Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento atstovėms K. B., E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. K. skundą dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-39-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-39-2021 (toliau – Skundžiamas nutarimas) L. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 1 dalyje paskirta 370 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad Institucija 2021 m. sausio 22 d. 14.10 val. atliko operatyviąją kontrolę UAB „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotyje (toliau - UAB „Ambulansas“ Šilalės GMPS), esančioje Vytauto Didžiojo g. 21, Šilalėje. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 2021 m. sausio 5 d. VšĮ Šilalės rajono ligoninei pateiktas UAB „Ambulansas“ Šilalės GMPS darbuotojų sąrašas, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“ (2021-01-06 - 2021-01-25 redakcija) (toliau - Prioritetų įsakymas) patvirtintos skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinės gyventojų grupės, nurodytos 1.1.5 papunktyje „ASPĮ, išskyrus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių ASPĮ, darbuotojai“ ir tuo pačiu nesilaikė Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 „Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkto reikalavimo, neužtikrino sąrašo atitikimo Prioritetų įsakyme nustatytai prioritetinei gyventojų grupei. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 7 d. ir 8 d. be kitų UAB „Ambulansas“ Šilalės GMPS darbuotojų buvo paskiepyti UAB „Ambulansas“ pagal darbo sutartis dirbantys generalinis direktorius, direktorius kokybei ir IT grupės vadovas (sugretinta pareigybė - paramedikas) bei trys savanoriai, vykdantys veiklą pagal sudarytas Savanoriškos veiklos atlikimo sutartis. UAB „Ambulansas“ Šilalės GMPS (duomenys neskelbtini) L. K. eidama pareigas ir vykdydama jai priskirtą funkciją – sudaryti planuojamų skiepyti UAB „Ambulansas“ Šilalės GMPS darbuotojų sąrašą, ir būdama atsakinga už jos sudaryto sąrašo pagrįstumą ir teisėtumą, 2021 m sausio 5 d. į planuojamų skiepyti COVID-19 ligos vakcina asmenų sąrašą įtraukė 3 asmenis, kurie neatitiko nustatytos prioritetinės gyventojų grupės, nebuvo UAB „Ambulansas“ darbuotojai. Tokiais veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-2997 „Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atitinkamai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 dalyje.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. K. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Apie tai, jog bus skiepijami darbuotojai, buvo perduota informacija nuo 2020 m. gruodžio mėnesio ir buvo daromi sąrašai. 2020 m. gruodžio 29 d. gautas prašymas pateikti poreikį vakcinuojamų asmenų ir traukti visus dirbančius, išskyrus sergančius. Kokį skaičių jai pateikė administracija iš Vilniaus, taip ji ir padarė. Buvo nurodyta pateikti ne sąrašą, o skaičių. Kalbėjo su ligoninės direktoriaus pavaduotoja J. M., reikėjo pateikti sąrašą. Atsidariusi kompiuterį rado raštą, kad reikia pateikti sąrašą Klaipėdos greitajai. Reikėjo kuo greičiau sudaryti sąrašą ir ji paskambino Klaipėdos greitajai ir pranešė J. M. kaip pateikti sąrašą, ar su pavardėmis. Paskambino atsakingai darbuotojai ir sužinojo, kokio sąrašo reikia. Jai sakė, kad reikia tik skaičiaus, bet asmens kodai reikalingi įvedant duomenis į E-sveikatą, tai ji nusprendė, kad reikia įrašyti ir pavardę. Paskambino UAB „Ambulansas“ direktoriui kokybei ir sakė, kad bus skiepijami darbuotojai. Pastarasis nurodė surašyti kiek dirba Šilalėje, o jie pateiks savo darbuotojus. Buvo galima skiepyti devynis, jie sakė iš Vilniaus atvažiuos šeši. Ji pasakė, kad reikia pavardžių ir asmens kodų. Paskambino, kad atvažiuos 2021 m. sausio 6 d. Gavo visas pavardes ir kodus, ir pasiuntė atsakingam darbuotojui I. S., tai buvo po 16 val. Į sąrašą įrašė 16 asmenų. Tai buvo nežinoma patirtis, niekada nedirbo be sąrašo. Reikėjo informuoti darbuotojus. Konkretų laiką kada skiepys gavo 2021 m. sausio 6 d., o sausio 7 d. atvažiavo administracija ir pasakė eiti iš karto, kad nesusidarytų jokio laisvo tarpo. Paskambino savivaldybės gydytoja. Ji negalėjo kalbėti, nes ją tuo metu skiepijo. 12 asmenų jau 2021 m. sausio 7 d. buvo paskiepyti. Jokie svetimi žmonės nebuvo paskiepyti, visi buvo UAB „Ambulansas“ darbuotojai. Savivaldybės gydytoja reikalavo skiepijamų asmenų sąrašo. Paskui administracija dirbo savo darbus. Pirmas įvykis buvo šeštadienį, paskambino iš televizijos ir sakė, kad ji padarė pažeidimą, kad paskiepyti netinkami žmonės. Antradienį gavo kvietimą į Šilalės policiją, vyko trumpa apklausa, kas skiepijosi. Gavo raštą iš STT su klausimynu, prašė kuo greičiau pateikti dokumentus. Skambino ketvirtadienį ir liepė atvažiuoti į Klaipėdos STT. Po apklausos STT sakė, jeigu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, gaus dokumentą. Ji jokio dokumento negavo, viešoje erdvėje buvo paskelbta, kad nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji pažįsta Šilalės padalinio vadovus, iš administracijos pažįsta tuos su kuris reikia dirbti. Įmonėje dirbančių sąrašai jai neprieinami, ji žino tik Šilalės padalinio darbuotojus. Ji nėra įpareigota bendrauti su SODRA dėl darbuotojų.

