- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- e2-1898-892/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01042-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- UAB „Anresta“
- Advokatai
- Egidijus Galatiltis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei UAB „Anresta“ dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-02-10 sudarė su atsakovu terminuotą darbo sutartį, darbui vadybininko pareigose iki pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstravimo darbų pabaigos. Teigė, kad terminuota darbo sutartis 2016-07-20 buvo nutraukta be ieškovo žinios, apie sutarties nutraukimą ieškovas sužinojo 2016-12-12 iš atsakovo generalinio direktoriaus. Teigė, kad jo darbas buvo nuolatinio pobūdžio, nesusijęs su atsakovo vykdomais (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstravimo darbais, jam buvo pavesta rinkti informaciją apie Europos sąjungos paramą, pasirašant darbo sutartį atsakovo atstovas pasakė, kad šioje sutartyje nurodyta darbo sutarties termino pabaigos aplinkybė yra susijusi tik su UAB „Anrestas” interesais, tai yra su vadovo važinėjimais į Vilnių, kurių metu buvo susitinkama su ieškovu ir derinama pozicija dėl ES paramos gavimo. Ieškovas teigė, kad su juo buvo susitarta dėl informacijos apie šias paramas rinkimo, UAB „Anrestas” dalyvavimo galimybių ES projektuose analizės, parinktų projektų paraiškų rengimo organizavimo. Darbo sutartyje buvo sulygta, kad atlyginimas bus mokamas kiekvieno mėnesio 12 ir 24 dienomis, tačiau atsakovas sistemingai vėluodavo mokėti atlyginimą. Nurodė, kad neteikė pranešimo dėl atleidimo iš darbo, nebuvo informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, be to, objekto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstravimo darbai nėra baigti. Ieškovas nurodė, kad dirbo iki 2016-12-12, objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra buvęs tik vieną kartą atsakovo generalinio direktoriaus prašymu nunešti siuntinį, nebuvo supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis, neturėjo leidimo patekti į objektą, niekada nebendravo su objektą kuruojančiu vadybininku nei su kitais atsakovo darbuotojais ar prekių tiekėjais. Taip pat nurodė, kad nėra teikęs prašymų dėl atostogų suteikimo, pažymėjo, kad darbas, kurį dirbo atsakovo įmonėje daugiau nei pusantrų metų, atsakovą tenkino. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti 2057,92 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-07-20 iki 2016-12-12, 746 Eur už nepanaudotas atostogas, 870 Eur išeitinę kompensaciją nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laikotarpį atsiskaityti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismui nustačius, kad yra praleistas terminas kreiptis į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, prašė atnaujinti jam pateikti, nes laikotarpiu nuo 2016-07-20 iki 2016-12-12 ieškovas nebuvo informuotas apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas buvo priimtas padėti objektą kuruojančiam vadybininkui, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už darbų organizavimą, tam tikrose darbo srityse, šios sritys po 2016 metų birželio mėnesio tapo nebeaktualios, todėl ieškovo paslaugų nebereikėjo, jokių kitų darbo pareigų ieškovui nebuvo pavesta atlikti, jam nebuvo pavesta rinkti informacijos apie Europos sąjungos paramą ir ruoštis Europos sąjungos paramos projektų rašymui, įmonė negavo iš ieškovo jokios informacijos apie Europos sąjungos paramą, darbo užmokestis jam buvo mokamas išimtinai už vadybininko pareigas, kurios buvo reikalingos iki 2016 metų birželio mėnesio, darbiniai santykiai įmonę su ieškovu siejo nuo darbo sutarties sudarymo dienos iki 2016-07-20, realiai rekonstravimo darbai pastato Bokšto g. 15/ Savičiaus g. 17, Vilniuje, buvo atlikti ir darbo sutartis buvo nutraukta pasibaigus darbams, dėl kurių atlikimo ir buvo priimtas ieškovas, į ieškovo pareigas neįėjo darbai, susiję su objekto pridavimu, šiuos darbus vykdė kitas vadybininkas, ieškovas buvo priimtas dirbti papildomu vadybininku. Nurodė, kad ieškovas prašymus suteikti jam atostogas išreikšdavo žodžiu ir nurodydavo, jog atvykęs į bendrovę patvirtins tai raštu, informavus apie atleidimą iš darbo bei paprašius atvykti į įmonę nurodė, kad, kai lankysis Anykščiuose, užeis ir viską pasirašys, todėl paštu įsakymo dėl atleidimo jam nereikia siųsti, teigti, kad jis neva nežinojo, jog yra atleistas iš darbo, yra nelogiška, nes jis nė karto po 2016-07-20 nebuvo atvykęs į darbovietę ir nė karto nebeatliko jokių savo