- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- e2-257-457/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00838-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims K. B. ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. B. ieškiniu prašo pripažinti asmenine jo tėvo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 1166/2331 dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančių statinių dalimi: 1/2 dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo, atsakovo R. B. ir trečiojo asmens K. B. tėvas J. B., (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo R. B. ir trečiojo asmens K. B. motina B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) Jis, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė visą palikimą, likusį po J. B. mirties, tame tarpe ir 1,6000 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,7600 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,900 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į kuriuos jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Palikėjas J. B. testamento nebuvo sudaręs, todėl visas jo turtas paveldimas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jis yra vienintelis palikėjo J. B. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, priėmęs palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas R. B. ir trečiasis asmuo K. B., kurie taip pat yra palikėjo J. B. sūnūs ir turėjo teisę paveldėti kaip pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą, pateikė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimus, kuriais patvirtino, kad palikimo nepriima ir jokių pretenzijų į turtą neturi. Jis taip pat, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė visą palikimą, likusį po motinos S. E. mirties (tame tarpe 1165/2331 dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais 1/2 dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas). Dėl palikimo, likusio po B. B. mirties, į notarą niekas nesikreipė ir tokiu būdu palikimo niekas nepriėmė. Testamentų registre nėra duomenų apie B. B. palikimo priėmimą, tačiau atsakovas R. B. buvo kreipęsis į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus įrodinėdamas, kad jis priėmė savo motinos B. B. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Dėl šio atsakovo reikalavimo teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-9340-457/2022, kuri vėliau buvo nutraukta, teismui priėmus pareiškėjo R. B. atsisakymą nuo pareiškimo. Šiuo metu formaliai yra likusi nepaveldėta dalis mirusiojo J. B. vardu teisiškai įregistruoto turto, t. y. neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1166/2331 dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais statiniais: 1/2 dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą niekam neišduotas, nes šis turtas įgytas formaliai galiojant palikėjo J. B. ir B. B. santuokai, todėl pagal įstatymo prezumpciją, laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių J. B. ir atsakovo R. B. motinos B. B. nuosavybe. Jis ginčija įstatymu nustatytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, nes iš tiesų, likęs nepaveldėtas jo tėvo vardu esantis turtas yra tėvo J. B. asmeninė nuosavybė, įgyta asmeninėmis J. B. lėšomis, pastangomis, jam nuo 1979 m. gyvenant nesusituokus ir vedant bendrą ūkį bei gyvenant bendrą gyvenimą, vykdant bendrąją jungtinę veiklą su jo motina S. E. bei jau nebegyvenant, nepalaikant jokių santykių - nei formalių, nei neformalių, turtinių ar neturtinių su formalia sutuoktine B. B.. J. B. su B. B. santuokos nutraukęs nebuvo, tačiau nuo 1979 m. paliko šeimą - sutuoktinę B. B., sūnus R. B., K. B. ir kartu su S. E., kaip pora, išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo 1979 m. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), J. B. gyveno kartu su S. E., vedė su ja bendrą ūkį, gyveno bendrą gyvenimą, įgijo bendrą turtą, nesudarę santuokos, kurios negalėjo sudaryti dėl to, kad nebuvo nutraukta J. B. ir B. B. santuoka, susilaukė sūnaus T. B., kurį kartu užaugino ir išauklėjo. J. B. ir B. B. nuo pat 1979 m., t. y. nuo tada, kai J. B. paliko šeimą, niekuomet nesusitaikė ir nepradėjo kartu vėl gyventi, nebendravo kaip sutuoktiniai, nevedė bendro ūkio, niekuomet neketino atnaujinti santykių ir jų neatnaujino, negyveno kartu nuo 1979 m. iki pat J. B. mirties ir nepalaikė jokių šeimyninių santykių, ryšių, neturėjo bendrų turtinių bei neturtinių interesų ir jų nederino, neišreiškė