5. Liudytojas A. R. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Pačioje pradžioje sąrašų sudarymo nereglamentavo joks teises aktas. Buvo pateiktas tik poreikis įstaigai - 21 asmuo. Artėjant skiepijimui, buvo prašoma iš Šilalės rajono ligoninės pateikti sąrašą. Buvo pateiktas bendras 15 asmenų sąrašas, Šilalės - devyni darbuotojai. Jų bendrovės darbuotojai galėjo skiepytis per visus savo padalinius. L. K. turėjo skubos tvarka pateikti sąrašą ir visi bus skiepijami vienu metu. Reikėjo pavardžių, asmens kodų ir L. K. buvo pateikti darbuotojai ir ji turėjo surašyti. Buvo surašyti ir savanoriai. Daug kas iškrito iš darbuotojų, susirgo, jiems nutarė padėti savanoriai ir jie prevencijos tvarka neleido savanoriauti, kol nebus paskiepyti. Savanoriai - tai P., M. Ū. Ir S. Ū.. Jis padiktavo tas pavardes. Jis paruošė dokumentus kirsti savivaldybės ribas. Tas įsakymas žinomas, kada prieis eilė ir bus skiepijami. Nebuvo žinoma apie tai, kad negalima įtraukti savanorių. L. K. atsakinga tik Šilalės padaliniui, konsultuojasi su įstaigos administracija, prie jokių duomenų L. K. neprieina, viską sprendžia administratorius, buhalteris. L. K. neturi galimybės prisijungti prie Sodros duomenų, ji negali nei priimti darbuotojų, nei atleisti. Koks ryšis su įstaiga tų asmenų, L. K. nežinojo, jis pasakė, kad tai savanoriai.

6. Liudytoja J. M. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Kai vyko pirmoji vakcinacija, ji tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 5 d. lygtai 12 val., vyko nuotolinis posėdis su Klaipėdos universitetine ligonine. Profesorius V. J. informavo, kad gauna skiepų ir turės paskiepyti ne tik savo visus ligoninės darbuotojus, bet turi būti atsakingi ir už greitosios pagalbos darbuotojų paskiepijimą savo rajone. Buvo pasakyta, kad iki sekančios dienos 12 val. reikia pateikti jiems reikiamą dozių skaičių, kiek jie suras darbuotojų. Žinojo, kad ligoninei skirta 150 dozių, o jeigu reikėtų greitajai pagalbai, tai skirtų papildomai, o jeigu reikėtų slaugos skyriaus pacientams, tai būtų užsakyta dar papildomai. Po posėdžio telefonu paskambino L. K. ir ją informavo apie šitą situaciją. Jai sakė, kad skiepijami darbuotojai ir L. K. paprašė pateikti sąrašą, kad žinotų, kiek reikia užsakyti vakcinos dozių. L. K. sąrašą atsiuntė tos pačios dienos vakare, jeigu neklysta, slaugytojai I. S., kuri organizavo, vykdė skiepijimą. Tame sąraše buvo surašytos pavardės. Pačio sąrašo ji nematė, tik I. S. paklausė, kiek reikia dozių. Suskaičiavo, kad reikia 15 dozių. Sekančią dieną pateikė užsakymą ir užsakė gal 112 dozių. Paskui vyko skiepijimas. 2021 m. sausio 5 d. dar tikrai galiojo įsakymas iš 2020 m. gruodžio mėnesio. Buvo nustatyti prioritetai, parašyta, kad skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. 2021 m. sausio 5 d. išėjo įsakymas, o sausio 6 d. buvo paskelbtos prioritetinės grupės. Kai realiai matė įsakymą, tada jau buvo išsiuntusi sąrašą vakcinų skaičiaus užsakymui ir nebuvo įmanoma tą pačią dieną ryte spėti, nes buvo suregistruoti žmonės, kas ateis skiepytis. 2020 m. gruodžio, 2021 m. sausio mėnesiais vyko vakcinacijos pradžia ir tos reglamentacijos nebuvo pakankamai ir ji nebuvo aiški. Tuo metu buvo džiugesys, kad pagaliau medikai gauna vakcinų. Nebuvo net minties, kad ten tvirtinti kažkokius sąrašus, kad čia bus didžiulė atskaitomybė. Vakcinų nepritrūko, jų poreikis buvo patenkintas.

