- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2335-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21955-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gerviva“, uždarajai akcinei bendrovei „Sigmus“
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gerviva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gerviva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sigmus“ dėl išlaidų už prarastą siuntą išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. D.-06-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį vėliau patikslinusi, teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Gerviva“ ir UAB „Sigmus“ 6 701,81 Eur žalą už prarastą pašto siuntą; neįrodžius visos šios žalos sumos, priteisti solidariai iš atsakovų žalos dydį, kuris nustatys teismas, bet ne mažiau dvigubos dingusios siuntos siuntimo išlaidų sumos, t. y. nemažiau 95 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų 2 000 Eur neturtinės žalos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-11-28 Londone, atsakovui UAB „Sigmus“ (dabar UAB „Gerviva“), t. y. siuntų pervežimo bendrovei, perdavė siuntą, kuri svėrė 65 kg, o siuntimo išlaidos buvo 65 DB svarų sterlingų pristatymui adresu (duomenys neskelbtini). Siuntos perdavimas pervežimui buvo įformintas 2012-11-28 siuntos priėmimo dokumentu. Siuntoje buvo ieškovės asmeniniai daiktai, kurių vertė buvo 6 701,81 EUR / 5 785,00 DB svarų sterlingų. Daiktų sąrašą ieškovė iš karto pateikė atsakovui UAB „Sigmus“ elektroniniu paštu info@siuntos.co.uk, kuris buvo nurodytas ant siuntos priėmimo dokumento. Nesulaukusi siuntos, ieškovė paskambino į minėtą bendrovę nurodytais kvite telefonais, tačiau konkretaus atsakymo negavo, todėl 2012-12-20 ieškovė išsiuntė prašymą dėl daiktų paieškos bei dingusių daiktų sąrašą, nurodydama jų kainą. 2012-12-21 ieškovė elektroniniu paštu gavo atsakymą iš atsakovo UAB „Gerviva”, jog kelių savaičių bėgyje bus išspręsta ši problema, tačiau jokių veiksmų atlikta nebuvo. Ieškovė 2013-09-23 kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminis tyrimas 2014-03-07 buvo nutrauktas, kadangi nepavykus nustatyti veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymių. Nuo siuntos dingimo jau praėjo trys metai, tačiau atsakovai per šį laikotarpį nemėgino kompensuoti ieškovės patirtų nuostolių. Ieškovė patyrė ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą, nes dingusioje siuntoje buvo jos asmeniniai daiktai, kalėdinės dovanos artimiesiems bei daiktai ieškovės būsimam vaikeliui. Dėl patirto streso ir atsakovo abejingumo pablogėjo ieškovės, kuri tuo metu laukėsi, sveikata, jai prasidėjo staigūs ir stiprūs skausmai pilvo srityje, dėl ko ieškovė 2012-12-06 kreipėsi į Nacionalinę sveikatos tarnybą GuysandSt Thomas Londone, kur buvo konstatuota, jog dėl patirto streso vos neįvyko persileidimas. Ieškovė du metus dirbo Londone ir už dalį uždirbtų pinigų ji įsigijo daiktų, kurie dėl atsakovų kaltės bei aplaidumo, buvo prarasti. Dalį daiktų ieškovė pirko atsiskaitydama Lloyds TSB banko kortele, be to, jos pajamos per mėnesį buvo apie 1 000,00 DB svaro sterlingų (apie 4 000 Lt) į mėnesį, todėl ji galėjo sau leisti įsigyti minėtus daiktus, be to, tuos daiktus, kuriuos ji pakavo į dingusią pašto siuntą, bei tai, kad ji juos pirko ir įsigijo, matė jos draugė A. N., su kuria ji gyveno Anglijoje ir namo, kuriame jos nuomojosi butą, šeimininkė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Gerviva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas neginčija paties siuntos dingimo fakto, nes ginčo siuntinys nebuvo pristatytas į nurodytą vietą, kadangi 2012 metais Londone buvo įvykdyta vagystė iš „Segmus LTD“ sandėlio, kurios metu buvo pavogta daug siuntų ir krovinių bei šis įvykis buvo registruotas Dagenham Metrapolitan Police station, be to, visiems klientams, su kuriais buvo galimybė susisiekti, buvo pranešta apie vagystę ir vadovaujantis Siuntų pervežimo taisyklėmis buvo atlyginti nuostoliai, todėl jeigu ieškovė būtų kreipusis į atsakovą UAB „Gerviva“ nurodytais kontaktais, tai jai būtų buvęs pasiūlytas sprendimo būdas, be to, atsakovas yra registruotas pašto kurjerių tarnyboje, kurios veiklą prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri taip pat buvo informuota apie šią vagystę Londone. Ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė pavogtą siuntą įvertina 6701,81 EUR sumai, žalos dydį ieškovė grindžia tik prielaidomis, kad yra žmonių, mačiusių ieškovės pavogto siuntinio pakavimo eigą bei daiktus, todėl ieškovės patikslintas ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas. Žala dėl prarastų ir sugadintų pašto siuntų yra atlyginama vadovaujantis Pašto įstatymu. Atsakovas sutiko atlyginti ieškovei sumą, kuri yra lygi dviguboms siuntimo išlaidoms. Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos už ieškovės patirtą stresą nenumato neturtinės žalos atlyginimo atvejo, todėl ieškovės 2 000 EUR sumai įkainuota neturtinė žala yra neatlygintina. Atsakovas UAB „Gerviva“ nėra tas pats juridinis asmuo, kaip ir atsakovas UAB „Sigmus“, be to, atsakovas UAB „Gerviva“ nėra įsigijęs atsakovo UAB „Sigmus“ akcijų, o tik turi teisę neatlygintinai naudotis atsakovo UAB „Sigmus“ priklausančiomis klientų duomenų bazėmis, duomenimis, logotipais, prekiniais ženklais bei internetinėmis svetainėmis www.siuntos.co.uk ir www.pirkanglijoje.lt, todėl jokių debitorinių ir/ar kreditorinių įsipareigojimų nėra perimta.
Atsakovas UAB „Sigmus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti solidariai iš atsakovų UAB „Gerviva“ ir UAB „Sigmus“ ieškovės A. D. naudai 844,57 EUR žalą bei 300 EUR neturtinę žalą, atitinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas darė išvadą, jog faktiškai ieškovės sutartis buvo sudaryta su „Segmus LTD“ bei UAB „Gerviva“, kuri yra „Segmus LTD“ atstovė Lietuvoje, todėl, nesant nustatytų kaltų asmenų dėl ieškovės siuntos vagystės, teismas sprendė, kad atsakovai šioje byloje yra tinkami. Byloje nustatyta, kad 2012 metų gruodžio mėnesį Londone buvo įvykdyta vagystė iš „Segmus LD“ sandėlio, kurios metu buvo pavogta daug siuntų bei krovinių, tarp jų ir ieškovės siunta. Vadovaujantis CMR Konvencijos 17 str. 2 d., vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką vagystė yra laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji yra įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis – jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis, o šiuo nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje tokių ypatingų aplinkybių teismas nenustatė, todėl darė išvadą, kad atsakovų kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Taip pat teismas darė išvadą, kad byloje yra įrodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovė siuntimo paslaugą užsakė paskambinusi telefonu, tačiau atvykus kurjeriui, ji nebuvo supažindinta su siuntų gabenimo taisyklėmis, o siuntų gabenimo padarytas įrašas apie tai, kad ieškovė su siuntų gabenimo taisyklėmis yra supažindina, teismo negali būti vertinamas abstrakčiai, kadangi ieškovė yra vartotoja. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovų veiksmai ieškovės atžvilgiu sukėlė jai turtinę žalą, nes iš ieškovės nuoseklių paaiškinimų (t. y. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu) bei pateiktų rašytinių įrodymų turinio (t. y. sąrašo, banko korteles, banko išklotinių ir kt.) matyti, kad ieškovė prarado savo daiktus, kurie yra išvardinti pirminiame sąraše. Tačiau teismas pažymėjo, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad visi jos asmeniniai daiktai (t. y. rūbai, rankinės ir kiti asmeniniai daiktai ir kt.) buvo nenauji bei naudoti ir jos dėvėti jau apie du metus, todėl sutikti su ieškovės šių daiktų (t. y. kaip naujų) piniginių įvertinimu nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas negalėjo nustatyti ir šių daiktų likutinės vertės, kokybės, būklės bei tikslių kainų, todėl darė išvadą, kad visi ieškovės asmeniniai daiktai yra įvertintini tik 100 EUR sumai. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybes dėl ginčo siuntinyje vaiko kraitelio ir kalėdinių dovanų buvimo fakto, kadangi iš viso bylos viseto bei nuoseklių ieškovės paaiškinimų matyti, jog labiau tikėtina šį faktą buvus, negu jo nebuvus. Tiek vaiko kraitelio, tiek kalėdinių dovanų buvo faktas labiau suponuoja tą aplinkybę, kad šie daiktai iš tikro buvo siuntinyje bei jie buvo nauji, nedėvėti bei nenaudoti, nes tuo metu ieškovė dar tik laukėsi kūdikio ir ginčo siuntinys dingo prieš pat Šv. Kalėdas, todėl taikant 2016 metų svarų bei eurų kursą, ieškovės ieškininiai reikalavimai šioje dalyje tenkinti 744,57 EUR sumai (400 svarų/ 505,69 EUR vaiko kraitelis ; 75 / 99,82 EUR kvepalai ; 50/ 63,21 EUR kvepalai ; 60 /75,85 EUR kitos dovanos). Teismas taip pat iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes tuo metu ieškovė buvo nėščia ir siuntinio dingimas prieš pat šventes iš tikro ieškovei sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog būtent fizinį skausmą (t. y. kad ieškovė pasijuto blogai ir pajuto pilve skausmus) ji patyrė būtent tik dėl ginčo siuntinio dingimo, nes pati ieškovė nurodė, kad ji dirbo stovimą darbą (t. y. kirpėjos) keliose darbovietėse, medicininiuose dokumentuose nėra konkrečiai įvardintos ieškovės minėto skausmo priežastys, minėtam fiziniam skausmui atsirasti taip pat galėjo būti ir kitos asmeninės bei neasmeninės priežastys (pati nėštumo eiga, nuovargis, išsekimas, bloga mityba ir kt.), be to, jokio persileidimo neįvyko, todėl ieškovės reikalavimus šioje dalyje teismas patenkino iš dalies, t. y. 300 EUR neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Gerviva“ apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu, išieškoti iš atsakovo UAB „Gerviva“ ieškovės naudai žalą, kurios dydis yra lygus dviguboms siuntimo išlaidoms. Atsakovas taip pat prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas įtakojo netinkamą materialinės teisės normų ataiškinimą ir taikymą. Teismas negalėjo remtis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – sąrašu, banko kortelės, banko išklotinėmis, kadangi pačios ieškovės sudarytas daiktų sąrašas apskritai teismo negalėjo būti vertinamas kaip kažką įrodantis faktas, o prie bylos prijungta ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo kopija neatitiko kredito įstaigų išduodamų išrašų reikalavimams, jo tekstas kelia abejonių dėl jo patikimumo, nes sudarytas iš atskirų teksto fragmentų. Ieškovė nepateikė savo atsiskaitomosios sąskaitos išrašo originalo. Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų gali būti atlyginama tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu, nes atsakovas yra registruotas Pašto kurjerių tarnyboje, kurios veiklą prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba. CMR konvencijos nuostatos, pažymėtos sprendime, atsakovo veiklai netaikomos, nes jis nėra vežėjas. Ant siuntos priėmimo dokumento ieškovė patvirtino, kad jog susipažino su siuntų gabenimo taisyklėmis, todėl jai turėtų būti žinoma, kad už siuntos turinį yra atsakingas siuntėjas. Dėl to teismo išvada, kad realiai ieškovė nebuvo supažindinta su minėtomis taisyklėmis, yra nepagrįsta. Jei ieškovė nebūtų tinkamai su jomis supažindinta, ji nepasirašytų, tuomet tokius veiksmus galima būtų vertinti kaip nesąžiningą paslaugų teikėjų elgesį vartotojų atžvilgiu. Ieškovė, patikslindama reikalavimus, nurodė, jog tuo atveju, jei nebus įrodyta siuntos vertė, yra prašoma atlyginti 95 Eur sumą, kas patvirtina faktą, kad ieškovė abejoja savo galimybe įrodyti pavogtos siuntos vertę. Kadangi ieškovė iki šiol nepateikė jokių faktinių (dokumentinių) įrodymų, patvirtinančių pavogtos siuntos vertę, taip pat siunta nebuvo įvertinta, ką patvirtina ir ieškovės pateiktas Lietuvos pašto pranešimas, atsakovas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pašto įstatymu, pasirengęs atlyginti žalą, kurios dydis yra lygus dviguboms siuntimo išlaidoms. Priimdamas sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos, teismas teisingai pasisakė, kad ieškovė neįrodė, kad fizinį skausmą ji patyrė būtent tik dėl ginčo siuntinio dingimo, nes pati ieškovė nurodė, kad ji tuo metu dirbo stovimą darbą, be to, būdama nėščia, tuo metu dirbo net keliose darbo vietose ir medicininiuose dokumentuose nėra konkrečiai įvardintos ieškovės nurodyto skausmo priežastys, fiziniam skausmui atsirasti taip pat galėjo būti ir kitos asmeninės bei neasmeninės priežastys. Teismas, iš dalies tenkindamas šį reikalavimą, pakartotinai pažeidė materialinės teisės normas, nes šis reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo priėmė tik toje dalyje, kur buvo pagrįstas įrodymais, nuostolių, dėl kurių kilo abejonių, teismas ieškovei iš atsakovų nepriteisė. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje yra pateikti visi įrodymai. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje yra pateikti visi įrodymai. Ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas teismui buvo pateiktas kartu su lydraščiu, iš kurio matosi ieškovės pajamos per laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-07-19 iš buvusių ieškovės darboviečių, bei išlaidos, kurios byloja apie tai, kad ieškovė minėtu laikotarpiu bankine debetine kortele pirko daiktus iš įvairių parduotuvių. Dauguma tų daiktų buvo sudėti į prarastąją siuntą. CPK 114 str. 3 d. numatyta, kad tais atvejais, kai su proceso dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos). Apeliantas, tikrai žinodamas, kad ant siuntos priėmimo dokumento ieškovė savo parašu nepatvirtino, jog susipažino su siuntų gabenimo taisyklėmis, be to, tai savo sprendime konstatavo ir teismas, apeliaciniame skunde melagingai teigia, kad ieškovė buvo tinkamai informuota ir supažindinta su siuntų gabenimo taisyklėmis (byloje tokių duomenų nėra). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino visus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, todėl pagrįstai priteisė neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad ieškovė siuntą prarado prieš pat šventes. Siuntoje buvo sudėtos ieškovės nupirktos artimiesiems kalėdinės dovanos, todėl suprantama, kad tai sukėlė ieškovei didelius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Ieškovė tuo metu buvo nėščia ir sužinojusi apie dingusią siuntą labai susijaudino, nuo pergyvenimo ji pasijuto blogai, todėl kreipėsi į gydytojus. Nors teismas nebuvo tikras, kad skausmai atsirado būtent nuo išgyvenimų, nes priežastis dokumentuose nebuvo įvardinta, tačiau neatmeta tikimybės, kad ir dėl išgyvenimų galėjo pablogėti sveikata. Apeliantas melagingai nurodo, kad neva visiems klientams, su kuriais buvo galimybė susisiekti, pranešta apie vagystę ir, vadovaujantis Siuntų pervežimo taisyklėmis, atlyginti nuostoliai. Iš šio teiginio galima suprasti, kad su ieškove jie negalėjo susisiekti, tačiau, kaip įrodyta, ieškovė iš karto po siuntos dingimo kreipėsi į apeliantą ir jis pažadėjo išspręsti problemą, tačiau jis piktybiškai vengė tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Atsakovas skundu prašo paskirti byloje žodinį teismo posėdį, tačiau teismas daro išvadą, kad proceso dalyviai turėjo galimybę teikti įrodymus ir po teismo sprendimo priėmimo, jų neteikė, raštu išdėstė savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo, todėl skirti žodinį teismo posėdį nėra tikslinga.
Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti turtinę žalą, atsiradusią ieškovei dėl prarastos perduotos atsakovui vežti siuntos, grindė CK 6.249 straipsnio nuostatomis, teismas dalinai tenkino jos reikalavimus, padaręs išvadą, kad byloje taikytinos LR Pašto įstatymo nuostatos. Nustatęs aplinkybę, jog ieškovė nebuvo supažindinta su siuntų gabenimo taisyklėmis, žalos, kurią turi atlyginti atsakovai dydį, nustatė remdamasis žalos atlyginimo bendrosiomis taisyklėmis, o ne LR Pašto įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis dėl atlyginamos sumos dydžio. Atsakovui apeliacinį skundą grindžiant tuo, kad teismo išvada, jog realiai ieškovė nebuvo supažindinta su minėtomis taisyklėmis, yra nepagrįsta, atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, su kokiomis taisyklėmis ieškovė buvo supažindinta, ar jai buvo paaiškinta, kokio dydžio žala bus atlyginat tuo atveju, jei krovinys bus prarastas. Atsakovo teigimas, kad jei ieškovė nebūtų tinkamai su jomis supažindinta, ji nepasirašytų, nėra pagrįstas kitais įrodymais, kuriuos atsakovai turėjo galimybę pateikti byloje. Ieškovei nurodžius, kad apeliantas, tikrai žinodamas, kad ant siuntos priėmimo dokumento ieškovė savo parašu nepatvirtino, jog susipažino su siuntų gabenimo taisyklėmis, be to, apeliaciniame skunde melagingai teigia, kad ieškovė buvo tinkamai informuota ir supažindinta su siuntų gabenimo taisyklėmis (byloje tokių duomenų nėra). Taigi, ieškovei, kaip vartotojai teigiant, kad ji nebuvo supažindinta su siuntų gabenimo ir žalos atlyginimo, jas praradus vežėjui, taisyklėmis, o atsakovui nepateikus jos paaiškinimą paneigiančių įrodymų, teismo išvados pripažintinos pagrįstomis.
Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui 2015-10-29 nutartyje nurodė, kad atsakovo kaltė preziumuojama, kad teismas turėjo svarstyti atsakovo pareigą atlyginti apeliantei nuostolius. Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, apsvarstė atsakovo pareigą atlyginti nuostolius ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė įrodė dalį žalos. Atsakovo argumentai, jog teismas negalėjo remtis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – sąrašu, banko kortelės, banko išklotinėmis, kad pačios ieškovės sudarytas daiktų sąrašas apskritai teismo negalėjo vertinamas kaip kažką įrodantis faktas, o prie bylos prijungta ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo kopija neatitiko kredito įstaigų išduodamų išrašų reikalavimams, atmestini, nes priešingų įrodymų atsakovas nepateikė, nebuvo pagrindo teismui atmesti ieškovės paaiškinimų apie siustų daiktų vertę, nes tokios aplinkybės, jog ieškovė siuntė būsimam jos kūdikiui nupirktus daiktus, pagrįstai pripažintos įrodytomis, pripažinus, kad siuntos vertinimas turėjo būti atliktas ne pagal siuntimo mokestį, o pagal įrodymus, kuriuos teikė ieškovė dėl siuntinio turinio, teismas nepažeidė materialinės teisės normų ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo skundas tenkintinas, pripažinus, kad remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismo išvada, jog dėl prarasto siuntinio ieškovės sveikatai buvo padaryta žala, t.y. jai atsirado skausmai, padaryta nepagrįstai, nes ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi tik tai, kad patirtas stresas, bendrovės abejingumas jai sveikatos nepridėjo, tačiau tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip žala asmens sveikatai, kai asmuo nenurodo konkrečių požymių, kaip pablogėjo ieškovės sveikata būtent dėl atsakovų veiksmų, jau padariusių turtinę žalą. kai nėra pagrindo daryti neįrodo, kad skausmai jai atsirado dėl to, kad buvo prarastas siuntinys. Teismas daro išvadą, kad asmens pergyvenimai dėl prarasto turto negali būti vertinami kaip žala asmens sveikatai. Tai, kad prarastos turtinės vertybės gali būti atlygintos pinigine išraiška, tai yra pakankam satisfakcija dėl neteikto turto. Stresu negali būti įvardijama asmens būsena, kai jis sužino, jog jo turtas buvo prarastas siuntą gabenusios asmens. Teismui netinkamai vertinus įrodymus šioje dalyje, teismo sprendimas keistinas dalyje, kurioje priteista ieškovei 300 Eur neturtinė žala, atmetant ieškovės reikalavimus.
Priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos iš atsakovų ieškovei ir iš ieškovės atsakovams nėr pagrindo keisti, nes atmetus reikalavimus dalyje dėl 300 Eur, patenkintų reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeičiamas.
Už apeliacinį skundą atsakovas apmokėjo 261,60 Eur, patenkintoje skundo dalyje ( 300 Eur) žyminis mokestis sudaro 9 Eur, todėl ši suma priteistina atsakovui UAB „Gerviva“ iš ieškovės. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apmokėjo advokatui už pagalbą, surašant atsiliepimą į skundą 400 Eur, dalinai patenkinus skundą, šis prašymas tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo UAB „Gerviva“ 200 Eur atstovavimo išlaidų, atsižvelgus į tai, dėl kokios sumos buvo teikiamas apeliacinis skundas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei A. D. iš atsakovų lygiomis dalimis priteista 300 Eur neturtinė žala ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. D. atsakovui UAB „Gerviva“ 9 Eur teisminių išlaidų atlyginimo, iš atsakovo UAB „Gerviva“ ieškovei A. D. 200 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.