kaip vadybininko pareigų bei nebesilankė objekte. Nurodė, kad ieškovu yra visiškai atsiskaityta, tik dėl įmonės sudėtingos finansinės padėties ne visi pinigai buvo pervesti sutarties nutraukimo dieną, tai buvo padaryta dalimis iki 2016-09-16, po 2016-07-20 ieškovas įmonėje realiai nedirbo, tai yra sužinojęs, kad su juo darbo sutartis yra nutraukta, jis nė karto nebebuvo atvykęs į darbovietę, visiškai nesilankė ir rekonstruojamame objekte Vilniaus mieste, neatliko jokių darbinių funkcijų, todėl darbo užmokestis už kitus mėnesius jam nepriklauso. Nurodė, kad ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi po penkių su puse mėnesio, nors po darbo sutarties nutraukimo su darbdaviu darbo reikalais nebebuvo susitikęs, jokių darbinių pareigų neatliko. DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su būtinų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovas iš darbo atleistas 2016-07-20 apie tai pranešant jam žodžiu, todėl atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
3. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad įmonėje dirbo 1,5 metų, darbas buvo susijęs su E. S. projektais, informacijos apie juos rinkimu, atsakovo galimybių dalyvauti tokiose projektuose vertinimu. Nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbo, kaip ir niekada neatliko pagalbinio darbininko funkcijų, 2016-12-12 atsakovo vadovas jį informavo, kad ieškovas yra atleistas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytą poziciją, yra pateikę į bylą visus turimus ginčui aktualius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-02-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą atsakovo įmonėje vadybininko funkcijoms atlikti iki pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo darbų pabaigos mokant ne mažiau minimalios mėnesinės algos darbo užmokestį. R. D. kodekso 98 straipsniu, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo kodekso 99 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties sudarymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, įtvirtintų 95 straipsnyje. P. D. kodekso 95 straipsnio 1 dalį, kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.
6. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos šio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos A. T. 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009 ir kt.). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju konkrečios darbo funkcijos šalių sudarytoje darbo 2015-02-10 sutartyje nebuvo nurodytos. Į bylą atsakovas nepateikė vadybininko darbo pareiginių instrukcijų bei įrodymų, kad ieškovas su jomis ar įmonės vidaus darbo taisyklėmis pasirašytinai buvo supažindintas, nors tokius įrodymų buvo nurodyta pateikti (DK 99 str. 4 d., (duomenys neskelbtini) str.). Pažymėtina, kad atsakovė turėjo pareigą tinkamai įforminti darbo sutarties sąlygas, tuo tarpu darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apklausti liudytojais kitų atsakovo darbuotojų, dirbusių kartu su ieškovu, neprašė ((duomenys neskelbtini) str.). Taigi, nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas buvo priimtas padėti objektą kuruojančiam vadybininkui, kuris buvo atsakingas už darbų organizavimą tam tikrose srityse, jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Tuo tarpu ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo darbas buvo susijęs su informacijos apie E. S. projektus rinkimu, atsakovo galimybių dalyvauti tokiose projektuose vertinimu bei atsakovo konsultavimu minėtais klausimais. Nustatant faktines aplinkybes civilinėje byloje, nereikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo; teismas išvadas gali daryti ir remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, – t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atsakovo procesinį elgesį, nesant pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais, teismas konstatuoja byloje nustatytu, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovas sutiko atsakovo interesais rinkti informaciją apie Europos sąjungos paramą, konsultuoti atsakovą dėl tokios paramos gavimo, rengti atsakovo interesais minėtus projektus ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Ir nors nagrinėjamu atveju šalių susitarimas labiau atitiko atlygintinų paslaugų teisinius santykius, atsakovui neneigiant pagal 2015-02-10 sutartį tarp šalių susiklosčiusių faktinių darbo teisinių santykių, ieškovo teisės gintinos taikant Darbo kodekso nuostatas ((duomenys neskelbtini) str,, 185 str., CK 6.193 str., CK 6.617 str. 3 d.).