8. Iš 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo nustatyta, kad L. K. minėtą dieną surašytas administracinio nusižengimo nutarimas pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirta 370 Eur bauda (t. 1, b. l. 9-10).

9. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 5 d., 16.30 val. išsiųstas (duomenys neskelbtini) UAB „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos darbuotojų sąrašas vakcinavimui (t. 1, b. l. 64-65).

10. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos pranešimų nagrinėjimo skyrius 2021 m. sausio 27 d. konstatavo, jog atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį ir daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) L. K. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnyje (t. 2, b. l. 138-168).

11. Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo nustatyta, jog 2021 m. birželio 16 d. priimtas sprendimas pareiškėjos L. K. skundą tenkinti ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. EKS-1 (1.6) „Dėl (duomenys neskelbtini).“ panaikinti (t. 2, b. l. 114-121).

Motyvuojamoji dalis

12. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) - L. K. – pareigybių aprašymo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiesioginis vadovas yra generalinis direktorius, šiuo atveju, R. Ū. ir (duomenys neskelbtini) atsakinga už teikiamų paslaugų kokybės bei paslaugų teikimo proceso kokybės vykdymą ir šių procesų nenutrūkstamumą vadovaujamajame padalinyje bei vykdydamas administracijos politiką vadovauja stoties darbui (t. 1, b. l. 104-106).

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

13. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

14. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

15. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

16. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

17. ANK 45 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Už šį pažeidimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 140 iki 600 eurų.

18. L. K. ginčijamu 2021 m. gegužės 28 d. Nutarimu nubausta pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį 370 Eur bauda už tai, kad ji savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-2997 „Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

19. Nutarime L. K. vienas iš kaltinimų yra tai, jog 2021 m. sausio 5 d. VšĮ Šilalės rajono ligoninei pateiktas UAB „Ambulansas“ Šilalės GMPS darbuotojų sąrašas, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“ (2021-01-06 - 2021-01-25 redakcija) patvirtintos skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinės gyventojų grupės, nurodytos 1.1.5 papunktyje „ASPĮ, išskyrus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių ASPĮ, darbuotojai“.

20. L. K. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, jog sudarydama vakcinuojamų asmenų sąrašą niekaip negalėjo pažeisti negaliojančio, būsimo teisės akto nuostatų. SAM 2020 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. V-3006, galiojusiame iki 2021 m. sausio 6 d. apie prioritetines grupes buvo tik vienas sakinys - skiepijami asmens sveikatos priežiūros įstaigų, išskyrus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių ASPĮ, darbuotojai. Tik 2021 m. sausio 6 d. šis įsakymas papildytas prioritetinėmis grupėmis, tačiau vakcinuojamų asmenų sąrašas jau 2021 m. sausio 5 d. buvo pateiktas VšĮ Šilalės rajono ligoninei, kai dar detalus prioritetinių grupių sąrašas nebuvo įsigaliojęs ir pareiškėjai nebuvo žinomas. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje SAM 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 redakcijoje tokio punkto 1.1.5, kuris pareiškėjai inkriminuojamas, nebuvo.

