- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 1K-14-376/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo P. M. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-16 nutarties, kuria paskirta įtariamajam P. M. kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai dienų, terminą skaičiuojant nuo 2011-12-16.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. įtariamas tuo, kad 2011-12-15, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grasindamas D. G. užmušti, papjauti, kumščiais sudavė du smūgius pastarajai į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, tai yra įtariamas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-16 nutartimi paskyrė įtariamajam P. M. kardomąją priemonę – suėmimą 15 dienų, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai.
Šalies argumentai
Įtariamasis P. M. skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Skunde įtariamasis nurodo, kad jis laikomas suėmime remiantis tik jo sesers melagingais parodymais, ji piktnaudžiauja alkoholiu, būdama neblaivi, sugalvojo dalykus, kurių nebuvo.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo patenkinti skundą, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kaip numatyta LR BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą. LR BPK 121 str. 2 d. numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis P. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra D. G. parodymai, tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga.
Teismas daro išvadą, jog suėmimas įtariamajam P. M. paskirtas pagrįstai ir teisėtai. P. M. yra įtariamas nusikaltimų, už kurių padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, padarymu. Taigi įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista.
Apylinkės teismas paskyrė suėmimą P. M. dviem pagrindais – kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas.
Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šis teismo nurodytas pagrindas teisėtas ir pagrįstas. Įtariamasis yra įtariamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu. Jis, būdamas darbingas, niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, neturi šeimos, anksčiau yra teistas. Visos šios aplinkybės, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, neigiamai charakterizuoja P. M.. Įtariamasis nėra saistomas jokiais tvirtais socialiniais ryšiais su savo gyvenamąja vieta. Ir, nors jis turi gyvenamąją vietą, ši aplinkybė nepaneigia apylinkės teismo nurodyto pagrindo ir neduoda pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip numatyta LAT Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ I dalies 10 punkte, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. P. M., būdamas laisvėje, gali įvykdyti savo grasinimą ir padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. Jis yra jauno amžiaus, anksčiau teistas už artimo žmogaus – motinos nužudymą, teistumas nėra išnykęs, naujas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Skunde nurodoma, kad D. G. davė melagingus parodymus, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kaltės klausimas šioje bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas ir įrodymai netiriami.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis LR BPK 119 str. numatyti tikslai įtariamojo atžvilgiu šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti. Todėl naikinti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo. Be to, teismas atsižvelgia ir į prokuroro posėdžio metu pateiktą informaciją, kad suėmimo terminas šiojo bylioje įtariamajam P. M. yra pratęstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo P. M. skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.