valios dėl jokio bendro turto įgijimo ir sudarinėdami bet kokius sandorius veikė asmeniškai, ne tik neklausdami kito sutuoktinio nuomonės, bet ir neinformuodami vienas kito apie jokius sandorius, turto įgijimą (su išimtimi dėl turto, kuris buvo padovanotas atsakovui R. B. - šiam sandoriui sudaryti buvo būtinas formalus palikėjo J. B. sutikimas ir dalyvavimas, nes atsakovui buvo padovanota bendra J. B. ir sutuoktinės B. B. nuosavybė, kurią abu sutuoktiniai buvo įsigiję savo lėšomis ir darbu iki 1979 m.). Gyvenant su S. E., tėvas J. B. savo asmeninėmis lėšomis ir bendromis su S. E. įgytomis lėšomis, abu kartu, įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), į kurio dalį paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ir prie kurios įsigijimo niekaip neprisidėjo sutuoktinė B. B.. J. B. ir S. E. su juo, t. y. savo sūnumi T. B., kaip šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tuometinio (duomenys neskelbtini) kolūkio suteiktame gyvenamajame name ant valstybinės žemės sklypo. Gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus bei žemės sklypą S. E. ir J. B. nusipirko lygiomis dalimis: iš valstybės - žemę, iš (duomenys neskelbtini) ūkio - pastatus. B. B. niekuomet nebuvo atvykusi pas J. B. į (duomenys neskelbtini), niekaip neprisidėjo prie turto įsigijimo, neišreiškė valios tokį turtą įsigyti ir niekada juo nesinaudojo, nežinojo, nei ką J. B. yra įsigijęs, nei kur tas turtas yra, nežinojo kieno lėšomis turtas perkamas ir nepanaudojo šio turto įsigijimui nei savo lėšų, nei valstybės vienkartinių išmokų. 1992 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, ieškovo tėvas J. B. kartu su S. E. lygiomis dalimis nusipirko gyvenamąjį namą, pagalbinius pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)). Už turtą mokėjo abu bendrai, mokestis buvo apskaičiuotas valstybės vienkartinėmis išmokomis ir grynaisiais pinigais. 2006 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės, J. B. ir S. E., J. B. įsigijo 1166/2331 dalis 0,2331 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po aukščiau nurodytais pastatais. Ta pačia sutartimi valstybė antrą dalį to paties žemės sklypo, t. y. 1165/2331 dalį, pardavė kartu gyvenusiai S. E.. Minėta sutartis patvirtina, kad žemės sklypo kaina yra 1991 litas, tačiau nedetalizuojama ir nenustatyta, kiek už perkamą žemės sklypą sumokėjo J. B., o kiek - S. E., į kurios lėšas atsakovas R. B. apskritai neturi teisės reikšti jokių reikalavimų. Sutartyje nurodomi duomenys apie valstybės vienkartinių išmokų panaudojimą: už įsigytą turtą J. B. ir S. B. mokėjo bendrai, J. B. - 14 Lt ir 82 ct valstybės vienkartinėmis išmokomis, S. E. - 14 Lt ir 82 ct valstybės vienkartinėmis išmokomis. 1992 m. birželio 4 d. sutartis patvirtina, kad J. B. ir S. E. įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, už kurį sumokėjo 32 214 rublių, iš kurių 2974 rublius įmokėjo grynais pinigais, o 21 214 rublių valstybinėmis vienkartinėmis bei tikslinėmis kompensacijomis. Kokią dalį sumokėjo kiekvienas iš pirkėjų - nenurodoma. Tai reiškia, kad neapibrėžtą ir nenustatytą dalį namo kainos sumokėjo S. E., į kurios turtą, pinigines lėšas, turtines teises pretenzijas reikšti gali tik ieškovas T. B. (sūnus, pirmosios eilės įpėdinis), bet ne R. B., kurio su S. E. nesieja giminystės ryšiai. Tokiu būdu, už aukščiau nurodytą J. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą mokėjo S. E. ir J. B., dalis turto įgyta J. B. asmeninėmis lėšomis - valstybės vienkartinėmis išmokomis, o B. B. prie šio turto įsigijimo niekaip neprisidėjo, savo valios dėl šio turto įsigijimo neišreiškė. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad ginčo turtas yra registruotas J. B. vardu, įsigijimo pagrindas 2006 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis ir minėtoji pastatų įsigijimo sutartis. Ginčo dėl to, kad J. B. minimą turtą įsigijo, negyvendamas su atsakovo R. B. motina B. B., nėra. Jis gimė J. B. ir S. E. gyvenant kartu bei užaugo abiejų savo tėvų šeimoje, ginčo turte, o tėvui J. B. mirus, jis paveldėjo visą turtą, likusį po tėvo mirties. 2013 m. balandžio 8 d. suinteresuotas asmuo K. B., o 2014 m. birželio 18 d. ir atsakovas R. B. Joniškio rajono notarų biurui pateikė pareiškimus, kuriuose nurodė, jog mirus tėvui J. B., palikimo laike trijų mėnesių nepriėmė ir jokių pretenzijų į turtą neturi. Mano, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine J. B. nuosavybe.