21. Institucijos, surašiusios Nutarimą, atstovai atsiliepime nurodė, jog Prioritetų įsakymo pakeitimas Nr.V-8, teisės aktų registre (TAR) buvo paskelbtas 2021 m. sausio 5 d. (i. k. 2021-00105). Nors teisės aktai nenumato veiksmų, kurie privalo būti atlikti prieš įtraukiant planuojamą skiepyti asmenį į sąrašą, kad būtų įsitikinta, jog konkretus asmuo atitinka nustatytą prioritetinę gyventojų grupę, tačiau skiepijimą organizuojančios ASPĮ, paslaugas organizuojančios ASPĮ ir skiepijančios ASPĮ tokius veiksmus privalo atlikti savo nustatyta tvarka vadovaujantis Aprašo 7 punkte nustatytais skiepijimo vykdymo principais. Be to, teigia, kad Aprašo (pradinės - 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.V-2997 - redakcijos) 15 punkte nustatyta, kad skiepijimą organizuojanti ASPĮ planuoja skiepijamų pacientų srautus, atsižvelgdama į kiekvienos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ sudarytus prirašytų gyventojų sąrašus pagal jų priskyrimą prioritetinėms grupėms; į darbdavių sudarytus darbuotojų, priskiriamų rizikos grupėms pagal darbo pobūdį, sąrašus (Aprašo 2021 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-11 redakcijoje - planuoja skiepijamų pacientų srautus, atsižvelgdama į asmenų, priklausančių kiekvienai prioritetinei grupei, skaičių). Teismo posėdžio metu atstovė K. B. atsakydama į pareiškėjos atstovo advokato klausimus nurodė, jog pažeidimas nustatytas 2021 m. sausio 5 d., tai yra minėtą dieną sudarytas sąrašas, o asmenys buvo paskiepyti 2021 m. sausio 7 d. Tvirtino, kad L. K. pažeidė į „ateitį“. Už asmenų skiepijimą yra atsakingi tie, kurie vykdo patį skiepijamą, kurie pateikia informaciją. Nurodė, jog teisės aktai yra aukščiau negu vidaus tvarkos nuostatai.

22. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, ką patvirtino ir byloje dalyvaujantys asmenys, kas nurodyta ir Nutarime, jog L. K. inkriminuojamo padaryto nusižengimo data yra 2021 m. sausio 5 d. Teismas, susipažinęs su pareiškėjai L. K. inkriminuojamo vieno iš kaltinimo punktų 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 redakcija (TAR 2020-12-25, i. k. 2020-28475), nustatė, kad pažeidimo padarymo metu, tai yra 2021 m. sausio 5 d., L. K. inkriminuojamo pažeidimo punkto minėtame SAM įsakyme 1.1.5, nebuvo.

23. ANK 3 straipsnyje numatytas ANK kodekso galiojimo laikas. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

24. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais bei atmestini Institucijos argumentai, kadangi nusižengimo padarymo laikas yra 2021 m. sausio 5 d., o 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 redakcijoje, neginčytinai nustatyta, kad inkriminuojamo pažeidimo punkto 1.1.5, nebuvo.

25. Kitas L. K. Nutarime inkriminuojamas teisės akto pažeidimas, jog <...> nesilaikė Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 „Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkto reikalavimo, neužtikrino sąrašo atitikimo Prioritetų įsakyme nustatytai prioritetinei gyventojų grupei.

26. Pareiškėja L. K. paaiškino, jog yra nubausta už Vakcinuojamų asmenų sąrašo sudarymą, tačiau joks teisės aktas nenumatė tokio sąrašo sudarymo apskritai, tai buvo vakcinavimo procesą organizuojančių asmenų supratimu sudarytas paprastas atspausdintas asmenų sąrašas, kuris nebuvo net pasirašytas, todėl kad jo niekas net nelaikė kokiu nors oficialiu dokumentu. Šio sąrašo turinys, jame nurodyti duomenys buvo surašyti aptarus telefonu su atsakinga už skiepijimą Šilalės rajono ligoninės slaugytoja. Tam, kad paskiepyti asmenis, tokio sąrašo išvis galėjo būti net nesudaryta, skiepijami asmenys galėjo būti nurodyti žodžiu, telefonu ir pan. Todėl sąrašas, už kurio sudarymą pareiškėja yra nubausta, yra vidinis darbinis juodraštinio lygio raštas, neturintis jokios juridinės galios. Teisės aktai nenumatė nei sąrašo sudarymo, nei jo turinio, nei atsakingo asmens už tokio sąrašo sudarymą, nei sąraše nurodytų duomenų tikrinimo ar kontrolės tvarkos. Todėl teigti, kad sudarydama patį pareiškėja pažeidė kokius nors teisės aktus, nėra jokio pagrindo, nes tokio sąrašo sudarymas nebuvo reglamentuotas. Be to, tiek iki 2021-01-06, tiek po šios datos galiojo ta pati minėtu įsakymu patvirtinto aprašo 5 p. nuostata: Prioritetines grupes tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2020 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. 183 „Dėl darbo grupės sudarymo“, siūlymus. Taigi, čia reglamentuojama, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtina prioritetines grupes atsižvelgdamas į darbo grupės siūlymus.