7. Darbo sutartis gali būti nutraukta Darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka. Šalių sudarytoje 2015-02-10 darbo sutartyje buvo numatyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis iki pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo darbų pabaigos. R. D. kodekso 126 straipsnio 1 dalimi, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti aplinkybių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2016-07-20, priimtame atsakovo įsakyme nurodomas atleidimo pagrindas – Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalis. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad 2016-07-20 nutraukiant sutartį su atsakovu buvo baigti pastato Bokšto g.15/ Savičiaus f. 17, Vilniuje, rekonstravimo darbai, nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Į bylą taip pat nebuvo pateikta įrodymų (išskyrus atsakovo rašytinius paaiškinimus, kuriuos neigia ieškovas), kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie darbo sutarties nutraukimą joje nurodytą dieną – 2016-07-20, tai yra jam buvo įteiktas įsakymas dėl sutarties nutraukimo, be to, byloje esančiose darbo sutarties kopijose ties punktu „darbo sutartis nutraukta“ taip pat nėra ieškovo parašo, kas patvirtina aplinkybę, kad ieškovui apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo tinkamai pranešta ((duomenys neskelbtini) str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas ((duomenys neskelbtini) str., DK 126 str.). Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tačiau įvertinus ieškovo paaiškinimus, kad faktiškai apie atleidimą iš darbo jis ieškovas sužinojo tik 2016-12-12, kurie nepaneigti atsakovo, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atleidimą iš darbo 2016-07-20, byloje esančius duomenis, kad sužinojęs apie atleidimą ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, šiai atsisakius nagrinėti skundą pateikė ieškinį teismui, kiekvienas iš minėtų veiksmų atlikti per mažesnį nei 1 mėnesio terminą, atmestinas atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties nagrinėjamu atveju taikymo (DK 300 str. 1 d.).
8. Darbo kodekso 300 straipsnio 3, 4 dalys reglamentuoja pasekmes, kai darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Lietuvos A. T., savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu – atitinkamos DK 300 straipsnio dalys) aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008). Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbo laiką iki 2016-12-12, nurodydamas, kad nuo minėto termino neatliko darbo funkcijų, išeitinę 2 mėnesių dydžio kompensaciją bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laikotarpį atsiskaityti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tai yra taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, šioje byloje ieškovas, ginčydamas darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą neprašė grąžinti jo į darbą, taip pat neteikė reikalavimo dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Teismas turi teisę darbo bylose viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo 2016-12-12 neatliko darbo funkcijų, ieškovo paaiškinimus teismo posėdyje, kad jis būtų sutikęs šalių sutarimu nutraukti darbo sutartį 2016 metų liepos mėnesį, jei būtų tinkamai apie tai informuotas, nėra pagrindo konstatuoti buvus priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo ir viršyti pareikštus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011). Tuo tarpu remiantis ieškovo paaiškinimais, kad iki 2016-12-12 jis atliko darbo funkcijas (rinko informaciją, ruošė projektus, konsultavo atsakovą ir kt.), atsakovui minėtų paaiškinimų nepaneigus ir neįrodžius, kad sutartis buvo teisėtai nutraukta 2017-07-20 bei, kad ieškovas apie tai žinojo, teismas laiko pagrįstu konstatuoti iki ieškovo nurodytos datos 2016-12-12 egzistavus tarp šalių darbo teisiniams santykiams, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-07-21 iki 2016-12-12 priteisimo (178 str., 185 str., DK 93 str., 186 str.). Atsižvelgiant į atsakovo į bylą pateiktą 2017-05-19 pažymą „Dėl vidutinio darbo užmokesčio“ nustatyta, kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis - 572,37 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2016-07-21 iki 2016-07-31 (7 d. d.) priskaičiuojama 200,34 Eur (572,37 Eur/20 d. d. x 7 d. d.) darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-11-30 priskaičiuojama 2289,49 Eur (572,37 Eur x 4 mėn.) darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2016-12-12 (8 d. d.) priskaičiuojama 218,05 Eur (572,37/21 d. d. x 8 d. d.) darbo užmokesčio, iš viso – 2707,87 Eur priteistino darbo užmokesčio. Taip pat remiantis Darbo kodekso 300 str. 4 d. kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas reikalavimas dėl dviejų mėnesių dydžio išeitinės išmokos priteisimo (DK 140 str. 1 d. 2 p., 300 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis - 572,37 Eur, nagrinėjamu atveju dviejų mėnesių išeitinė išmoka sudaro 1144,74 Eur (572,37 Eur × 2 mėn.), vadinasi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1144,74 Eur išeitinė išmoka.
9. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad neteikė prašymų dėl atostogų suteikimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas 2016 metų balandžio, birželio ir liepos mėnesiais pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, todėl jos jam nepriklauso, kasmetinės atostogos buvo teikiamos pagal ieškovo prašymą, su juo buvo suderintos, išmokėti atostoginiai, minėtą aplinkybę patvirtina banko sąskaitos išrašai. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių banko išrašų matyti, kad mokant pagal sutartį priklausančius mokėjimus mokėjimo paskirtyje buvo nurodytas „atlyginimas“, į bylą atsakovas pateikė įsakymus dėl atostogų suteikimo, tačiau ieškovo prašymų dėl atostogų suteikimo nebuvo pateikta, kaip ir įrodymų, kad ieškovas buvo supažindintas su įsakymais dėl atostogų suteikimo, taigi, ieškovui neigiant, kad jis pasinaudojo teise į kasmetines atostogas, teismas atsakovo nurodytą kasmetinių atostogų suteikimo pagrindą laiko nepagrįstu bei faktą neįrodytu ((duomenys neskelbtini) str., DK 165 str., 172 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas ieškovo prašymas kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, ieškovui iš atsakovo už nepanaudotas kasmetines atostogas priteistina 957,83 Eur kompensacija (Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“ 1.1.1. p., metinis darbo dienų koeficientas esant penkių dienų darbo savaitei – 0,7; 1.2.1.1 p., metinis 2016 m. vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena, priteistina 957,831 Eur kompensacija skaičiuojama už 41 nepanaudotų atostogų dieną už laikotarpį nuo 2015-02-10 iki 2016-07-20 bei už 10 atostogų dienų už laikotarpį nuo 2016-07-21 iki 2016-12-12, iš viso už 51 nepanaudotų atostogų dieną, skaičiuojant pagal formulę 51 d. x 0,7 x 26,83 Eur (26,83 Eur gaunama susumavus ieškovo paskutinių trijų pilnai išdirbtų mėnesių vidutinį darbo užmokestį, šiuo atveju – 2016 m. rugsėjo mėn, 2016 m. spalio mėn., 2016 m. lapkričio mėn, t.y. 572,37 x 3 = 1717,11 Eur ir padalinta iš šių mėnesių darbo dienų skaičiaus, t.y. 1717,11/64=26,83 Eur)) - (178 str., 185 str., DK 177 str.).
10. Ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo kodekso 141 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų tvarką. Jo 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; 2 dalyje – kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas; o 3 dalyje – kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagal tokį teisinį reglamentavimą DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai tenka darbdaviui, jei jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir teismo sprendimu pripažinus, kad darbo sutartis su juo yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (priėmimo) dienos, darbuotojo atleidimo iš darbo data nukeliama. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad tokiu atveju darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju pagal DK 141 straipsnio 1 dalį atsiranda nuo teismo sprendimu nustatytos darbuotojo atleidimo iš darbo dienos (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237-695/2015). Taigi, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu konstatuotina, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (priėmimo) dienos, darbuotojo atleidimo iš darbo data nukeliama, darbdavio pareiga mokėti teismo nustatytą išeitinę išmoką pagal DK 141 straipsnio 1 dalį atsiranda nuo teismo sprendime nurodyto atleidimo momento, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį, todėl toks ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir taikytų priemonių nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos A. T. 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos A. T. 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/10). Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovui priteistos 2 mėnesių išeitinės išmokos suma yra pakankama jo neigiamiems padariniams dėl neteisėto atleidimo iš darbo kompensuoti ((duomenys neskelbtini) str., CK 1.5 str., DK 35 str.).
11. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Patenkinus ieškinį iš dalies (75 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovui priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4d.).
12. Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81,17 Eur žyminis mokestis (atitinkama žyminio mokesčio dalis patenkinus 75 proc. ieškovo reikalavimų). Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini) str. teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovo UAB „Anrestas“ 2016-07-20 įvykdytą ieškovo D. P. atleidimą iš darbo neteisėtu.
Priteisti ieškovui D. P., a.k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Anrestas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 2707,87 Eur darbo užmokestį, 957,83 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1144,74 Eur (2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) išeitinę kompensaciją, iš viso – 4810,44 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų 44 ct) sumą ir 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Anrestas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 81,43 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 17 ct) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.