Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 23 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), namu, vairavo automobilį Audi 80, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, mažiausiai 2.44 promilių neblaivumas.

R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. vakare su žmona ir draugais vartojo alkoholinius gėrimus sodyboje (duomenys neskelbtini). Išgėręs turėtą alkoholį jautėsi apsvaigęs, tačiau nusprendė važiuoti namo. Jis atsisėdo į automobilio Audi 80 vairuotojo vietą, žmona į priekį į keleivio vietą, o draugai atsisėdo į automobilio galą. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kiemą ir pasistatė automobilį. Nepajuto, kad būtų įbrėžęs automobilį VW Polo ir nežino, kas to automobilio savininkas. Kaip nurodė kaltinamasis dėl eismo įvykio sukėlimo nutarimą gavo, tačiau jo neapskundė. Vis dėlto kaltinamasis pripažino, kad galėjo nubraižyti automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš neblaivumo nustatymo akto ir Drager Alcotest 7510 prietaiso testo matyti, kad 2019 m. liepos 26 d., 00 val. 06 min. R. B.nustatyti neblaivumo požymiai, alkotesteriu Alcotest 7510, ARKL-0205 pirmas tikrinimas 23:24 val. parodė 2.57 promilių, antras 23:51 val. 2.44 promilių girtumą (b. l. 23-25).

Iš apžiūros protokole ir fotolentelės matyti, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme stovi ir buvo apžiūrėtas automobilis "Audi 80", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kitas automobilis VW Polo, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant šių automobilių neseni įbrėžimai (b. l. 11-22).

Aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio taip pat patvirtino ir jo sutuoktinė E. B. (b. l. 47), o faktą, kad kaltinamasis vairuodamas neblaivus apgadino kitą automobilį liudytojas G. K. (b. l. 41–42).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą. (LR BK 55 straipsnis). Nepaisant to, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir teisiamas pirmą kartą, tačiau šios veikos pavojingumą didina alkoholio koncentracija kraujyje ir faktas, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį. Taip pat aplinkybė, kad bausmės tikslai numatyti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje gali būti pasiekti šiuo atveju skyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį baudą, kelia abejonių kaltinamojo pozicija dėl jos įvykdymo. Pasak kaltinamojo, šiuo metu jis yra bedarbis, jo finansinė padėtis sudėtinga, todėl baudai sumokėti pinigų jis neturi. Pažymėtina, kad teismas negali skirti tokios bausmės rūšies, kurios kaltinamasis negali įvykdyti, nes tai yra nesuderinama su ne tik su teisingumo principo įgyvendinimu, bet ir kitomis bausmės paskirtimis. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

R. B. nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio. Atsižvelgiant į šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą mažesnę už vidurkį arešto bausmę – 30 parų arešto (LR BK 49, 54 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas esmines aplinkybes būtinas veikos kvalifikavimui, procesas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 20 parų arešto (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis išbuvo laikinajame sulaikyme išbuvo vieną dieną nuo 2019 m. liepos 25 d., 23:51 val. iki 2019 m. liepos 26 d., 14:35 val. (b. l. 81–82), ši įskaitytina į bausmę vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone, kuri atitinka LR BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamojo tėvui ir byloje nėra duomenų, kad jis būtų žinojęs, kad su ja bus daroma nusikalstama veika, transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (LR BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš EMPREKIS pažymos matyti, kad transporto priemonės vertė yra 350 Eur (b. l. 28). Dėl to ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto verčiai ir išieškotina iš kaltinamojo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės paskirtį padėtų įgyvendinti bei užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam paskyrus LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas 2 metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymo – 2019 m. liepos 26 d.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras 2019 m. liepos 26 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

R. B. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos, perduotinas VĮ „Regitra“ kaip institucijai suteikusiai šią specialią teisę (BPK 342 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

Prokuroras prašė pripažinti proceso išlaidomis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą iki nuosprendžio priėmimo dienos. Byloje nėra duomenų, kiek Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomadas” už automobilio transportavimą ir saugojimą, taip pat nėra duomenų apie išrašytą sąskaitą, todėl nėra teisinio pagrindo šių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis, nes jos realiai dar yra nepatirtos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną ją prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 26 d.

Paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. B. konfiskuotino turto – automobilio Audi 80, vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 350 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

R. B. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) 2019 m. liepos 26 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.