27. Institucijos, surašiusios Nutarimą, atstovai atsiliepime nurodė, jog L. K. turėjo vadovautis bendrais SAM ministro priimtais teisės aktais ir jų laikytis, konstatavo, jog atsakingo asmens L. K. veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kuris padarytas dėl nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tačiau jos veikoje nenustatytas pavojingumo požymis, t. y. pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir ši veika atitinka ANK 45 straipsnio 1 dalies požymius.

28. Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 „Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimai 2021 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. V-11 ir 2021 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. V-71) 5 punkte numatyta, kad „Prioritetines grupes tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2020 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. 183 „Dėl darbo grupės sudarymo“, siūlymus“. Todėl darytina išvada, kad ir šis teisės akto pažeidimo punktas pareiškėjai inkriminuotas nepagrįstai, kadangi visiškai nesusijęs su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.

29. Pažymėtina, kad ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo, atitinkamai ir nutarimo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, kaltininko veiksmų esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

30. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas) yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu (nutarimu) apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo (nutarimo) surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos baigtis, jis taip pat turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

31. Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patraukta L. K., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, o nusižengimo sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatai.

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija skundžiamame nutarime nurodė aiškiai netinkamus L. K. inkriminuojamų teisės aktų pažeidimus, tai yra pareiškėjai inkriminuojamo 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-3006 redakcija (TAR 2020-12-25, i. k. 2020-28475) 1.1.5 punkto iš viso nebuvo, o Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2997 „Dėl Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkto reikalavimas visiškai nesusijęs su L. K. vykdoma veikla ir jos asmeniu. Todėl teismo nuomone, kaltinimas L. K. buvo suformuluotas netinkamai ir tai jau yra pagrindas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui.

33. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

34. Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad sprendžiant L. K. kaltės klausimą, Institucija neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti pakankamai reikšmingus bylos duomenis bei visuomenės sveikatos srities klausimus reglamentuojančius teisės aktus.

35. Kaltės esmę, jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas administracinis nusižengimas.

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šilalės GMPS yra UAB „Ambulansas“ struktūrinis padalinys, kurio (duomenys neskelbtini) yra pareiškėja L. K.. Pastarajai žodžiu buvo pavesta pateikti Covid-19 vakcinos poreikio lenteles visoms, tokio poreikio duomenų prašančioms institucijoms, prieš tai žodžiu suderinus su UAB „Ambulansas“ direktoriumi kokybei A. R.. 2021 m. sausio 5 d. pareiškėja gavusi telefonu pranešimą iš Šilalės rajono ligoninės l. e. direktoriaus pareigas J. M., kad būtina pateikti skiepijamų asmenų skaičių ir pavardes ir viską derinti su atsakinga ligoninės darbuotoja I. S., pastarajai 2021 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu išsiuntė vakcinuojamų darbuotojų sąrašą. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog L. K. atsakinga už Šilalės padalinį, konsultuojasi su įstaigos administracija, prie jokių duomenų L. K. neprieina. L. K. asmenų sąrašą, kurie atvyks skiepytis iš Vilniaus, pasakė jis, L. K. neturi galimybės prisijungti prie Sodros, L. K. nežinojo, koks ryšis su įstaiga tų asmenų, kurie atvyko skiepytis iš Vilniaus, tik pastarajai buvo pranešta, kad tai jų įstaigos savanoriai.

37. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, susidariusią situaciją, kuriai esant 2021 m. sausio 5 d. buvo sudarytas vakcinuojamų asmenų sąrašas ir pateiktas Šilalės rajono ligoninei, darytina išvada, kad L. K. veikoje nėra ir kaltės, nes jos valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o atvirkščiai į visuomenės narių sveikatos užtikrinimą. Nesant administracinėn atsakomybėn patrauktos L. K. veikoje būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, yra pagrindas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-39-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-39-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.