Ieškovo atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė teismo posėdyje ieškovo ieškinį palaikė, nurodydama analogiškas, kaip ir pareikštame ieškinyje, aplinkybes, prašė pripažinti ieškovo T. B. tėvo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 1166/2331 dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančių statinių dalimi: 1/2 dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1149,50 Eur advokato pagalbos išlaidų ir sumokėtą žyminį mokestį. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui turi būti priteistos iš atsakovo R. B., nes ieškovas buvo priverstas kreiptis su ieškiniu į teismą tik dėl to, kad teisme atsakovas jau buvo užvedęs civilinę bylą, kurioje jis pretendavo į tą patį turtą ir tik ieškovui pateikus teismui šį ieškinį bei įrodymus šioje byloje, atsakovas atsisakė pretenzijų į ginčo turtą, nurodydamas, kad neturi įrodymų, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), J. B. pirko kartu su jo mama B. B..
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. į teismo posėdį neatvyko, gauti jo atsiliepimai į ieškinį, kuriuose jis nurodė, kad su ieškovo T. B. ieškiniu jis sutinka, nes negali pateikti įrodymų, kad jo tėvas J. B. kartu su mama B. B. valdė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylą atsakovas prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo K. B. į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, su ieškovo T. B. ieškiniu jis sutinka ir prašo jį tenkinti, nes ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo T. B. civilinėje byloje pareikštus reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra, Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnyje, palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-280/2008).
Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Ieškovo T. B. ieškiniu, ieškovo atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: J. B. ir B. B. sutuoktuvių liudijimo kopija; R. B. gimimo liudijimo kopija; VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymų apie B. B. ir J. B. asmens duomenis kopijomis; Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos pažymų apie R. B. ir B. B. deklaruotas gyvenamąsias vietas kopijomis; J. B. mirties liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini).; B. B. mirties įrašo kopija, iš kurios matyti, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini); S. E. medicininio mirties liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad S. E. mirė (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais; 1992 m. birželio 9 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties kopija; 2006 m. rugsėjo 27 d. 0,2331 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties kopija; 2006 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktų kopijomis; 2005 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų pastatų dovanojimo sutarties kopija; 2022 m. vasario 4 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo kopija; 2022 m. kovo 3 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo kopija; VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo kopija; Gyvenamojo namo techninio paso kopija; Namų valdos techninės apskaitos bylos kopija; Gyvenamojo namo dalies įkainojimo akto kopija; 2013 m. balandžio 8 d. trečiojo asmens K. B. pareiškimo Joniškio notarų biurui kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini), mirus tėvui J. B., palikimo laike 3 mėnesių jis nepriėmė ir pretenzijų į turtą neturi; 2014 m. birželio 18 d. atsakovo R. B. pareiškimo Joniškio notarų biurui kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini), mirus tėvui J. B., palikimo laike 3 mėnesių jis nepriėmė ir pretenzijų į turtą neturi, nustatyta, kad sutuoktiniai B. ir J. B. nuo pat 1979 m. kartu nebegyveno, nebevedė jokio bendro ūkio ir neturėjo jokių bendrų reikalų, jog J. B. iki pat savo mirties gyveno kitoje šeimoje, kartu su sūnumi ieškovu T. B. ir jo motina S. E., su kuria nuo 1979 m. vedė bendrą ūkį, gyveno bendrą, santuokinį gyvenimą, vykdė bendrą jungtinę veiklą kaip sutuoktiniai, nors santuokos sudarę nebuvo. Ši šeima gyveno (duomenys neskelbtini), tuometiniame (duomenys neskelbtini) kolūkyje, būtent šiai šeimai suteiktame gyvenamajame name ant valstybinės žemės sklypo, o tuo tarpu B. B. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą neturėjo teisės į šio žemės sklypo, kaip pasodybinio žemės sklypo suteikimą, teisės į šio sklypo nuomą, lygiai kaip neturėjo (neįgijo) teisės šį žemės sklypą įsigyti (išpirkti). Turtą, kurį prašoma pripažinti J. B. asmenine nuosavybe, J. B. (be jokios formalios sutuoktinės B. B. valios) įsigijo asmeninėn nuosavybėn už savo asmenines lėšas ir turto įsigijimo metu aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, šis turtas yra registruotas J. B. vardu. 