paroda. Pažymėtina ir tai, kad minėtas renginys buvo skirtas kariuomenei reikšmingai šventei paminėti (NATO metinėms), jis buvo rengiamas ne kitų asmenų, o išimtinai Lietuvos kariuomenėje, renginys vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, pareiškėjas renginyje dalyvavo ne laisvu nuo tarnybos metu, o vykdydamas vado Įsakymą bei Pareiginiuose nuostatuose nurodytas funkcijas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, Sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė ne dėl vykdomų tarnybos pareigų, nepagrindžia, kad A. A. vykdomos funkcijos nebuvo vienas iš veiksnių, nulėmusių jo sveikatos sutrikimą.
45. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ypač išsamiai ir detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus (tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą), atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias priežastinio ryšio tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo nustatymą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija, siekdama įvertinti, ar A. A. turi teisę į KASOTKĮ įtvirtintos kompensacijos išmokėjimą, ir atlikdama Nuostatuose šiai institucijai nustatytą uždavinį ištirti ir nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu, padarė nepagrįstas išvadas, todėl šios institucijos priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, jog Komisija, prieš priimdama Sprendimą, kreipėsi į Karo medicinos ekspertizės komisiją dėl išvados pateikimo, nors pagal KASOTKĮ 67 straipsnio 4 dalį Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija.
47. Atsižvelgus į tai, Sprendimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo panaikintas ir Komisija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu.
48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Komisija išsamaus vertinimo dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba neatliko, todėl pagrįstai Sprendimą panaikino bei Komisiją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
49. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas, jis turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl jo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.