- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 2-59-241/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kategorijos
- 3.4.3.9.1Įmonės pripažinimas bankrutavusia
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios L. G. įmonės buvusios vadovės ir savininkės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-414-459/2018 (naujas Nr. B2-179-459/2019), kuria bankrutuojanti L. G. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi L. G. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. T.
Šalies argumentai
2. 2018 m. spalio 16 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą pripažinti L. G. įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas nutarė kreiptis į teismą dėl įmonės paskelbimo bankrutavusia. Įmonės buvusiai savininkei L. G. buvo išsiųstas prašymas pateikti taikos sutarties projektą, tačiau atsakymas negautas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir L. G. įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 7 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimų palikta nepakeista.
5. Teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris vėliau tikslintas, per bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį įmonės mokumas neatkurtas, kreditoriai savo reikalavimų neatsisakė, taikos sutartis nesudaryta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde bankrutuojančios L. G. įmonės buvusi vadovė ir savininkė L. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – administratoriaus prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. 2018 m. spalio 4 d. bankroto administratorius kreipėsi į įmonės savininkę L. G. su prašymu pateikti taikos sutarties projektą iki 2018 m. spalio 15 d. L. G. 2018 m. spalio 12 d. atsakė į administratoriaus raštą, paaiškindama, kad nustatytas terminas yra per trumpas, kadangi atskirasis skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo patikslinimo dar nebuvo išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme.
6.2. Nurodytas ginčas buvo išspręstas 2018 m. spalio 9 d., su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bankroto administratorius apeliantę supažindino tik 2018 m. spalio 12 d.
6.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl įmonės likvidavimo yra skubota ir nepagrįsta, neleidžianti įmonės savininkei L. G. ir įmonės kreditoriams įgyvendinti savo teisių, t. y. pasirašyti taikos sutartį ir procesą dėl įmonės bankroto nutraukti.
6.4. Apeliantė paruošė taikos sutartį, šiuo metu sutartis yra pasirašinėjama kreditorių.
Atsiliepimas
7. Bankroto administratorius L. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo L. G. įmonės buvusios vadovės ir savininkės L. G. skundo netenkinti; įpareigoti L. G. perduoti visus įmonės dokumentus, kreditorių-debitorių sąrašus, įmonės turto sąrašą; skirti įmonės savininkei baudą už bylos vilkinimą; įpareigoti L. G. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 3 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiama teismo nutartis priimta teisėtai, o apeliantė L. G. tik specialiai vilkina bankroto procedūras, teikdama nepagrįstus skundus-prašymus.
7.2. Įmonės savininkė L. G. iki šiol bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto bei visų buhalterinių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria L. G. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti skundo ribas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2018 m. spalio 31 d. prašymus, adresuotus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir VSDFV Klaipėdos skyriui. Po atskirojo skundo padavimo apeliantė pateikė – rašytinius paaiškinimus su priedais (bankroto administratoriaus pranešimą, balsavimo biuletenius, kreditorių sąrašą ir prašymą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai ir paaiškinimai gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovės bankroto administratoriui jie yra žinomi, jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl priimami ir vertinami.
Dėl ginčo esmės
11. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 30 straipsnio 4 dalis).
12. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sąlygas, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios L. G. individualios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 42 692,68 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 29 120,38 Eur kreditinių reikalavimų suma, panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutuojančios atsakovės kreditorių sąrašas buvo tikslinimas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. rugpjūčio 11 d., 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. lapkričio 23 d., 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 4 d. nutartimis.
14. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d. L. G. individualios įmonės kreditorių susirinkime inter alia buvo nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi šio kreditorių susirinkimo nutarimai pripažinti teisėtais. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi įmonės savininkės L. G. atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. 2018 m. spalio 4 d. bankroto administratorius pateikė įmonės savininkei L. G. siūlymą iki 2018 m. spalio 15 d. pateikti taikos sutarties projektą. L. G., atsakydama į bankroto administratoriaus siūlymą, 2018 m. spalio 12 d. rašte nurodė, kad nustatytas terminas yra per trumpas ir nespėta su kreditoriumi VDFV Klaipėdos skyriumi suderinti taikos sutarties sąlygų. 2018 m. spalio 16 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą pripažinti L. G. įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2018 m. spalio 26 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino.
15. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sudaryti taikos sutartį gali siūlyti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai). Administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti (ĮBĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenumato termino, per kurį individualios įmonės savininkas turi bankroto administratoriui pateikti taikos sutarties projektą. Taigi bankroto administratoriaus nustatytas 11 dienų terminas, įvertinus tai, kad bankroto byloje nuolatos vyko kreditorių sąrašo tikslinimas (perleidžiami finansiniai reikalavimai) galėjo būti per trumpas tinkamai ir laiku parengti taikos sutarties projektą (susitarti dėl sąlygų). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė buvo pateikusi bankroto administratoriui prašymą dėl termino pratęsimo, kuris nebuvo išspręstas.
18. Pagal apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, apeliantė L. G. 2018 m. spalio 31 d. raštais kreipėsi į kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrių ir VMI dėl taikos sutarties sąlygų suderinimo. 2018 m. gruodžio 28 d. administratoriui buvo pateiktas taikos sutarties projektas, kurio tvirtinimo klausimas bus sprendžiamas 2019 m. sausio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutartis pagal ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalį gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, sprendžia jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tik formaliai atitinka ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas (nutarties 12 punktas). Skundžiamos nutarties palikimas galioti (įsiteisėjimas) bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams užkirstų kelią tęsti galimai naudingesnį bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, apribotų galimybę greičiau ir efektyviau patenkinti kreditorių reikalavimus.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant nutarties 14 ir 18 punktuose nurodytoms nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms, atsakovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto turėtų spręsti paaiškėjus taikos sutarties (ne)sudarymo faktui.
Dėl bankroto administratoriaus prašymų
20. Bankroto administratorius L. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo įpareigoti įmonės buvusią vadovę ir savininkę L. G. perduoti visus įmonės dokumentus, kreditorių-debitorių sąrašus, įmonės turto sąrašą; skirti buvusiai įmonės savininkei ir vadovei baudą už bylos vilkinimą; įpareigoti L. G. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 3 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administratoriaus nurodyti prašymai jau buvo išspręsti (atmesti kaip nepagrįsti) įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimis, todėl šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pakartotinai pasisakyti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės bankrutuojančios L. G. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.