1992 m. birželio 9 d. gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų pirkimo sutartis buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, todėl šis turtas teisėtai galėjo būti išpirktas tik to asmens, t. y. J. B., kuriam iki privatizavimo ta gyvenamoji patalpa buvo teisėtai suteikta ir kurioje jis teisėtai gyveno. Tuo tarpu B. B. gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), niekuomet nebuvo suteikti, ji tose patalpose negyveno, taigi, negalėjo net pretenduoti įsigyti turtą pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą. Be to, iš pastatų pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto b) papunkčio matyti, kad už perkamą turtą „pirkėjas“ sumokėjo 21,214 rb. valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, kurios yra asmeninė nuosavybė, ir 2.947 rb. grynaisiais pinigais į banką (to paties punkto a) papunktis). Pirkėjas pagal sutartį yra J. B. ir S. E., kurie abu už viską mokėjo bendrai ir nėra nustatyta, kiek kuris iš jų konkrečiai mokėjo. Tokiu būdu, nei B. B., nei kiti asmenys, šiuo atveju atsakovas, neturi jokių teisių į S. E. turtą, tuo labiau, kad turtas, kurį J. B. buvo įgijęs kartu, santuokoje su B. B., iki gyvenimo su ja skyrium pradžios, 2005 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų pastatų dovanojimo sutartimi abiejų tėvų buvo padovanotas atsakovui R. B..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovo T. B. tėvo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. 1166/2331 dalis žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančių statinių dalimi: 1/2 dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Be to, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas ir jo atstovė ieškovo naudai prašo priteisti iš atsakovo R. B. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1149,50 Eur atstovavimo išlaidos bei 76 Eur žyminis mokestis, nes minėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo R. B. kaltės, kadangi šis dar iki šio ieškinio teismui padavimo buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pretendavo į tą patį ginčo turtą ir tik ieškovui pareiškus ieškinį dėl turto pripažinimo J. B. asmenine nuosavybe bei pateikus rašytinius įrodymus, atsakovas su ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad jis pritrūko įrodymų dėl jo motinos turėto turto.
Teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-9340-457/2022 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, K. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame pareiškėjas R. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos B. B. palikimą, t. y. 1166/2331 dalį žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį viralinės, 1/2 dalį tvarto, 1/2 dalį daržinės, 1/2 dalį malkinės, 1/2 dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Ieškovui T. B. pateikus teismui ieškinį dėl minėto turto pripažinimo asmenine J. B. nuosavybe, R. B. nuo pareiškimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9340-457/2022 atsisakė ir 2022 m. spalio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi pareiškėjo R. B. atsisakymas nuo pareiškimo buvo priimtas ir civilinė byla nutraukta. Taigi, R. B., nuo pareiškimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9340-457/2022 atsisakė tada, kai ieškovas T. B. jau buvo patyręs bylinėjimosi išlaidų dėl teisinių paslaugų jam suteikimo (2022-08-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. AJG Nr. 22059122), todėl teismas sprendžia, kad ieškovas T. B. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovo R. B. kaltės. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai iš atsakovo R. B. ieškovo T. B. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1149,50 Eur atstovavimo išlaidos bei 76 Eur žyminis mokestis, viso 1225,50 Eur.
Byloje teismo patirtos 31,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo R. B. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 1166/2331 dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančių statinių dalimi: 1/2 dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo įrengimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmenine J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybe.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1225,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,04 Eur (trisdešimt vieną eurą 04 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.